LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
2004

Vasario 4 d. LLTI įvyko 2003 m. išleistų naujų grožinės literatūros knygų aptarimas, kuriame dalyvavo instituto bei Lietuvos aukštųjų mokyklų literatūrologai.

Vasario 5-6 d. LLTI vyko Folkloristikos mokyklos užsiėmimai tema „Tautosakos tekstų analizė“. Pranešimai: Galimybė nagrinėti tautosakos kūrinių tekstus: įvadinės pastabos / prof. habil. dr. Leonardas Sauka. Pasakų analizė / prof. habil.. dr. Bronislava Kerbelytė. Moteriškų deivių vaidmuo baltų mitologijoje / habil. dr. Nijolė Laurinkienė. Lietuvių mįslės / dr. Aelita Kensminienė. Dainų analizė / doc. dr. Bronė Stundžienė. Mitas ir sakmė / dr. Rita Repšienė. Pasaka ir mitas / dr. Daiva Vaitkevičienė. Dabartinė patarlių vartosena / Dalia Zaikauskienė. Liaudies etiketo formuluočių semantika / Gražina Kadžytė.

 

Vasario 12 d. 16 val. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) surengta diskusija „Kiek mums svarbi senosios Lietuvos patirtis: Senosios raštijos paminklus, išleistus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2003 m. pristatant“. Diskusijoje dalyvavo: Justinas Marcinkevičius, Ingė Lukšaitė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Eugenija Ulčinaitė, Vytautas Ališauskas, Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Diskusiją vedė Darius Kuolys ir Sigitas Narbutas.

 
Vasario 13 d. 13 val. LLTI vyko LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENOS VASARIO 16-osios paminėjimas. Dalyvavo dailėtyrininkas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
†Vasario 17 d., eidamas 78-uosius metus tragiškai žuvo ilgametis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas, vienas žymiausių šalies literatūrologų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Vytautas Kubilius.
Vytautas Kubilius gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Aukštadvario kaime, Rokiškio apskrityje. 1952 m. baigė VU ir iki 2002 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (iki 1990 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institute) – aspirantu, jaunesniuoju mokslo darbuotoju, vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovu, buvo instituto Tarybos pirmininku. Profesoriavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių literatūros katedroje (1992–1995 m. jai vadovavo), buvo VDU Atkuriamojo Senato ir Senato narys. 1991 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvos piliečių chartiją ir jai vadovavo.
Vytautas Kubilius – daugiau kaip dvidešimties knygų ir daugybės straipsnių autorius. Juose analizavo XX a. lietuvių poeziją, lietuvių ir pasaulinės literatūros sąveiką, žanrų kaitą ir sintezę, romantizmo apraiškas lietuvių literatūroje, parašė naujo tipo lietuvių literatūros istoriją. Literatūrologas parašė monografijų apie T. Tilvytį, J. Janonį, S. Nėrį, K. Borutą, I. Simonaitytę, J. Aistį, A. Vaičiulaitį bei kt., paskelbė stambių mokslinių veikalų literatūros kritikos srityje. Tai: „Naujų kelių ieškant“ (1964), „Talento mįslės“ (1972), „XX a. lietuvių poetai (1980), „XX a. lietuvių lyrika“ (1982), „Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas“ (1983), „Žanrų kaita ir sintezė“ (1986), „Problemos ir situacijos“ (1990), „Romantizmo tradicija lietuvių literatūroje“ (1993), „Dvidešimto amžiaus literatūra: lietuvių literatūros istorija“ (1995), „Literatūra istorijos lūžyje“ (1997). Sudarė lietuvių poezijos antologijas – „Litauische Poesie aus zwei Jahrhunderten“ (Berlin, 1983), „Lietuvių epigrama ir parodija“ (1983), „Dvidešimto amžiaus lietuvių poezija‘, (t.1-2, 1991, 1995). Parašė įžanginius straipsnius V. Mačernio, J. Baltrušaičio, F. Kiršos, J. Aisčio rinktinėms. Yra vienas keturtomės (1957–01968) ir dvitomės (1979–1982) „Lietuvių literatūros istorijos“, str. rink. „Literatūros teorijos apybraižos“ (1982), „Lithuanian Literature“ (1997), „Lietuvių literatūros enciklopedija“ (2001) autorių bei redaktorių. 2001 m. parašė studiją „Neparklupdyta mūza: lietuvių literatūra vokietmečiu“, 2002 m. – „Literatur in Freiheit und Unfreiheit“, 2003 m. – knygą apie Kazį Puidą ir Vaidilutę „Dviese literatūros sūpuoklėse“. Paskutinioji profesoriaus knyga – „Tautinė literatūra globalizacijos amžiuje“, išleista Kaune 2003 m. pabaigoje. Reikšmingos mokslinės V. Kubiliaus publikacijos pasirodė Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kt. Profesorius buvo dešimčių disertacijų vadovas ir oponentas, gynimo komitetų narys, priklausė daugelio mokslo ir kultūros institucijų komisijoms, buvo Lietuvių valstybinio Mokslo ir studijų fondo Humanitarinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkas.
 

Vasario 19-22 d. Lietuvos parodų centre LITEXPO 5-oje salėje (Laisvės per. 5, Vilnius) vyko Vilniaus knygų mugė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatė 20 naujausių knygų. Literatūriniai instituto renginiai: 

• vasario 19 d.15.30 val. Rašytojų kampe - LLTI literatūrinės premijos nominacijų ir laureato paskelbimas, 17.00 val. Derybų kambaryje - knygos „Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai“ pristatymas; 
• vasario 22 d.: 11.00 val. unikalaus faksimilinio leidinio „Kniga nobažnistės krikščioniškos, 1653“ pristatymas. 13.00 val. Alberto Zalatoriaus knygos „Vincas Krėvė: nebaigta monografija“ pristatymas. 
Vasario 19 d. Vilniaus knygų mugėje paskelbtas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijos už kūrybiškiausią 2003 metų kūrinį laureatas. Juo tapo Tomas S. Butkus su poezijos knyga „Generuotos kalbos mutacija (V.: Vario burnos, 2003).
Kovo 4 d. LLTI salėje įvyko antrieji Jurgio Lebedžio skaitymai“, skirti lietuvių kilmės iš romėnų legendai. Programa: Įžangos žodis. Aukštoji ir žemoji lietuvių etiologija: kilmės akiračiai / dr. Rita Repšienė. Germanai ir baltai ankstyvaisiais Viduramžiais / dr. Gintaras Beresnevičius. Lietuvių kilmės iš romėnų legenda kaip kultūrų sąveikos rezultatas / dr. Sigitas Narbutas. Baltų genčių kilmė etimologijos mokslo požiūriu / dr. Stephen C. Rowell. Socialiniai ir istoriografiniai lietuvių kilmės iš romėnų teorijos aspektai / dr. Rimvydas Petrauskas. Lietuvių kilmės iš romėnų teorijos genezė ir ankstyvosios Lietuvos vardo etimologijos / Kęstutis Gudmantas. 
Kovo 5 d. LLTI įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Patarlės fenomenas: tarptautiškumas vs. tautiškumas“, skirta prof. Kazio Grigo (1924-2002) aštuoniasdešimtmečiui paminėti. Programa: Įžangos žodis / prof. habil dr. Donatas Sauka, prof. habil. dr. Ingė Lukšaitė (Vilnius, Lietuva); Gyvenimas, atiduotas tautosakai = Life Devoted to Folklore / akad. habil. dr. prof. Leonardas Sauka (Vilnius, Lietuva); The Monograph „Lietuvių patarlės“ by Kazys Grigas: a Significant Contribution to Paremiological Research = Kazio Grigo monografija „Lietuvių patarlės“- reikšmingas indėlis į paremiologiją / prof. Arvo Krikmann (Tartu, Estonia); American Proverbs: an International, National, and Global Phenomenon = Amerikiečių patarlės: tarptautinis, tautinis ir globalinis fenomenas / prof. Wolfgang Mieder (Burlington, VT, USA). 12.30 val. Kazio Grigo kapo lankymas Antakalnio kapinėse / Visiting Kazys Grigas‘ Grave. 14.30 val. Europäische Muster für die Bezeichnung von Sprichwörtern = European Patterns in Naming Proverbs = Europiniai patarlių pavadinimų modeliai / prof. Vilmoś Voigt (Budapest, Hungary);Universal, Regional and Local Proverbs = Universalios, regioninės ir vietinės patarlės / dr. Gyula Paczolay (Veszprém, Hungary); Lietuvių ir latvių paremijos, jų savitumas = Lithuanian and Latvian Proverbs and their Specifics / dr. Lilija Kudirkienė (Vilnius, Lietuva); Svečių pasisakymai / Speeches of the Conference guests; Konferencijos apibendrinimas / Summing-up of the Conference.
Kovo 8 d. 17 val. Rašytojų klube vyko Alberto Zalatoriaus knygos "Vincas Krėvė: nebaigta monografija" pristatymas. Dalyvavo: knygos sudarytoja habil. dr. Jūratė Sprindytė, rašytojai Juozas Aputis, Vytautas Martinkus, prof. dr. Petras Bražėnas, dr. Regimantas Tamošaitis, LLTI direktorius prof. habil. dr. Algis Kalėda.
Kovo 9 d.  LLTI salėje vyko Vytauto Galinio 80-mečiopaminėjimo popietė. Veikė V. Galinio išleistų knygų parodėlė.
Kovo 15 d. 17 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo 6) vyko knygos „7 Vilniaus dailės ir literatūros vienkartiniai leidiniai, 1937-1939“ (V.: LLTI, 2003) pristatymas.Dalyvavo: knygos sudarytoja literatūrologė Alma Lapinskienė, restauratorė Gražina Drėmaitė, muzikologė Jūratė Burokaitė, aktoriai Irena Plaušinaitytė ir Vladas Bagdonas. Vakaro vedėjas literatūrologas Algis Kalėda.
Kovo 19 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3) vyko renginys, skirtas Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečiui paminėti. Buvo pristatytos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistos knygos: „JonoBasanavičiaus tautosakos biblioteka“, sudarytojai akad. Leonardas Sauka ir dr. Kostas Aleksynas; Alberto Zalatoriaus „Vincas Krėvė“, sudarytoja habil. dr. Jūratė Sprindytė; Lietuvių senosios literatūros leidiniai, pristatė dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir dr. Sigitas Narbutas. Renginio vedėjas - LLTI direktorius prof. Algis Kalėda. Dalyvavo Lietuvos MA folkloro ansamblis „Dijūta“, vadovė Rūta Žarskienė.
Kovo 25 d. LLTI buvo įteikta premija už kūrybiškiausią 2003 metų kūrinį - T. S. Butkaus poezijos knygą „Generuotos kalbos mutacija (V.: Vario burnos, 2003). Kalbėjo prof. habil. dr. Algis Kalėda, doc. dr. Ramutis Karmalavičius, dr. Donata Mitaitė. Renginį vedė Virginijus Gasiliūnas. Veikė leidyklos „Vario burnos“ leidžiamų knygų paroda.
Gegužės 3-6 d. Vilniuje ir Druskininkuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Etnokonfesiniai procesai Baltijos regione: tarpusavio ryšiai ir divergencijos“, kurią surengė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rusijos MA Slavistikos institutas, Rusijos MA Lingvistinių tyrinėjimų institutas ir tarptautinis projektas „Kultūrų kryžkelės“. Konferencijos dalyviai aptarė su etninėmis konfesijomis susijusius istorijos, kalbos, tautosakos, literatūros klausimus, pagrindinį dėmesį skirdami bendroms šaknims, panašumams, skirtumams, tarpusavio ryšiams. Dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Italijos, Olandijos, buvo perskaityta įdomių tarpdisciplininių (antropologų, etnologų, folkloristų, istorikų, kalbininkų, kultūrologų, religijotyrininkų) pranešimų, vyko diskusijos.
