Sausio 26 d. LLTI kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija organizavo Petro Vileišio 160-mečio jubiliejui skirtą renginį „Petro Vileišio asmenybės fenomenas Lietuvos kultūroje“. Jubiliejinio vakaro metu skambėjo Čiurlionio kvarteto atliekami kūriniai.
Vasario 9 d. Lietuvos mokslo premijų komisija paskyrė 2010 metų Lietuvos mokslo premijas. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premija už fundamentinius ir taikomuosius darbus paskirta LLTI Tekstologijos skyriaus vyriausiajam mokslo darbuotojui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui Vytautui Vanagui už darbų ciklą „Fundamentinė lietuvių literatūros tekstologija ir literatūros klasikos sklaida (1996–2009)“. Premijos įteiktos kovo 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje.
Kovo 4 d. Arvydo Ambraso (1947–1970) rankraščių, filmuotos medžiagos perdavimo LLTI rankraštynui proga vyko apskrito stalo susitikimas. Susitikime dalyvavo A. Ambraso artimieji U. Nasvytytė, J. Mašanauskas, K. Mašanauskas, R. Reimerienė, R. Karvelis, A. Ambraso įkurto Dailės instituto „Koridoriaus teatro“ aktoriai ir šio teatro gerbėjai A. Dovydėnas,M. Ščepavičius, P. Gintalas, P. Mendeika ir kt.
Kovo 9 d. 12 val. LLTI, minint Kovo 11-ąją, įteikta Instituto premija už kūrybiškiausią pernai išleistą knygą. Renginyje dalyvavo laureatas rašytojas Valdas Papievis, LR Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, literatūrologai habil. dr. Jūratė Sprindytė, dr. Darius Kuolys, premijos mecenatas UAB „BOD Group“ gen. direktorius Vidmantas Janulevičius ir kiti garbūs asmenys.
Kovo 18 d. LLTI Naujosios literatūros skyrius surengė mokslinę konferenciją "Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: privatūs ir vieši kultūrinio gyvenimo modeliai", skirtą 150-osioms Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo metinėms. Konferencijos programa.
Kovo 30 d. 15 val. LLTI vyko Tautosakos archyvo skyriaus seminaras „Lietuvių tautosakos rankraštyno naujienos: ar skaitmeninimo renesansas jau pasiekė Lietuvą?“ Rima Visackienė ir Edmunda Rusteikienė pristatė įdomybes iš Jono Balio Amerikos lietuvių įrašų kolekcijos (1949–1959), saugomos JAV Kongreso bibliotekoje. Jos kopijos 2009 m. pabaigoje buvo perduotos Lietuvių tautosakos rankraštynui. Projekto EuropeanaConnect LLTI koordinatorė Austė Nakienė papasakojo apie Tautosakos archyvo darbuotojų indėlį, kuriant Europos skaitmeninę biblioteką Europeana (2009–2011).
Balandžio 28 d., 16 val., LLTI vyko Kritikų klubo diskusija su leidėjais, kurioje buvo kalbama apie kritikos vietą šiandienėje knygų rinkoje, leidėjų poreikius ir galimybes bendradarbiauti. Iš leidėjų diskusijoje dalyvavo Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė, dr. Jurgita Ludavičienė („Tyto alba“, užsienio literatūros projektų vadovė) ir Saulius Repečka („Baltos lankos“, vyr. redaktorius).
Gegužės 7 d. LLTI, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyko tradicinis metų renginys, skirtas Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės 125-ųjų gimimo metinių ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų mirties metinių paminėjimui, "Čiurlionių skaitymai". "Čiurlionių skaitymuose" mokslininkai, aktoriai ir moksleiviai skaitė ir komentavo S. Čiurlionienės-Kymantaitės ir M. K. Čiurlionio laiškus, literatūrinės kūrybos, publicistikos ištraukas, dokumentus ir prisiminimus apie Pirmąją lietuvių dailės parodą, surengtą Vileišių rūmuose 1906 m., kur dabar įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, bei kitus tekstus, atskleidžiančius M. K. Čiurlionio ir S. Čiurlionienės-Kymantaitės vaidmenį XX a. pradžioje ir jų kūrybos bei pilietinių idėjų aktualumą šiandienai.
Gegužės 7 d. 18 val. LLTI vyko Vilniaus dailės akademijos studentų inicijuota meno akcija Gegužės7. Daugiau informacijos interneto svetainėje www.geguzes7.lt .
Gegužės 24 d.,14 val. LLTI Kritikų klubo kvietimu poetas, vertėjas Kornelijus Platelis skaitė pranešimą „Užsienio poetai PDR festivaliuose: kūrybos strategijos“.
Gegužės mėn. 26 d. LLTI vyko mokslinis seminaras „Asmenybės įtaka folkloro išsaugojimo ir sklaidos procesui. Dzūkija“, skirtas Juozo Averkos 100-osioms gimimo metinėms. Programa.
Birželio 7 d., 16 val. LLTI vyko Šiuolaikinės literatūros skyrius organizuojamas sovietmečio seminaras. Dr. Rimantas Kmita skaitė pranešimą “Sovietmečio literatūros tyrinėjimų naujovės Vokietijoje. Sociologinis aspektas”.
Birželio 27-28 d., Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija "Česlovo Milošo laikai ir vietos".
Konferencijos programa.
Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo (1911- 2004) šimtmečio jubiliejaus sukaktis – tai svarbi proga apmąstyti, ką šio rašytojo ir intelektualo asmenybė bei kūryba liudija šiuolaikinei sąmonei. Cz. Miłoszo tekstai atskleidžia daugeriopus ryšius su vieta ir laiku kaip kiekvieno žmogaus gyvenimo mikrokosmu. Jo kūryba neišsitenka tik vienos geografinės ar kultūrinės erdvės, vieno istorinio laiko, vienos kultūrinės atminties rėmuose. Ji yra daugiamatė ir daugiabalsė, apimanti skirtingų vietų, kurių dalis per XX a. dingo, o paskui vėl atsirado Europos žemėlapiuose, patirtis.
Cz. Miłoszo erdvės, kurios jo poezijoje yra svarbiausi tikrovės ir prasmės ieškojimo orientyrai, apima Lietuvą, Lenkiją, Vidurio ir Rytų Europos regioną, Prancūziją, Jungtines Amerikos Valstijas. Tai Cz. Miłoszo mylimiausi miestai, į kurių erdvę nuolat grįždavo jo vaizduotė ir atmintis – visų pirma Vilnius, Krokuva ir Paryžius; tai skirtingi gamtiniai kraštovaizdžiai – Šeteniai ir Nevėžio pakrantės, Krasnogruda ir Seinų krašto ežerai, Pietų Prancūzija ir Viduržemio jūros baseinas, Ramiojo vandenyno įlankos ir Kalifornijos peizažai. Šios vietos yra ne tik Cz. Miłoszo gyvenimo geografija, bet ir kūrybos metageografija, jo tapatybės topika. Lokali patirtis, ištikimybė tradicijai, tarpkultūrinis tapatumas ir visuotinės žmogiškojo pasaulio būklės apmąstymas šioje kūryboje unikaliai papildo vienas kitą.
Tokie pat daugialypiai ir sudėtingi yra laiko matmenys, kuriuos atvėrė ir kuriems visada buvo atidi Cz. Miłoszo kūryba. Jo tekstai nuo pat jaunystės katastrofizmo liudija tragišką ir prieštaringą XX a. Europos istorinę patirtį, bet kartu išlaiko stiprų atminties ryšį su skirtingais praeities laikais. Miłoszo kūrybai būdingi empatiniai įsikūnijimai į ikikrikščioniškos Europos, XVI a., XIX a. pradžios ar XX a. vidurio žmogiškąsias situacijas. Jo kūryba atvira neišvengiamai ir gyvybiškai būtinai žmogaus pasaulio kaitai, bet kartu liudija ir jo giliosios patirties tvermę. Jo tekstuose savo „pomirtinį“ gyvenimą tęsė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, su kurios istorinio pilietiškumo samprata XX a. toliau tapatinosi Cz. Miłoszas. Tačiau grįžimai laiku vedė jį ir į Europos kultūros ateities svarstymus, pabrėžiant eschatologinės vaizduotės svarbą šiuolaikinei literatūrai.
Konferencijoje buvo siūlomi svarstyti Cz. Miłoszo kūrybos topografijos, laiko percepcijos, istorinės vaizduotės ryšius su asmens tapatybės, vertybinių pasirinkimų, intelektualinės ir politinės laikysenos problematika. Cz. Miłoszo palikimą siūloma aptarti Lietuvos, Lenkijos, Vidurio ir Rytų Europos, Prancūzijos, JAV kultūros kontekstuose.
Pasibaigus konferencijai Vilniuje, birželio 29 - liepos 2 d. vyko Cz. Miłoszo šimtmečiui skirtos kultūrinės programos
"Česlovo Milošo kelias" renginiai Kaune, Kėdainiuose, Šeteniuose ir Krasnogrudoje (Lenkija).
Konferencijos organizatoriai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universiteto Polonistikos centras, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra.
Konferencijos rėmėjai: Lietuvos mokslo taryba ir Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija (programa „Milosz 2011 – Promesa“).
Rugpjūčio 29 -31 d. Hołny Mejera-Krasnogruda (Seinų kraštas, Lenkija) vyko VI akademinis vasaros seminaras, skiriamas Czesławo Miłoszo šimtmečiui paminėti.
PROGRAMA
Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo (1911- 2004) šimtmečio jubiliejaus sukaktis – tai svarbi proga apmąstyti, ką šio rašytojo ir intelektualo asmenybė bei kūryba liudija šiuolaikinei sąmonei. Šeštasis vasaros seminaras „Literatūros salos“ organizuojamas kartu su Varšuvos universitetu ir Lenkijos institutu Vilniuje siekiant, kad jame susitiktų Lietuvos ir Lenkijos lituanistikos studentai bei mokslininkai. Idėjos ir problemos, kurias kėlė Milošas, svarbios daugelyje literatūros ir kultūros sričių. Einant pagal šias trajektorijas, siūlome analizuoti aktualius šiuolaikinės literatūros, tradicijos ir visuomenės reiškinius.
Rengėjai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Varšuvos universitetas, Lenkijos institutas Vilniuje,VU Lietuvių literatūros katedra.
Rėmėjas: Lenkijos knygos institutas.
Rugsėjo 26 d., 14 val. LLTI vyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus sovietmečio seminaras. Doktorantė Taisija Kovrigina-Laukkonen skaitė pranešimą tema "Tryntravizmas" ir neoficialioji literatūrinė buitis vėlyvojo sovietmečio Lietuvoje.
Spalio 3 d. , 17 val., LLTI vyko Kritikų klubo organizuojama diskusija apie lietuvių esė, kurioje dalyvavo rašytoja Giedra Radvilavičiūtė ir literatūros kritikė Rima Bertašavičiūtė.
Spalio 5 d., 17 val. parodoje „Česlovo Milošo Tėvynės ieškojimas“, Taikomosios dailės muziejuje buvo pristatyta Viktorijos Daujotytės ir Mindaugo Kvietkausko knyga "Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai". Pristatyme dalyvavo prof. Viktorija Daujotytė, dr. Mindaugas Kvietkauskas, Gražina Drėmaitė, dr. Darius Kuolys, dr. Margarita Matulytė, dr. Rimantas Miknys, koncertavo Aidas Puodžiukas ir Dainius Puodžiukas. Renginys organizuotas kartu su Lietuvos dailės muziejumi ir Lenkijos institutu Vilniuje.
Spalio 17–19 d.: Tautosakos savaitės renginiai LLTI, Tautosakos archyvo rankraščių ir foto paroda; J. Švambarytės-Valužienės seminaras „Liuberiškos arba senų ubagų kalbos žodynas“ iš Mato Slančiausko rankraščių; „Tautosakos medaus – 2011“ nominantės Aldonos Kačerauskienės paskaita.
Spalio 20–21 d. LLTI vyko kasmetinė mokslinė folkloro konferencija „Regioniškumas praeities ir dabarties folkloro kontekstuose“ ir kiti tautosakos savaitės renginiai.Tautosakos savaitės ir konferencijos programa.
Lapkričio 8 d. rašytojas Ričardas Gavelis būtų minėjęs savo 61-ąjį gimtadienį. Ta proga lapkričio 8 -ąją 17 val. LLTI vyko improvizuotas vakaras "Ričardas Gavelis: didysis (de)konstruktorius ir jo intelektualinė legenda". Vakare dalyvavo Nijolė Gavelienė, Jūratė Baranova, Jūratė Sprindytė, Antanas A. Jonynas, Vytautas Rubavičius. Vakaro moderatorė Jūratė Čerškutė. Ištraukas iš Gavelio romano "Vilniaus pokeris" skaitė teatro "Atviras ratas" aktorė Agnė Kaktaitė. Vakaro metu skambėjo Gavelio mėgtas bliuzas.
Lapkričio 15 d. LLTI vyko Kritikų klubo organizuota diskusija apie Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidžiamos serijos „Ars critica“ monografijas.
Lapkričio 17 d. LLTI vyko mokslinė konferencija „Literatūra ir Lietuvos modernėjimo procesai XV–XVIII A. IX Jurgio Lebedžio skaitymai“. Konferencijos programa.
Lapkričio 22 d. LLTI vyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus organizuojamas sovietmečio seminaras. Dr. Donata Mitaitė skaitė pranešimą “Alfonsas Maldonis: oficialiojo poeto drama".
Lapkričio 23 d. LLTI vyko seminaras, skirtas dr. Jono Basanavičiaus 160-osioms gimimo metinėms „Praha – Aušra.Čekai kaip pavyzdys lietuviams“. Pranešėjas - istorikas Algirdas Grigaravičius.
Lapkričio 24-25 d. LLTI vyko tarptautinė mokslinė konferencija "Satyra ir groteskas post/moderniojoje Vidurio ir Rytų Europos literatūroje"
. Konferencijos programa.
Lapkričio 30 d. LLTI vyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus organizuojamas sovietmečio seminaras. Dr. Loreta Jakonytė skaitė pranešimą "Šeima ankstyvojo sovietmečio literatūroje vaikams".
Gruodžio 12 d. LLTI vyko Kritikų klubo diskusija "Kodėl šiandien (ne)reikalingas Justinas Marcinkevičius?".
Gruodžio 19 d. LLTI vyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus organizuojamas sovietmečio seminaras. Dr. Loreta Mačianskaitė skaitė pranešimą tema "Filmo „Birželis, vasaros pradžia“ redagavimų ir vertinimų istorija".
Naujienų archyvas
