LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
 
 Biblioteka

 Fondai

Atvirieji fondai

 
Atvirasis fondas – tai pagrindiniame bibliotekos kambaryje esantys informaciniai leidiniai: senosios ir šiuolaikinės enciklopedijos, įvairūs žodynai, žinynai, informaciniai ir bibliografiniai dokumentai. Šie leidiniai skaitomi tik vietoje.
Neseniai pradėjo veikti periodinių leidinių atviras fondas, esantis instituto priestate. Čia laikomi pastarųjų metų lituanistiniai moksliniai žurnalai ir tęstiniai leidiniai, literatūrinių laikraščių komplektai. Reikalingus straipsnius galima kopijuoti.
 
Uždarieji fondai
 
Uždarame fonde saugoma virš 270 000 vienetų įvairių dokumentų– knygų, periodinių leidinių, rankraščių, fotodokumentų, smulkių spaudinių, kartografinių leidinių, garsinių-regimųjų dokumentų ir kt.
 
Knygų fondas
 
Didžiausias bibliotekojeknygų fondas – beveik 112 000 vienetų knygų. Be Lietuvių mokslo draugijos fondo, yra knygų iš asmeninių bibliotekų – Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Eduardo Volterio, Juozo Tumo-Vaižganto, Vinco Krėvės, Balio Sruogos, kun. Juozo Stankevičiaus, Jono Jablonskio, Mykolo Biržiškos, Kosto Korsako ir kt. Biblioteka paveldėjo Lituanistikos instituto (1939–1941), Lietuvių tautosakos archyvo (1935–1939) knygas. Čia saugomi ir pirmieji lietuvių literatūros leidimai (Kristijono Donelaičio, Simono Stanevičiaus, Motiejaus Valančiaus, Antano Baranausko, Vinco Kudirkos, Maironio, Žemaitės, Jono Biliūno ir kt.), Liudviko Rėzos Dainos, Georgo Neselmano, Augusto Šleicherio, Danieliaus Kleino darbai, elementoriai, kalendoriai, dabartiniai lietuvių prozos ir poezijos kūriniai. Nemaža knygų lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis apie lietuvių bei kaimyninių tautų praeitį, pasaulinės literatūros klasikų raštų, veikalų, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuva.
Biblioteka toliau sistemingai komplektuoja naujausią filologinio ir humanitarinio profilio mokslinę-teorinę literatūrą, informacinio pobūdžio leidinius, reikalingus lituanistiniams tyrinėjimams, taip pat grožinę lietuvių literatūrą.
 
Retųjų spaudinių fondas
 
Retųjų spaudinių fonde – virš šimto XVI-XIX a. knygų, lotynų, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis, liečiančių lietuvių ir kaimyninių tautų praeitį, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuva. Tai Jono Bretkūno Postilė (1591), Mikalojaus Daukšos Postilė (1599), Konstantino Sirvydo žodynas Dictionarium trium linguarum (1677 ir 1713 m. leidimai), Motiejaus Stryjkovskio Kronika (1582), Pilypo Ruigio Betrachtung der littauischen Sprache (1745), vienas pirmųjų lietuviškų elementorių Mokslas skaitymo rašto lietuviško 1796 m. leidimas, įvairios evangelijos, katekizmai ir daug kitų vertingų leidinių.
 
Periodikos fondas
 
Periodikos fonde saugomi pirmieji unikalūs lietuviškos periodikos pavyzdžiai: Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių (1832-1892), Keleivis iš Karaliaučiaus (1850-1880), Lauryno Ivinskio leistas kalendorius Metų skaitlius ūkiškas ant metų viešpaties (1846-1878) ir kt.; spaudos draudimo laikotarpio laikraščiai ir žurnalai: Aušra (1883-1886), Nemuno sargas (1884-1887), Varpas (1889-1905), Tėvynės sargas (1896-1904) ir kt.; pirmoji emigracijoje išėjusi periodika: Vienybė lietuvininkų (1886-1920), Garsas Amerikos lietuvių (1894-1899), Unija (1884-1885) ir kt.; spaudos atgavimo laikotarpio leidiniai: Vilniaus žinios (1904-1909), Lietuvių laikraštis (1904-1906), Draugija (1907-1914), Lietuvių tauta (1907-1936), Viltis (1907-1915), Vaivorykštė (1913-1914) ir kt.
Šiuo metu bibliotekoje yra 4 000 pavadinimų laikraščių ir žurnalų komplektų, taip pat apie 66 000 vienetų atskirų periodinių leidinių, daugiausia lietuvių, lenkų, vokiečių, rusų kalbomis.
Pirmaisiais periodikos fondo formavimo dešimtmečiais buvo kaupiama visa įmanoma gauti periodika, ėjusi Lietuvoje arba su ja susijusi. Pastaraisiais dešimtmečiais orientuojamasi į lietuvių filologijai, istorijai, kultūrai bei visuomeniniam gyvenimui skirtus periodinius ir tęstinius leidinius. Kasmet prenumeruojama apie 25 pavadinimų Lietuvoje einančių lituanistinių ir kitų periodinių leidinių.
 
Bibliotekos rankraštynas
 
Bibliotekos rankraštyne saugoma apie 90 000 vienetų rankraščių ir fotonuotraukų. Tai asmenų, įvairių draugijų, organizacijų ir redakcijų archyvai, suskirstyti į 109 fondus (66 000 vnt. rankraščių).
Rankraščiai pradėti rinkti nuo Lietuvių mokslo draugijos įkūrimo. 1907 m. buvo gautas Antano ir Jono Juškų archyvas, vėliau – Simono Daukanto, Lauryno Ivinskio rankraščiai, 1909 m. – Dionizo Poškos, 1908 m. – Motiejaus Valančiaus rankraščių rinkiniai, kitų XVII-XVIII a. dokumentų. Didžiausias fondas – dr. Jono Basanavičiaus archyvas, gausus etnografinio, tautosakinio, archeologinio, kalbinio, istorinio pobūdžio rankraščių, asmens dokumentų, daugybė laiškų. Archyve atsiranda Mikalojaus Akelaičio, Jono Biliūno, Juliaus Janonio, Jono Mačio-Kėkšto, Lazdynų Pelėdos, Maironio, Antano Baranausko, Vinco Pietario, kalbininko Dominiko Sutkevičiaus darbai.
Saugoma ir įvairi to meto periodinių leidinių redakcijų dokumentacija, Lietuvių rašytojų draugijos dokumentai, taip pat gausus pačios Lietuvių mokslo draugijos fondas – susirinkimų protokolai, korespondencija ir įvairūs kiti raštai.
Didžiausią rankraštyno dalį sudaro XIX-XX a. asmenų fondai – lietuvių rašytojų, visuomenės veikėjų, mokslininkų, gyvenusių Lietuvoje ir užsienyje, archyvai. Tai Vinco Krėvės, Antano Vienuolio, Jono Jablonskio, Liudo Giros, Balio Sruogos, Kazio Binkio, Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Kazio Borutos, Ievos Simonaitytės, Jono Aisčio, Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno ir daugelio kitų asmenų rankraščiai ir fotonuotraukos. Ypatingos vertės yra Kristijono Donelaičio Metų dviejų dalių rankraštis.
Sudaryti ir kaupiami institute dirbusių mokslininkų fondai: Kosto Korsako, Jono Lankučio, Vytauto Galinio, Algio Samulionio, Alberto Zalatoriaus, Vytauto Kubiliaus, Janinos Žėkaitės, Juozo Laurušo, taip pat ilgamečio instituto darbuotojo, bibliotekos fondų saugotojo Prano Razmukoir kitų.
 
Fototeka
 
Fototekoje sukaupta daugiau kaip 23 000 vienetų fotomedžiagos. Tai lietuvių ir išeivijos rašytojų, Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjų fotoarchyvai, unikali Jono Basanavičiaus surinkta etnografinė medžiaga, įvairaus laikotarpio lietuvių kultūrinis ir literatūrinis gyvenimas ir pan.
 
Smulkiųjų spaudinių fondas
 
Smulkių spaudinių fonde– virš 4 000 vienetų įvairaus laikotarpio afišų, atsišaukimų programų, kvietimų, biuletenių, plakatų; įstaigų ir organizacijų įstatų, nuostatų, jų darbo veiklos leidinių ir kt.
 
Kartografijos fondas
 
Kartografijos fonde – 886 vienetai įvairiausių žemėlapių nuo XIX a. pradžios iki šių dienų.