Birželio 11 d. LLTI įvyko jubiliejinė mokslinė konferencija „Praregėjęs ilgesio akimis“, skirta Jono Aisčio100-osioms gimimo metinėms.Programa: Įžangos žodis / A. Kalėda; Aistis Vytauto Kubiliaus akiratyje / V. Daujotytė; Aisčio recepcijos aktualumas / D. Satkauskytė; Rafinuotas paprastumas Aisčio lyrikoje / G. Viliūnas; Nostalgija Aisčio poezijoje / D. Vaitiekūnas; Dievoieškos formos Aisčio kūryboje / M. Šidlauskas; Krikščioniškieji Aisčio kūrinių motyvai / D. Čiočytė; Aisčio kūrybinė intencija: poetinės tiesos perdavimas / R. Dragenytė; Aisčio kūrybos filosofijos ir psichologijos riboje / L. Jekentaitė; „Tarsi šilkinis mylimos atsižiūrėjimas“: kraštovaizdžio vaidmuo Aisčio poezijoje / G. Bernotienė; Skambanti prasmė Aisčio poezijoje / U. Keturakis; Pakartojimas dainingoje Aisčio lyrikoje / R. Malickaitė; Dainuojamieji Aisčio eilėraščiai / J. Petrikaitė; Aisčio atsiminimai ir publicistika / D. Kuizinienė; Modernybės stereotipai ir jų destrukcija Aisčio knygoje „Dievai ir smūtkeliai“ / A. Jurgutienė; Aistis ir prancūzų kultūra / E. Naujokaitienė; Prancūzų simbolizmo atšvaitai Aisčio poezijoje / N. Kašelionienė; Jonas Aistis: interpretacija literatūros istoriko žvilgsniu / R. Karmalavičius; „Praėjo noras eilėmis rašyti“: (Aisčio laiškai) / L. Tidikytė; Iš Aisčio susirašinėjimo su Bernardu Brazdžioniu: draugystė, kūryba, žvilgsnis į Lietuvą: (neskelbti laiškai 1945–1972) / A. Ruseckaitė; Aisčio ir Rannito draugystė / R. Ernesaks-Nedzelskienė; Sovietinės lietuvių literatūros vertinimai Aisčio laiškuose / J. Šlekys; Rumšiškių Jono Aisčio muziejus / G. Meilutienė. Vakaro programa (18.00–19.00 val.). Algimanto Kezio dokumentinis filmas apie Aistį (1968–1972); Dainos Aisčio žodžiais. Atlieka: Asta Veverskytė (vokalas, kanklės), Ilona Papečkytė (vokalas), Aidas Norvaišas (gitara), Mantas Augustaitis (mušamieji). Diskusijos.

Spalio 1 d. 15 val. Vilniaus pedagoginio universiteto II rūmuose (T. Ševčenkos g. 31) buvo paminėtos 95-osios JAV gyvenančio lietuvių tautosakininko dr. Jono Balio gimimo metinėms. Apie Joną Balį, jo darbus ir veiklą kalbėjo JAV lietuvė, kartu su dr. J. Baliu dirbusi Vašingtone, Kongreso bibliotekoje, tautosakininkė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, tautosakininkas prof. habil. dr. Stasys Skrodenis, J. Balio Raštų rengėja dr. Rita Repšienė.
Spalio 8 d. Lietuvos MA mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) LLTI ir Lietuvos MA Mokslininkų rūmai surengė mokslinę konferenciją „Žinomas ir nežinomas meistras“, skirtą Icchoko Mero 70-mečiui. Programa: Vietoj įžangos žodžio: Icchoko Mero ir Violetos Kelertienės pokalbio įrašo perklausa. I. Mero kūrybos iššūkiai ir riboženkliai / doc. D. Šakavičiūtė (ŠU). Štrichai literatūriniams Icchoko Mero portretui / doc. dr. V. Martinkus (VPU). Didžioji Icchoko Mero kūrybos tema / doc. dr. D. Striogaitė (LLTI). Icchoko Mero rašymo aistra: tarp prievartos ir atvirumo / Ingrida Matusevičiūtė („Šviesos“ l-kla). Menininkas ir valdžia: „Striptizo“ publikavimo aplinkybės / G. Sabaitienė (VDU). I. Mero prozos žanrinės modifikacijos / prof. habil.. dr. A. Kalėda (LLTI). Pasakojimo struktūravimas I. Mero romanuose / N. Brazauskas (LLTI). Intertekstinės romanų sąsajos („Ties gatvės žibintu“ ir „Lygiosios trunka akimirka“) / dr. L. Mačianskaitė (LLTI). Poetinės kalbos raiška ir vaidmuo Icchoko Mero prozoje / R. Vaitkevičiūtė (VDU). I. Meras – kino scenaristas / S. Valiulis (VU Žurnalistikos inst.). Emigranto novelistika mūsų literatūros lauke / habil. dr. J. Sprindytė (LLTI). Diskusijos.
Spalio 14-15 d. Lietuvių kalbos institute vyko XIII tautosakos konferencija „Tautosakos atlikėjas ir atlikimas“, kurią surengė LLTI tautosakininkai. Programa: spalio 13 d. Tautosakos repertuaras, atlikėjai, fiksavimas: santykio aspektai: Atlikimo meno problemos tautosakos moksle / akad. habil. dr. L. Sauka; Repertuaro vaizdas ir įvaizdis / P. Krikščiūnas; Tautosaka sociokultūriniu žvilgsniu / doc. dr. B. Stundžienė. Žanro kanonas ir atlikėjo individualumas: Sakmių atlikimas ir atlikėjai / dr. L. Būgienė; Individualumo ir tradicijos santykis pasakojimuose apie sapnus / A. Višinskaitė; Novelinių pasaka „Edipas“ (AT 931). Individualaus atlikimo atspindžiai užrašytame pasakos tekste / R. Racėnaitė. Individualumo apraiškos dainuojamojoje tradicijoje: Daina ir atlikimas: santykio variantai / Ž. Ramoškaitė-Sverdiolienė; Tarp dainos ir eilėraščio. Individualumo ženklai XX a. pirmosios pusės liaudies kūryboje / V. Ivanauskaitė; Apie liaudies dainų pateikėjus / dr. V. Daugirdaitė. Atlikimo situacijų kaitos tyrinėjimai: Tautosakos atlikimo tradicijų sklaida tarpukario Lietuvoje / J. Gudaitė; Lietuvių liaudies dainų vieta jaunimo organizacijų repertuaruose / dr. L. Anglickienė; Lietuvių folkloro teatras: autentiškas dainavimas, įspūdingas scenovaizdis ir metaforinė raiška / dr. A. Nakienė. Naujausių muzikologinių knygų pristatymas. Folklorinio ansamblio „Dijūta“ koncertas. Spalio 14 d. Tekstas ir ritualas: konteksto tyrinėjimai: Kelios pastabos apie mįslių atlikimą / dr. A. Kensminienė; Pasakų sekimo funkcijos / dr. J. Šlekonytė; Baltų gėrimo ritualo struktūra ir funkcijos / dr. D. Vaitkevičienė; Laidotuvių rauda ir raudojimas – atlikimas ar būsena? / dr. A. Žičkienė. Tautosakos ir jos atlikėjų lemtys: Publikuotų šaltinių paveiktos pasakos / dr. L. Valiukaitė; Aukštaitiškos ir žemaitiškos tradicijų sampyna smuikininko Ciprijono Niauros muzikoje / dr. G. Kirdienė; Tradicija svetimybėje. Čiornaja Padinos (Rusija) ir Malkavos (Baltarusija) kaimų dainininkų ir dainų likimai / G. Kadžytė. Diskusijos.
Spalio 28 d. VU Filologijos fakultete vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengta  mokslinė konferencija "Senosios literatūros savitumas: požiūrių ir sampratų sankirtos", skirta literatūros istorijos problemoms aptarti. Programa: Įžangos žodis / doc. dr. S. Narbutas (LLTI);  Žanro problema senojoje literatūroje / A. Vaškelienė (LLTI); Sena reta knyga (knygotyrinis aspektas) / A. Braziūnienė (VU); Liturginiai rankraščiai rusėnų kalba / prof. habil. dr. S. Temčinas (VU); Knygos ženklai ir mažoji literatūros forma / doc. dr. A. Pacevičius (VU); Krikščioniškosios poezijos raidos atspindžiai M.K. Sarbievijaus odėse Švč. Mergelei Marijai / O.  Daukšienė (LLTI); Jono Bretkūno postilės (1591) sklaida XVI-XXI a. / dr. O. Aleknavičienė (LKI). Diskusijos.  
Lapkričio 12 d. Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas surengė mokslinę konferenciją, skirtą poetės Salomėjos Nėries 100-osioms gimimo metinėms „Diemedžiu žydėsiu“.Konferencija vyko Lietuvos MA Mažojoje salėje. Programa: Įžangos žodis / prof. habil. dr. A. Kalėda (LLTI); S. Nėries poetinis kanonas / prof. habil. dr. D. Sauka (VU); Eschatologija S. Nėries eilėraščiuose / MA narė korespondentė prof. V. Daujotytė (VU); Tautosakinės būties jausmas S. Nėries poezijoje / E. Žmuida (LLTI); Ankstyvoji S. Nėries poezija / V. Alekna; Masinė kultūra ir S. Nėris / dr. D. Mitaitė (LLTI); S. Nėries veikalai teatre / A. Kapočiūtė (VDA, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus); S. Nėries recepcija šiuolaikinėje dramaturgijoje  / doc. dr. A. Martišiūtė (LLTI); S. Nėries „Sigutės“ operinis variantas (Broniaus Kutavičiaus opera) / dr. I. Jasinskaitė-Jankauskienė (KMFI); S. Nėries „Eglė žalčių karalienė“: pasakos ir poema / G. Kadžytė (LLTI); S. Nėris ir muzika / O. Juozapaitienė (LMTA); S. Nėries lyrikos formos muzikalumas / doc. dr. R. Brūzgienė (LLTI); S. Nėries ir L. Skabeikos eilėraščių dialogas / V. Šeina (VU); S. Nėries recepcijos ypatumai / r. E. Baliutytė (LLTI); S. Nėries memorialinis palikimas / R. Antanaitienė (Maironio muziejus). Diskusijos. Nuo 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vykovakaras, skirtas Salomėjai Nėriai „Lyg būtum šimtą metų laukus“. Dalyvavo: gitaristė I. Papečkytė, skaitovės: I. Plaušinaitytė, V. Mickevičiūtė, A. Daučiūnienė. Demonstruota filmuota medžiaga.
Lapkričio 24 d. Maironio lietuvių literatūros muziejus ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas surengė mokslinę konferenciją „S. Nėries šimtmetis: likimas, kūryba, amžinybė“. Programa: Eschatologija S. Nėries eilėraščiuose / V. Daujotytė;  S. Nėries poetinis kanonas / D. Sauka; S. Nėries demonas / L. Jakentaitė;  Vitalizmas S. Nėries ankstyvojoje lyrikoje / R.  Tūtlytė; S. Nėris, įžymiausia lietuvė / S. Daugirdaitė; S. Nėris: tipologinio artumo problema / D. Striogaitė; S. Nėries poetinės pasaulėvokos metafizinis aspektas / D. Čiočytė; Tautosakinės būties jausmas S. Nėries poezijoje / E. Žmuida; S. Nėris ir masinė kultūra / D. Mitaitė; S. Nėris ir europiniai kontekstai / E. Naujokaitienė; S. Nėris ir teatras / A. Martišiūtė;  (De)mitologizacijų humoras ir kuriozai / R. Karmalavičius; S. Nėris ir Maironis / M. Šidlauskas; S. Nėries eilės liaudies dainininkų repertuare / J. Petrikaitė; Vaizduojamasis menas kaip inspiracijos šaltinis S. Nėries ir R. M. Rilkės poezijoje / J. Bajarūnienė.
Gruodžio 3 d. Vilniaus pedagoginiame universitete (Vilnius, Ševčenkos g. 31) įvyko mokslinė konferencija„Literatūros ir kitų menų sąveika: teorinės komparatyvistikos problemos“, kurią surengė Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija, Vilniaus pedagoginis universitetas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Programa:Teoriniai svarstymai (prof. habil. dr. A. Andrijauskas, doc. dr. N. Kašelionienė); Dabartinės komparatyvistinės metodologijos metamorfozės / prof. habil. dr. A. Andrijauskas (KFMI); Vertybių transcendentalumas: šiapus ir anapus literatūros / dr. V. Martinkus (VPU); Menų sąveikos idėja vokiečių romantizmo estetikoje / dr. J. Bajarūnienė (VU); Dailės ir literatūros raidos perspektyvų klausimai XX a. pirmos pusės lietuvių estetinėje mintyje: panašumai ir skirtumai / dr. P. Veljataga (KFMI); M.K. Čiurlionis: vaizdinių paralelės / dr. J. Bruveris (LMTA); Multiple Intelligences and the Application of   Processes for Self-Expression and Creating Artworks and Literature / N. Bizys (Sidnėjaus universitetas).
Sekcija: Literatūra ir dailė. Verbalinio ir vizualaus teksto dialogas: Robertas Musilis ir Egonas Schiele / dr. D. Kolytaitė (VU); Tarp literatūros ir dailės: „laiko“ ir „erdvės“ meno percepcija /  A. Juzefovič (KFMI);  Meno filosofijos gairės Igno Šeiniaus švediškoje literatūroje bei grafikoje / dr. S. Radzevičienė (VPU); Mūsų laikų herojaus portretas dailėje ir literatūroje / doc. dr. L. Jekentaitė (VU); Gulbės motyvas poezijoje ir dailėje / dr. V. Gudonienė (VPU); Literatūra ir vaizdas: simbolių ir motyvų difuzija XX a. menotyroje / A. Kapočiūtė (VDA); Poezija ir dailė. Menų sąveikos Leonardo Gutausko kūryboje / dr. G. Bernotienė (LLTI); Dailės problematika Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių rinkinyje „Balandžio vigilija“ / M. Žvirgždas (VPU).
Sekcija: Literatūra ir muzika.Intonacija kaip ritmo elementas / dr. A. Kubulinja (Latvija); Richardas Wagneris ir latvių literatūra / dr. S. Gaižiūnas (LLTI); Sonetas A. Skriabino poezijoje ir muzikoje / dr. J. Gustaitė (LMTA); Tematizmo samprata: muzika ir literatūra / dr. R. Brūzgienė (LLTI); Sinestezinis menų saitas ir jo virsmai meno filosofijos požiūriu / S. Jastrumskytė (VDA). Naratyvumas muzikoje ir literatūroje / dr. I. Jankauskienė (KFMI); Putino poezijos kontekstai: filosofija ir muzika / E. Žmuida (LLTI); Garso ir vaizdo santykis J. Aisčio poezijoje / U. Keturakis (VDU); Simfoninio mąstymo raiška A. Nykos-Niliūno „Vasaros simfonijoje“ / V. Česnulevičiūtė (LMTA).
Sekcija: Literatūra ir teatras. Literatūra kaip teatras / A. Jurčiukonytė (VPU); Renesansinio meno stilizacija B. Sruogos dramoje „Barbora Radvilaitė“ / dr. R. Pabarčienė (VPU); F. Dostojevskio „Idiotas“ 2001: architekstiniai ryšiai / dr. N. Arlauskaitė (VU); Teatras kaip eilėraščio erdvė: Konstantino Belmonto poezijos vertimo plitimo būdai Lietuvoje / K. Sakalavičiūtė (VDU); Filosofiniai ir muzikiniai kinematografijos naratyvo apribai (prancūzų naujosios bangos filmų problemos šiuolaikinės literatūrinės komparatyvistikos teorinių klausimų požiūriu) / dr. E. Naujokaitienė (VDU); Istorinės literatūros ir vaizdo sąveikų įtakų kryptys lietuvių muzikinėje – teatrinėje kultūroje / dr. E. Mažintas (VPU). 
Sekcija: Tarpdalykiniai ir tarptekstiniai ryšiai. Charles Baudelaire – meno kritikas / dr. G. Dručkutė (VU); Interteksualumas Icchoko Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“ / dr. L. Mačianskaitė (LLTI); Istoriografijos ir literatūros paralelės: Simono Daukanto kūryba / dr. R. Bončkutė (KU); Didaktinės ir normatyvinės lietuvių prozos modeliai: įtakos ir vietinės modifikacijos / dr. I. Klimašauskienė, dr. D. Maskuliūnienė (ŠU);  Menų sintezės idėja  XX a. pradžios lietuvių literatūroje / A. Mykolaitytė (VDU); Kalendorinio paprotyno ritualai: veikos ir teksto integralumas / G. Kadžytė (LLTI); Literatūros vaikams raida: bendrųjų pasaulinių tendencijų lietuviški variantai / D. Šakavičiūtė (ŠU); Literatūros ir filosofijos santykis: metafizika klasikinėje lietuvių poezijoje / dr. V. Valatka (M. Riomerio universitetas).

 

 
 
SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt