LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
XIV tomas

Lietuvių liaudies dainynas, t. XIV: Šeimos dainos, kn. 3, parengė J. Ūsaitytė, D. Vaitkevičienė, melodijas parengė Ž. Ramoškaitė, tomo red. kolegija: L. Sauka (vyr. red.), B. Jasiūnaitė (kalbos red.), V. Juodpusis (melodijų red.), B. Stundžienė (red.), Vilnius: LLTI, 1998. – 643 p. – ISBN 9986-513-60-X(14), ISBN 9986-513-07-3.

 
Trečiajame „Šeimos dainų“ tome skelbiamos dainos artimųjų netekties tema. Teminiu pagrindu publikuojamos dainos sudaro kėtusis skyrius, vaizduojančius išgyvenimus mirus skirtingiems šeimos nariams.Viename iš jų atsiskleidžia našlaičių dalia, jų išgyvenimai netekus tėvų. Našlaičių gyvenimo sunkumas išryškinamas vaizduojant nevienodas jų ir tėvus turinčių vaikų galimybes, kontrastingai piešiant gyvenimą su motina ir pamote, kitais tėvų ilgesį ir našlaičių gyvenimo dramatizmą perteikiančiais motyvais. Kita dainų grupė vaizduoja tėvų išgyvenimus netekus vaikų. Jose mėgstamas archetipinis vestuvių ir laidotuvių temos sugretinimas. Atskirą skyrių tome sudaro dainos apie našlystę. Šių dainų centre atsiduria našlė; susitelkiama į jos dvasinę būseną, po vyro mirties pasikeitusį moters statusą visuomenėje. Ketvirtas skyrius jungia gentystės ir giminystės santykius vaizduojančias dainas, taip pat paženklintas nevilties, vargo ir skurdo motyvais. Tai dainos apie moterį, patekusią į svetimą, priešiškai nusiteikusią vyro šeimą ir kartu praradusią artimą dvasinį ryšį su savo gimtąja šeima.
Tomo dainų bendrasis turinys aptartas Jurgitos Ūsaitytės įvadiniame straipsnyje, o Daivos Vaitkevičienės straipsnis atskleidžia kai kurių šių dainų mitinių įvaizdžių prasmę. Leidinyje pateikiamos skelbiamų dainų tipų anotacijos vokiečių kalba. Tome įdėtos 509 dainos, 323 – su melodijomis.
Šeimos dainų dar skelbiama VII ir XIII tomuose.
 

 

 
 
SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt