Tome skelbiamos dainos, susijusios su javų derliaus nuėmimu: rugiapjūtės, avižapjūtės ir grikių rovimo dainos. Gausiausios yra rugiapjūtės dainos. Jos buvo paplitusios šiaurės rytų, rytų, pietryčių ir pietų Lietuvoje ir dainuotos tik šio darbo metu. Vienos rugiapjūtės dainos lydėjo patį darbo procesą ir buvo dainuojamos įvairius dienos metu – rytą ir vidudienį arba vakare. Kitos dainos buvo susijusios su pabaigtuvėmis. Ryto ir vidudienio rugiapjūtės dainose apdainuojamas pats darbas, pjovėjų reikalai, atsispindi darbo organizavimas: išryškėja kolektyvinis darbo pobūdis, jaučiamas siekis kelti darbininkių nuotaiką, diktuoti darbo spartumą, tempą. Nemaža dalis rugiapjūtės ryto ir vidudienio dainų turinys gerokai nutolęs nuo paties darbo, jose vyrauja jaunų žmonių susitikimų, vilionių, piršimosi, vestuvių, šeimos rūpesčių, marčios dalios motyvai. Rugiapjūtės vakaro dainose ryškėja nuovargio nuotaikos, ima vyrauti neteisybės, skriaudos, marčios kenčiamos priespaudos vyro šeimoje motyvai. Pabaigtuvių dainos susijusios su iškilminga, šventiška rugių pjūties pabaiga. Jos lydėjo apeigas, papročius, skirtus deramai užbaigti rugiapjūtę. Rugiapjūtės pabaigtuvių dainose atsispindi būdingi kiemų lankymo apeigų momentai, jose poetizuojamas vainikas – derliaus simbolis, skamba gerovės linkėjimai šeimininkams. Avižapjūtės ir grikių rovimo dainos yra negausios. Jas pagal turinį sunku atpažinti ir išskirti, nes neretai jose nėra net užuominos apie darbą. Gyvojoje tradicijoje šių darbų dainos šliejasi prie rugiapjūtės dainų repertuaro.

Javų derliaus nuėmimo dainų turinys, pagrindiniai motyvai, ryšiai su darbo papročiais bei apeigomis aptariamas Vandos Misevičienės įvadiniame straipsnyje. Leidinyje pateikiamas leidinio pratarmės ir įvadinio straipsnio santrauka rusų ir vokiečių kalbomis. Iš viso tome įdėtos 464 dainos, iš jų 333 su melodijomis.

Lietuvių darbo dainų skelbiama XII tome.