Tomą sudaro dainos, dainuojamos sugrįžus vestuvininkams iš jungtuvių. Jos sugrupuotos į 3 funkciniu pagrindu išskiriamus skyrius. Sugrįžimo iš jungtuvių dainose atsiskleidžia jaunosios baimė ir nerimas suvokus žengto žingsnio lemtingumą, stiprėjantis prarastos nerūpestingos jaunystės ilgesys, būsimos nežinomybės baimė, pasikartoja pačių jungtuvių motyvas. Stalo vadavimo dainose ryškus apeiginis pagrindas: vestuvininkų teiraujamasi, kaip pavyko kelionė, jie kviečiami išpirkti stalą, susilaukia padėkos už gerą išpirką arba priekaištų – už blogą. Laikantis tradicijos sutinkant jaunuosius persirenginėti, buvo dainuojamos ir specialios dainos: „netikri vestuvininkai“ dainuodavo apie nuotakos išskyrimą su tėvais, „čigonai“ – apie savo didelę šeimyną, klajones, vagystes. Jaunosios apdovanojimo dainos taip pat apeiginės kilmės. Daugelyje šio skyriaus dainų vyrauja simbolika: mergelė vaizduojama patekusi į nevalią, vargelį, skęsta į marias, ji prašo vaduojama. Kitose dainuos apdovanojimas apdainuojamas tiesiogiai: prašoma, kad tėvai, broliai, seserys apdovanotų jaunąją, apdovanojus dėkojama ir kviečiama išgerti.

Platus šių dainų apeiginis kontekstas bei pagrindiniai dainų motyvai, jų semantika aptariama Norberto Vėliaus įvadiniame straipsnyje. Leidinyje pateikiamos skelbiamų dainų tipų anotacijos vokiečių kalba. Tome skelbiamos 487 dainos, kurių 334 su melodijomis.

Lietuvių vestuvinių dainų skelbiama II, IV, V, VIII tomuose.