Naujienų archyvas
2024
Sausio 25 d. vyko XXII Prigimtinės kultūros seminaras „Paprasti laiškai kaip paveldas: tyrimo tikslai ir metodikos“.
Sausio 30 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko renginys „Išvengę laiko pinklių“. Renginyje pristatytos dvi pomirtinės lietuvių literatūros klasikų knygos – Leonardo Gutausko neskelbtos vėlyvosios poezijos rinktinė „Pelynais švytintis laikas“ (sudarė Gintarė Bernotienė, išleido LLTI leidykla, 2023) ir Marcelijaus Martinaičio kritikos straipsnių rinktinė „Poezijos pinklės“ (sudarė Antanas Rybelis, LLTI leidykla, 2023).
Sausio 31 d. Rašytojų klube vyko Vaižganto Premijos įteikimo vakaras. Renginyje dalyvavo: Vaižganto premijos laureatės Aistė Kučinskienė ir Jurgita Žana Raškevičiūtė, Rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, rašytojai Antanas A. Jonynas, Danutė Kalinauskaitė, Antanas Šimkus, Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.
Sausio 31 d. vyko XXVIII Senosios literatūros seminaras. Pranešimą „Pirmieji prancūziškieji Lenkijos ir Lietuvos istorijos leidiniai ir šalies aprašymai Henriko Valua elekcijos laikotarpiu (1573–1574): kontekstas, autoriai ir jų žinių šaltiniai“ skaitė mgr. Rasa Marija Šileikienė, nepriklausoma tyrėja.
Vasario 5 d. vyko seminaras iš ciklo „Lietuvių literatūros modernizacijos profiliai“. Pranešimą „Literatūrinis rokoko XIX amžiaus Vilniuje ir Lietuvoje“ skaitė Varšuvos universiteto Lenkų literatūros instituto darbuotojas, dr. Tomasz Jędrzejewski.
Vasario 14 d. vyko XXIX Liaudiškojo pamaldumo seminaras. Pranešimą Liaudiškojo pamaldumo raiškos JAV lietuvių parapijose ir jaunimo organizacijose skaitė antropologė, etnologė, 2023 m. Lietuvių tautosakos archyvo Tautosakos medaus premijos laureatė Elena Bradūnaitė. Moderavo prof. dr. Jonas Mardosa.
Vasario 15 d. vyko Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės dr. Daivos Vaitkevičienės pagerbimo renginys. Dalyvavo: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė,
Vasario 21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo salėje vyko susitikimas su suomių folkloristais, tarptautinės Tautosakos bičiulių draugijos ir mokslo monografijų serijos "Folklore Fellows' Communications" redkolegijos nariais vyr. redaktoriumi Frogu ir moksliniu sekretoriumi Petja Kauppiu.
Vasario 22-25 d. LLTI leidinių pristatymai Vilniaus knygų mugėje. Kūrybiškiausios knygos laureato paskelbimas. Daugiau informacijos apie LLTI renginius Knygų mugėje galite rasti LLTI FB paskyroje.
Vasario 28 - kovo 1 d. LLTI vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Trumpųjų žanrų tautosaka: vietiniai kontekstai ir tarptautinės paralelės“, skirta prof. Kazio Grigo 100-osioms gimimo metinėms. Konferencijos programą galite peržiūrėti čia.
Kovo 5 d. Tautosakos archyvo salėje vyko Tautosakos archyvo skyriaus viešas konkurso seminaras. Pranešimą Čerkaščynos regiono pavasario laikotarpio kalendorinės apeigos ir jų muzikinė raiška skaitė Tautosakos archyvo skyriaus l. e. p. vyresnioji mokslo darbuotoja, pretenduojanti į Tautosakos archyvo skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybę, Halyna Pšeničkina.
Kovo 5 d. vyko XIX Senosios literatūros seminaras. Pranešimą „Petro Skargos Šventųjų gyvenimai rusėnų raštijoje“ skaitė dr. Galina Sapožnikova, LKI Raštijos paveldo tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Kovo 12 d. Trečiojo amžiaus universiteto Kultūros fakulteto „Knygų klube“ LLTI vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Laura Laurušaitė skaitė paskaitą „Latvių literatūros tyrimai ir vertimai“, kurioje pristatė vykdomus lietuvių ir latvių lyginamuosius tyrimus, baltų literatūrų ir kultūrų skirtumus, aptarė tarpusavio vertimų dinamiką, savo ir kolegų iš latvių kalbos verstas knygas.
Kovo 13 d. vyko Kovo 11-osios minėjimas, kurio metu rašytojai Danutei Kalinauskaitei buvo įteikta LLTI premija už kūrybiškiausią 2023 m. išleistą knygą – romaną „Baltieji prieš juoduosius“ (leidykla „Tyto alba“). Renginyje dalyvavo laureatė, ją sveikino LLTI direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, premijos mecenato Vilniaus „Rotary“ klubo prezidentas Arturas Feiferas, leidyklos „Tyto alba“ atstovai, LLTI Leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis. Laudacijas laureatei skaitė literatūrologė Jūratė Sprindytė ir rašytoja, LLTI doktorantė Akvilina Cicėnaitė-Charles. Renginį vedė vertinimo komisjos pirmininkė Loreta Mačianskaitė.
Kovo 14 d. vyko Visuotinis LLTI darbuotojų susirinkimas.
Kovo 14 d. vyko estų Gimtosios kalbos dienos minėjimas ir susitikimas su viešnia iš Estijos Veronika Kivisilla. Susirinkusius sveikino LLTI direktorė dr. Aušra Martišiūtė Linartienė ir JE Estijos Respublikos Ambasadorius Lietuvai Kaimo Kuusk.
Kovo 19 d. vyko nuotolinis LLTI Mokslo tarybos posėdis.
Kovo 20 d. vyko XXX Senosios literatūros seminaras. Pranešimą „Nonkonformistinė utopija: Venecijos anabaptizmo ir antitrinitorizmo tradicija ir jos tąsa Lietuvoje“ skaitė prof., dr. (HP) Dainora Pociūtė (VU Filologijos fakultetas, Literatūros, kultūros ir vertimų tyrimų institutas). Seminaras vyks per Zoom platformą. Seminarą rengė Senosios literatūros skyrius.
Kovo 20 d. vyko 30-asis Liaudiškojo pamaldumo seminaras, skirtas Šv. Kazimiero kulto 400 metų tradicijos apžvalgai. Pranešimą Šventojo Kazimiero kulto sklaida Lietuvoje per liaudiškąjį pamaldumą skaitė prof. dr. Libertas Klimka, pranešimą moderuos Gražina Kadžytė.
Kovo 21 d. vyko Vilniaus lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų renginys.
Kovo 25 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Vilniaus legendos“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos sudarytojai Jūratė Šlekonytė, Gytis Vaškelis,iliustratorius Marius Jonutis, tekstų redaktorė Danutė Kalinauskaitė.
Kovo 26 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko net kelių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistų pasakų, padavimų ir sakmių knygų laisvieji skaitymai. Renginyje dalyvavo knygas sudarę dr. Jūratė Šlekonytė, Gytis Vaškelis, Martynas Vingrys, iliustravęs Marius Jonutis, tekstus rengusi Danutė Kalinauskaitė. Buvo pristatytos šios knygos: „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“ (2018), „Žmogus, kuris nežinojo, kas yra baimė. Šiurpios lietuvių pasakos ir sakmės“ (2020), „Laumių stalas: lietuvių padavimai“ (2022), „Dangus griūva: lietuvių pasakos apie gyvūnus“ (2022), „Vilniaus legendos“ (2023) ir „Adomas pasiilgo Ievos: lietuvių etiologinės sakmės apie lytiškumą“ (2024).
Kovo 26 d. vyko Seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“. Diskusijoje „Atpasakojamos vietovės: mitologinės vaizduotės ir paveldo sąveika“ dalyvavo LLTI Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Būgienė, mokslo darbuotojas dr. Andrius Kaniava, mokslo darbuotoja dr. Lina Leparskienė ir skyriaus vadovė vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Radvilė Racėnaitė.
Kovo 27 d. vyko šeštasis Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos mokslinis seminaras-diskusija „Semiotinė poetiškumo samprata: ką ji pasako apie poeziją?“ Pranešėja – Vilniaus universiteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto docentė dr. Jurgita Katkuvienė.
Balandžio 3 d. vyko seminaras iš ciklo „Lietuvių literatūros modernizacijos profiliai“. Pranešimą XIX a. pab. - XX a. pr. darbininkių autobiografijos: socialinės klasės kūrimas ir atmintis skaitė Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Juozas Paškauskas. Moderavo dr. Ramunė Bleizgienė. Seminaro įrašas čia.
Balandžio 16 d. vyko LLTI Mokslo tarybos posėdis.
Balandžio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute lankėsi Latvijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Solveiga Silkalna.
Balandžio 29 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus posėdis ir diskusija ,,Ar ieškosime vietos naujame literatūros istorijų žemėlapyje?“.
Gegužės 7 d. vyko Klasikos skaitymai „Dėl tos dainos...“, skirti Spaudos atgavimo 120 mečiui. Renginyje poeto Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė Instituto kolegos, Mykolo Biržiškos gimnazijos moksleiviai, studijos GalMeno? skaitovai, režisierė Laima Lingytė, renginių vedėja, folkloro atlikėja Loreta Sungailienė, LMTA lektorė Rita Juodelienė.
Gegužės 7 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ apdovanojimai. Geriausia negrožine knyga buvo išrinkta „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“ (sudarytoja Reda Pabarčienė, išleido LLTI leidykla). LRT Klasikos įsteigtas specialus radijo teatro apdovanojimas atiteko LLTI Leidybos centro redaktorei, rašytojai Danutei Kalinauskaitei už romaną „Balitieji prieš juoduosius“.
Gegužės 17 d. vyko Gretos Paskočiumaitės disertacijos gynimas. Disertacijos tema „Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas". Mokslinis vadovas – prof. dr. Vykintas Vaitkevičius (Klaipėdos universitetas, humanitariniai mokslai, etnologija, H 006). Disertacija rengta 2019-2023 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba.
Gegužės 20 d. vyko XXXI Liaudiškojo pamaldumo seminaras „Gyvybingoji liaudiško pamaldumo tradicija – lietuviškos „mojavos“. Tradicijos aptarime dalyvavo prof. dr. Jonas Mardosa, dr. Loreta Sungailienė, dr. Jurga Sadauskienė, Andželika Jakubynienė, Irena Žilienė. Moderavo Gražina Kadžytė.
Gegužės 21 d. vyko mokslinis seminaras „Gyvybės ir mirties išraiškos plotmė Vlado Braziūno poezijoje“. Pranešėjas – Vilniaus universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas Vilius Mingilas, rengiantis disertaciją tema „Mitinis Vlado Braziūno, Sigito Gedos ir Knuto Skujenieko poezijos matmuo: modernioji gyvybės rato versija“.
Gegužės 30 d. vyko mokslinis seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos
Birželio 6 d. vyko viešas konkurso seminaras. Pranešimą skaitė Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Vita Džekčioriūtė, pretenduojanti į Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojo pareigybę. Pranešimo tema: „Kai kurie mitologiniai paremijų tarpžanrinės sąveikos aspektai: tikėjimų ir draudimų atvejis“.
Birželio 7 d. vyko viešas konkurso seminaras. Pranešimą skaitė Senosios literatūros skyriaus l. e. p. jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Eleonora Terleckienė, pretenduojanti į Senosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojo pareigybę. Pranešimo tema: „Kolekcininkas, teologas ir parlamento narys, arba kelios pastabos apie Radvilos Našlaitėlio piligrimystės aprašymo skaitytojus Britanijoje“.
Birželio 10 d. vyko Antano Vaičiulaičio premijos komisijos posėdis ir laureato rinkimas.
Birželio 13 d. Valdovų rūmų muziejuje vyko LLTI mokslininko Kęstučio Gudmanto parengtos šaltinių publikacijos „Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštis“ pristatymas. Dalyvavo knygos parengėjas Kęstutis Gudmantas, recenzentai – Nadežda Morozova, Mintautas Čiurinskas, taip pat Vytautas Ališauskas ir Vykintas Vaitkevičius. Pokalbį moderavo Darius Kuolys.
Birželio 14 d. vyko LLTI Akademinės etikos komisijos posėdis.
Birželio 17 d. vyko Geriausio metų straipsnio komisijos posėdis.
Birželio 19 d. vyko XXXI Senosios literatūros seminaras „Ridendo dicere verum quid vetat? Arba šmaikštumai epigraminėje LDK poezijoje“. Pranešimus skaitė: prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė „Retorinė autoriaus kaukė Jano Kochanowskio epigramose“; doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė„Sutrumpintas velnias ir Zoilas kaip gyva yda: epigraminiai žodžių žaismai pagal Sarbievijų (ir jų kontekstai)“; dr. Eleonora Terleckienė „Žengiant per slenkstį: paratekstinės epigramos XVI–XVII a. LDK leidiniuose“; dr. Asta Vaškelienė „Janas Kochanowskis XVIII a. literatūros teorijos darbuose ir jo pėdsakai epigraminėje kūryboje“.
Birželio 20 d. Rašytojų klube buvo apdovanoti XV Antano Vaičiulaičio premijos laureatai – Andrius Jakučiūnas ir Arminas Bartulis. Renginyje dalyvavo premijos steigėjos ir mecenatės, Antano Vaičiulaičio dukros Aldona, Danutė ir Joana Vaičiulaitytės, premijos laureatai, komisijos nariai – literatūrologai Žydronė Kolevinskienė, Jūratė Sprindytė, Dainius Vaitiekūnas, rašytojos Danutė Kalinauskaitė, Renata Šerelytė, Daina Opolskaitė, „Metų“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus.
Birželio 18–20 d. Juodonyse (Rokiškio raj.) vyko XXIII Prigimtinės kultūros seminaras „Ranka rašyti laiškai. pasakojimas, santykis ir savivoka". Renginio programa čia.
Birželio 21 d. vyko viešas konkurso seminaras. Pranešimą skaitė Lietuvos istorijos instituto vyresn. mokslo darbuotojas dr. Darius Antanavičius, pretenduojantis į Senosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojo pareigybę. Pranešimo tema: „Antonio Possevino išlaidų knygų spausdinimui Vilniuje sąskaitos ir jų reikšmė Lietuvos knygotyros istorijai“.
Birželio 21 d. vyko Konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ baigiamasis renginys.
Liepos 2 d. vyko atvira Vidurio Naddniprianščinos krašto liaudies dainų tradicijos saugotojų – apeiginio folkloro ansamblio „Kozačka“ (Čyhyrynas, Čerkasų sritis, Ukraina), tarptautinio folkloro festivalio „Baltica“ svečių Vilniuje video įrašų sesija. Sesiją vedė LLTI Tautosakos archyvo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Halyna Pšeničkina.
Liepos 10 d. Valdovų rūmuose vyko Poezijos, prozos ir muzikos vakaras, kuriame pagerbėme geriausias ir labiausiai nusipelniusias Mokytojas Dalią Dilytę ir Eugeniją Ulčinaitę, prisiminsime puikią mokslininkę ir brangią Draugę Eglę Patiejūnienę.
Liepos 23–26 d. Karalkrėslio kaime, Vilkaviškio rajone vyko XIX akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Renginio programa čia.
Rugpjūčio 5-6 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Ukraina ir Lietuva: istorijos, kalbos, kultūros ir turizmo paralelės“ (projekto partneris Центр балтистики Baltistikos centras Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Filologijos instituto Baltistikos centras). Projektą remė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Rugpjūčio 21 d. Preilos bibliotekoje vyko Liudviko Rėzos eilėraščių rinkinio „Prutena“ pristatymas. Dalyvavo: LLTI Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, nuotoliu iš Anglijos – knygos iliustratorė Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, eilėraščius skaitė Raimonda Ravaitytė-Meyer.
Rugpjūčio 22 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko dr. Viktorijos Jonkutės monografijos „Tarp praeities ir ateities: Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje“ pristatymas.
Rugpjūčio 23 d. vyko Liudviko Rėzos eilėraščių rinkinio „Prutena“ pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Renginio metu vyko dr. A Mykolaitytės paskaita „Kokią įtaką darė gimtoji vieta Rėzos kūrybai?“ bei dr. Liucijos Citavičiūtės paskaita „Kuršių marių išsuptos eilės“. Pristatyme dalyvavo iliustruotoja Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, LLTI leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, eilėraščius skaitė kunigas Jonas Liorančas.
Rugsėjo 6 d. LLTI vyko nemokamas kultūros paveldo pažinimui skirtas renginys „Laisvės inžinieriaus Petro Vileišio Vilnius ir geležinkelis“. Pokalbis su knygos „Laisvės inžinierius“ (LLTI, 2022) autoriumi Gyčiu Vaškeliu, papildytas ekskursija po rūmus ir informacija apie kitas Vilniaus atmintinas vietas, susijusias su Lietuvos didžiavyrio gyvenimu ir geležinkelio istorija. Renginyje talkino Gražina Kadžytė.
Rugsėjo 9 d. LLTI vyko nemokamas kultūros paveldui skirtas renginys „Mano Tėvynė – prie jo širdies“. Jono Basanavičiaus ir Eleonoros Gabrielės Mohl meilės istorija iš dienoraščių ir laiškų. Pokalbį ir skaitymus vedė etnologė Gražina Kadžytė.
Rugsėjo 10 d. Zarasų raj. Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko išeivijos rašytojo, žurnalisto, pedagogo Romualdo Giedraičio-Spalio kūrybos rinktinės pristatymas. Dalyvavo sudarytoja doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, leidėjas Gytis Vaškelis, renginį vedė Romualdo Giedraičio-Spalio labdaros fondo vadovė Elena Gaižiuvienė.
Rugsėjo 12 d. LLTI vyko nemokamas kultūros paveldui skirtas renginys „Vileišio rūmų stotelė M. K. Čiurlionio kelyje“. Tarptautinio M. K. Čiurlionio kelio projekto istorija ir ateities vizijos. Pokalbį vedė literatūrologė dr. Nida Gaidauskienė.
Rugsėjo 13 d. LLTI vyko kūrybinės dirbtuvės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams „Teksto skaitymo strategijos“. Renginyje dalyvavo prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Rimantas Kmita, mokytoja ekspertė Vida Lisauskienė. Renginį organizavo LLTI ir Lituanistų sambūris.
Rugsėjo 14 d. LLTI vyko Kūrybinės dirbtuvės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams „Kompetencijų raiška: ruošiamės kalbėti“. Renginyje dalyvavo prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, mokytoja ekspertė Vida Lisauskienė, doc. Rita Juodelienė, doc. dr. Regimantas Tamošaitis. Renginį orgaznizavo LLTI ir Lituanistų sambūris.
Rugsėjo 16 d. LLTI vyko Akademinės etikos komisijos posėdis.
Rugsėjo 17–18 d. LLTI Tautosakos archyvo skaitykloje vyko kasmetinis Etnologijos doktorantų simpoziumas. Simpoziumo metu doktorantai dalinosi savo metiniu įdirbiu bei probleminiais klausimais, kylančiais rengiant disertaciją.
Rugsėjo 20 d. vyko Etnologijos doktorantų ir jų vadovų posėdis.
Rugsėjo 24 d. LLTI Tautosakos archyvo salėje vyko prof. dr. Shashibalos susitikimas su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkais folkloristais. Žymi indologė, prof. dr. Shashibala Vilniuje lankėsi Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Vilniaus Universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto kvietimu. Profesorė yra paskelbusi 25 knygas ir daugiau kaip 110 mokslo straipsnių.
Rugsėjo 25 d. LLTI vyko Moderniosios literatūros skyriaus posėdis.
Rugsėjo 27 d. LLTI vyko kūrybinės dirbtuvės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams „Rašinys: nežinomo teksto analizė“. Renginyje dalyvavo prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, dr. Saulius Vasiliauskas, mokytoja ekspertė Vida Lisauskienė. Renginį orgaznizavo LLTI ir Lituanistų sambūris.
Rugsėjo 28 d. LLTI vyko kūrybinės dirbtuvės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams „Rašinys: teksto interpretacija ir probleminio klausimo svarstymas“. Renginyje dalyvavo mokytoja ekspertė Zita Bartkevičienė, prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, mokytoja ekspertė Vida Lisauskienė. Renginį organizavo LLTI ir Lituanistų sambūris.
Spalio 2 d. LLTI vyko Lyginamosios literatūros asociacijos seminaras.
.jpg){kind=link}