LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
Fondai

Knygų fondas

Retųjų spaudinių fondas

Periodikos fondas

Bibliotekos rankraštynas ir fototeka

Smulkiųjų spaudinių fondas

Kartografijos fondas

2019 m. LLTI Mokslinės bibliotekos darbų ataskaita 

 

Šiuo metu bibliotekos saugyklose saugoma apie 314000 vienetų įvairių dokumentų – knygų, periodinių leidinių, rankraščių, fotodokumentų, smulkių spaudinių, kartografinių leidinių, garsinių-regimųjų dokumentų ir kt. Nedidelėje skaitykloje galima pasinaudoti čia saugomais informaciniais leidiniais, žodynais, enciklopedijomis, susipažinti su naujomis knygomis. Norimą medžiagą galima kopijuoti arba skanuoti (Naudojimosi biblioteka taisyklės).

 

 

Knygų fondas

Didžiausias bibliotekoje knygų fondas – virš 117 000 vienetų knygų. Be Lietuvių mokslo draugijos fondo, yra knygų iš asmeninių bibliotekų – Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Eduardo Volterio, Juozo Tumo-Vaižganto, Vinco Krėvės, Balio Sruogos, kunigo Juozo Stankevičiaus, Jono Jablonskio, Mykolo Biržiškos, Kosto Korsako, Kazio Grigo, Algio Samulionio, Vytauto Vanago, Danutės Krištopaitės, Jono Balio ir kt. Biblioteka paveldėjo Lituanistikos instituto (1939–1941), Lietuvių tautosakos archyvo (1935–1939) knygas. Čia saugomi ir pirmieji lietuvių literatūros leidimai (Kristijono Donelaičio, Simono Stanevičiaus, Motiejaus Valančiaus, Antano Baranausko, Vinco Kudirkos, Maironio, Žemaitės, Jono Biliūno ir kt.), Liudviko Rėzos Dainos, Georgo Neselmano, Augusto Šleicherio, Danieliaus Kleino darbai, elementoriai, kalendoriai, dabartiniai lietuvių prozos ir poezijos kūriniai. Nemaža knygų lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis apie lietuvių bei kaimyninių tautų praeitį, pasaulinės literatūros klasikų raštų, veikalų, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuva.

Biblioteka toliau sistemingai komplektuoja naujausią filologinio ir humanitarinio profilio mokslinę-teorinę literatūrą, informacinio pobūdžio leidinius, reikalingus lituanistiniams tyrinėjimams, taip pat grožinę lietuvių literatūrą.

 

Retųjų spaudinių fondas

Retųjų spaudinių fonde – virš šimto XVI-XIX a. knygų, lotynų, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis, liečiančių lietuvių ir kaimyninių tautų praeitį, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuva. Tai Jono Bretkūno Postilė (1591), Mikalojaus Daukšos Postilė (1599), Konstantino Sirvydo žodynas Dictionarium trium linguarum (1677 ir 1713 m. leidimai), Motiejaus Stryjkovskio Kronika (1582), Pilypo Ruigio Betrachtung der littauischen Sprache (1745), vienas pirmųjų lietuviškų elementorių Mokslas skaitymo rašto lietuviško 1796 m. leidimas, įvairios evangelijos, katekizmai ir daug kitų vertingų leidinių.

 

 

Periodikos fondas

Periodikos fonde saugomi pirmieji unikalūs lietuviškos periodikos pavyzdžiai: Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių (1832-1892), Keleivis iš Karaliaučiaus (1850-1880), Lauryno Ivinskio leistas kalendorius Metų skaitlius ūkiškas ant metų viešpaties (1846-1878) ir kt.; spaudos draudimo laikotarpio laikraščiai ir žurnalai: Aušra (1883-1886), Nemuno sargas (1884-1887), Varpas (1889-1905), Tėvynės sargas (1896-1904) ir kt.; pirmoji emigracijoje išėjusi periodika: Vienybė lietuvininkų (1886-1920), Garsas Amerikos lietuvių (1894-1899), Unija (1884-1885) ir kt.; spaudos atgavimo laikotarpio leidiniai: Vilniaus žinios (1904-1909), Lietuvių laikraštis (1904-1906), Draugija (1907-1914), Lietuvių tauta (1907-1936), Viltis (1907-1915), Vaivorykštė (1913-1914) ir kt.

Šiuo metu bibliotekoje sukaupta virš 74000 vienetų žurnalų, tęstinių leidinių ir laikraščių daugiausia lietuvių, lenkų, vokiečių, rusų kalbomis.

Pirmaisiais periodikos fondo formavimo dešimtmečiais buvo kaupiama visa įmanoma gauti periodika, ėjusi Lietuvoje arba su ja susijusi. Pastaraisiais dešimtmečiais orientuojamasi į lietuvių filologijai, istorijai, kultūrai bei visuomeniniam gyvenimui skirtus periodinius ir tęstinius leidinius. Kasmet prenumeruojama apie 25 pavadinimai Lietuvoje leidžiamų lituanistinių ir kultūrinių periodinių leidinių.

 

Bibliotekos rankraštynas ir fototeka

Bibliotekos rankraštyne saugoma apie 73000 inventoriniai vienetai rankraščių, suskirstytų į 132 fondus. Tai pavienių asmenų, įvairių draugijų, organizacijų ir redakcijų archyvai.

Rankraščiai pradėti rinkti nuo Lietuvių mokslo draugijos įkūrimo. 1907 m. buvo gautas Antano ir Jono Juškų archyvas, vėliau – Simono Daukanto, Lauryno Ivinskio rankraščiai, 1909 m. – Dionizo Poškos, 1908 m. – Motiejaus Valančiaus rankraščių rinkiniai, kitų XVII-XVIII a. dokumentų. Didžiausias fondas – dr. Jono Basanavičiaus archyvas, gausus etnografinio, tautosakinio, archeologinio, kalbinio, istorinio pobūdžio rankraščių, asmens dokumentų, daugybė laiškų. Archyve atsiranda Mikalojaus Akelaičio, Jono Biliūno, Juliaus Janonio, Jono Mačio-Kėkšto, Lazdynų Pelėdos, Maironio, Antano Baranausko, Vinco Pietario, kalbininko Dominiko Sutkevičiaus darbai.

Saugoma ir įvairi to meto periodinių leidinių redakcijų dokumentacija, Lietuvių rašytojų draugijos dokumentai, taip pat gausus pačios Lietuvių mokslo draugijos fondas – susirinkimų protokolai, korespondencija ir įvairūs kiti raštai. Ypatingos vertės yra Kristijono Donelaičio Metų dviejų dalių rankraštis.

Didžiausią rankraštyno dalį sudaro atskiri XIX-XX a. asmenų fondai – lietuvių rašytojų, visuomenės veikėjų, mokslininkų, gyvenusių Lietuvoje ir užsienyje, archyvai. Tai Vinco Krėvės, Antano Vienuolio, Jono Jablonskio, Liudo Giros, Balio Sruogos, Kazio Binkio, Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Kazio Borutos, Ievos Simonaitytės, Balio Sruogos, Eduardo Mieželaičio, Albino Bernoto, Jono Aisčio, Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno, Tomo Venclovos, Ričardo Gavelio, Alfonso Maldonio, Justino Marcinkevičiaus ir daugelio kitų asmenų rankraštiniai dokumentai.

Kaupiami ir institute dirbusių mokslininkų fondai: Kosto Korsako, Jono Lankučio, Algio Samulionio, Alberto Zalatoriaus, Vytauto Kubiliaus, Janinos Žėkaitės, Juozo Laurušo, Vytauto Vanago, ilgamečio instituto darbuotojo, bibliotekos fondų saugotojo Prano Razmuko.

Fototekoje saugoma 710 aplankų su asmenų, įstaigų ir organizacijų, draugijų, miestų, etnografijos bei kt. fotodokumentais, t.y. 26500 vienetų nuotraukų, atvirukų ir albumų. 2018 m. buvo gautas gausus žymios fotografės Onos Pajėdaitės Lietuvos rašytojų ( Justino Marcinkevičiaus, Ievos Simonaitytės, Juozo Baltušio, Eduardo Mieželaičio, Kazio Bradūno ir kt.) portretų ir kultūrinės veiklos fotoarchyvas.

 

Smulkiųjų spaudinių fondas

Smulkių spaudinių fonde – virš 21000 vienetų įvairaus laikotarpio afišų, atsišaukimų programų, kvietimų, biuletenių, plakatų, įstaigų ir organizacijų įstatų, nuostatų, jų darbo veiklos leidinių ir kt.

 

Kartografijos fondas

Kartografijos fonde – 1250 vienetai įvairiausių žemėlapių nuo XIX a. pradžios iki šių dienų.

 

LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt