LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Naujienų archyvas
2006

Sausio 26 d. Lietuvos istorijos instituto salėje (Kražių g. 5, Vilnius) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas surengė mokslinę konferenciją „Rotundas, Strijkovskis, Guagninis: naujos įžvalgos ir vertinimai: (Jurgio Lebedžio skaitymai, 2006)“.Programa: Sveikinimo žodis. Lietuvos metraščiai, Martynas Bielskis, Motiejus Strijkovskis... / Kęstutis Gudmantas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas); Убийство Вайшвиласа: версия Стрийковского / Katerina Kiričenko (Ukrainos NMA Istorijos institutas); Informacija Kroniki Stryjkowskiego o Romanowiczach i ich państwie / dr. Dariusz Dąbrowski (Kazimiero Didžiojo universitetas Bydgoščiuje); Augustinas Rotundas Lietuvoje, 1551-1558 m. Naujausių tyrimų duomenys / doc. dr. Raimonda Ragauskienė (Lietuvos istorijos institutas), doc. dr. Aivas Ragauskas (Vilniaus pedagoginis universitetas); Palemono atvaizdas / Vidas Poškus (Vilniaus dailės akademija). Diskusijos.

 

Vasario 21 d. vyko LLTI premijos laureato rinkimai.Vertinimo komisija: Elena Baliutytė (pirmininkė), Jūratė Sprindytė, Aušra Jurgutienė, Algis Kalėda, Virginijus Gasiliūnas (sekretorius), Dalia Satkauskytė, Loreta Jakonytė. LLTI premijos laureatu išrinktas Rolandas Rastauskas. Plačiau apie LLTI renkamas Geriausias metų knygas.
 
Vasario 23-26 dienomis "Litexpo" parodų centre vyko Baltijos knygų mugė / Vilniaus knygų mugė 2006. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renginiai:

• vasario 25 d.
– Lietuvių literatūros ir tautosakos institutopremijos už geriausią 2005 metų knygą laureato paskelbimas. Kazio Borutos šimtmetį palydint: knygų „Baltaragio malūnas“ ir „Baltaragio malūnas ir jo byla“ pristatymas.Forumas – Pabėk, bareli: knygų su restauruotais įrašais „Gili gili upelė“ ir „Dzūkijos dainos ir muzika“ pristatymas.

• vasario 26 d. Loretos Jakonytės knygos „Rašytojo socialumas“ pristatymas. Knygų serijos „Colloquia“ palydos ir naujo literatūrologinio žurnalo „Colloquia“ sutiktuvės. Juozo Laurušo knygos „Akmuo ir šviesa“ pristatymas.
Kovo 7 d. 14 val. Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje vyko iškilmingas 2005 m. Lietuvos mokslo premijų laureatų apdovanojimas. Lietuvos mokslo premijų komitetas paskyrė 2005 metų Lietuvos mokslo premijas. Iš viso premijuota 13 mokslo darbų humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse. Lietuvos mokslo premijų komiteto sprendimu, humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje premijuotas Leono Gudaičio (Vytauto Didžiojo universitetas) darbų ciklas „20 a. pirmosios pusės lietuvių literatūros ir spaudos palikimo problemos“ bei Leonardo Saukos darbų ciklas „Lietuvių tautosakos žinių sklaida ir praktinė aktualizacija“.
Kovo 10 d. 14 val. LLTI buvo įteikta premija geriausios metų knygos „Kitas pasaulis“ autoriui Rolandui Rastauskui.
Kovo 14 d. 14 val. Lietuvos mokslų akademijos salėje vyko Lietuvos mokslo akademijos 2005 m. premijų įteikimas. Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardinė premija paskirta literatūrologui, habil. dr. Vytautui Vanagui už darbų ciklą „Aktualioji lietuvių literatūros istorija“.
Kovo 20 d. 15 val. LLTI bibliotekoje įvyko Juozo Laurušo knygos „Akmuo ir šviesa“ sutiktuvės.
Kovo 22 d.  LLTI bibliotekoje vyko seminaras „Lituanistikos likimas Lietuvoje“. Dalyvavo: LR švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas, LR švietimo ir mokslo ministro patarėjas doc. dr. Giedrius Viliūnas, lituanistų bendruomenės atstovai.
Balandžio 3 d. Venclovų namuose-muziejuje (Pamėnkalnio g. 34, Vilnius) įvyko mokslinė konferencija „Antanui Venclovai 100“. Konferenciją rengė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų manai-muziejus.Įžangos žodis
Donata Mitaitė, Birutė VagrienėDėl Antano Venclovos politinio apsisprendimo priežasčių ir kainos / Česlovas Laurinavičius (LII); Pasaulėžiūrinio tapatumo estetika, logika ir problemos / Ramutis Karmalavičius(LLTI); Antano Venclovos literatūrinė kritika / Elena Baliutytė (LLTI); Antanas Venclova ir vokiečių literatūrinis ekspresionizmas / Jadvyga Bajarūnienė (VU); Prancūziškieji Antano Venclovos interesai / Elina Naujokaitienė (VDU); Antanas Venclova – slavų literatūros vertėjas / Alma Lapinskienė (LLTI); Antano Venclovos proza XX a. 5–6 dešimtmečių normatyvinės literatūros kontekste / Irena Baliulė (ŠU); Antano Venclovos poezija / Donata Mitaitė (LLTI).
 
Balandžio 5–8 d. LLTI surengė Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos (ICTM) Liaudies muzikos instrumentų tyrinėtojų grupės XVI-tą tarptautinę mokslinę konferenciją. Programa.
Birželio 22 d. LLTI surengė mokslinę konferenciją, skirtą prozininko, poeto, literatūros kritiko ir vertėjo Antano Vaičiulaičio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Programa: prof. habil. dr. Algis Kalėda. Konferencijos atidarymas; dr. Laimutė Tidikytė (LLTI). Antanas Vaičiulaitis XX a. lietuvių literatūroje; doc. dr. Dalia Čiočytė (VU). Teologinis Antano Vaičiulaičio kūrinių aspektas; prof. habil. dr. Juozas Stonys. Vaižgantas ir Vaičiulaitis; A. Vaičiulaičio dukrų Aldonos De Bold, Joanos Vaičiulaitytės-Buivys, Danutės Vaičiulaitytės-Nourse, ir vaikaičių (JAV) prisiminimai ir skaitymai; doc. dr. Gintaras Lazdynas (ŠU). Lietuvių romano modernėjimo keliai (Vaičiulaičio „Valentina“ ir Ivošiškio „Spūdai“); dr. Rimantas Skeivys (LLTI). Meilės vizija A. Vaičiulaičio romane „Valentina“; dr. Vita Gaigalaitė (LLTI). Archetipai A. Vaičiulaičio romane „Valentina“;  Nerijus Brazauskas (LLTI). Magiškasis realizmas Antano Vaičiulaičio novelėse; dr. Loreta Mačianskaitė (LLTI). A. Vaičiulaitis – novelistas: apibūdinimo ieškojimas; doc. dr. Ramutis Karmalavičius (LLTI). A. Vaičiulaitis ir prozos antologija „Kas girdėti kalnuose“; dr. Eugenijus Žmuida (LLTI). A. Vaičiulaičio novelių poetika; dr. Žydronė Kolevinskienė (VPU). Mirties šokis Antano Vaičiulaičio novelistikoje; doc. dr. Dalia Kuizinienė (VDU). A. Vaičiulaičio legendų pasakojimo strategijos: tikrovės ir fantastikos elementų dermė; doc. dr. Kęstutis Urba (VU). A. Vaičiulaičio pasakos; doc. dr. Dalia Jakaitė (ŠU). Žemininkų kartos samprata Antano Vaičiulaičio kritikoje: generacijos ir poezijos modernumo klausimai; dr. Imelda Vedrickaitė (LLTI). A. Vaičiulaičio kelionių apybraižos: dokumentas ar išmonė: mimezio problema; dr. Gintarė Bernotienė (LLTI). A. Vaičiulaičio poezija; Virginija Paplauskienė (Maironio lietuvių literatūros muziejus). Antano Vaičiulaičio archyvinis rinkinys Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Diskusija.
 
 
Rugsėjo 26 d. 18 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Rašytojų klubas pristatė literatūrologo Juozo Girdzijausko knygą "Lietuvių literatūros vagoje". Dalyvavo: prof. Juozas Girdzijauskas, prof. Vanda Zaborskaitė, prof. Algis Kalėda, dr. Eugenijus Žmuida, knygos redaktorė Vanda Šatkuvienė. Vakarą vedė dr. Rimantas Skeivys.
Rugsėjo 27 d. LLTI vyko Tautosakos seminaras, kuriame dr. Daiva Vaitkevičienė pristatė elektroninį sąvadą "Lietuvių užkalbėjimų šaltiniai". 
Spalio 12-13 d. LLTI vyko XIV tautosakos konferencija "Tautosakos teksto prasmė: lyginamasis aspektas". Programa. Spalio 12 d.:Lietuvių ir latvių užkalbėjimų paralelės / dr. Daiva Vaitkevičienė; "Kepti karveliai patys į burną nelekia": prasminis vienos patarlės varijavimas (gretinant su lenkų kalbos atitikmenimis) / Giedrė Bufienė; Mitinės šarkos vaizdinio prasmės / dr. Jūratė Šlekonytė; Mirties–vedybų metafora lietuvių laidotuvių raudose ir kitų tautų folklorinėse tradicijose / dr. Dalia Černiauskaitė; Pastangos švelninti kūrinį: "Eglės žalčių karalienės" periferiniai variantai / akad. habil. dr. Leonardas Sauka; Patarlės interpretacija / dr. Lilija Kudirkienė; Liaudies pasakojimo atlikimo motyvacija ir prasmė: lyginamasis aspektas / dr. Lina Būgienė; Aktualioji tekstų kaita folkloriniuose vaidinimuose. Užgavėnėse / Gražina Kadžytė; Folklorinė laiško paradigma. "Išrašiau žodelių šimtą milijonų..." / dr. Vita Ivanauskaitė; Pasaulio modeliai telefoniniame jaunimo folklore / dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė; Keletas pastabų apie laimės laiško variantiškumą / Povilas Krikščiūnas. Spalio 13 d.:Latvių ir baltarusių apeiginės simbolikos susipynimai / dr. Aušra Žičkienė; Silvestro Valiūno "Birutė": praeitis ir ateitis / dr. Jūratė Petrikaitė; "Lino kančios" motyvai lietuvių mįslėse ir kituose tautosakos žanruose / dr. Aelita Kensminienė; Regimieji mirties pavidalai skirtinguose lietuvių tautosakos žanruose / dr. Radvilė Racėnaitė; Vyriška kepurė skirtingų žanrų lietuvių liaudies dainose / Nijolė Kazlauskienė; Lietuvių liaudies agrarinė simbolika / dr. Elvyra Usačiovaitė; Nepaprastas vaiko gimimas/ atsiradimas lietuvių stebuklinėse pasakose / Jurgita Macijauskaitė-Bonda. Diskusijos.
Lapkričio 23 d. 15 val. Nacionaliniame muziejuje  (Arsenalo g. 1, Vilnius) LLTI Dainyno skyriaus vyresniajam mokslo darbuotojui folkloristui dr. Konstantui Algirdui Aleksynui už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje buvo įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija.
Lapkričio 23-25 d. LLTI surengė mokslinę konferenciją, skirtą prof. habil. dr. Vytauto Kubiliaus 80-mečiui „Kritikas lūžio metais“. Programa. Lapkričio 23 d. prof. habil. dr. Algis Kalėda. Literatūrologija ir literatūra – keli sąveikų atvejai (LLTI); prof. Evgeny Dobrenko. Социалистический реализм и реальный социализм (Nottinghamo universitetas); Eva Eglāja-Kristsone. Soviet Critic as a Decoder: Rethinking Situation in Latvia in “Thaw(Literatūros, folkloro ir meno institutas,Latvijos universitetas); Rasa Juknevičienė. Humanistas Vytautas Kubilius (LRS); dr. Vytautas Rubavičius. Neišgyvendinamas sovietmetis: atmintis, prisiminimai ir literatūros kritika (KFMI); doc. dr. Darius Kuolys.Vytautas Kubilius – mokytojas ir visuomenes kritikas (LLTI); Nerijus Brazauskas. Simuliakrinė tikrovė XX a. šeštojo dešimtmečio lietuvių romane (LLTI); Ramutė Rachlevičiūtė. Folkloro funkcijos įvaizdinant ankstyvąjį sovietmetį (VDA); Gitana Notrimaitė. Kam reikalingas Žalgiris sovietmečiu? (LLTI); doc. dr. Aušra Jurgutienė. Kritikas romantizmo spąstuose (LLTI); doc. dr. Dalia Striogaitė. Vytauto Kubiliaus monografijų apie lietuvių rašytojus („Gyvenimas ir kūryba“) modeliavimo patirtis (LLTI); dr. Loreta Jakonytė. XX amžiaus literatūros recepcija: ginčas dėl literatūros, istorijos ir kritiko (LLTI). Lapkričio 24 d.: habil. dr. Benedikts Kalnačs. Soviet Censorship and Latvian Drama (Literatūros, folkloro ir meno institutas, Latvijos universitetas); prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė. Revoliucija ankstyvojoje Vytauto Kubiliaus literatūrologijoje (VU); doc. dr. Nijolė Kašelionienė. Lyginamasis literatūros mokslas: cenzūruotas ir atviras tekstas (VPU); dr. Donata Mitaitė. Poezijos rinkinio recenzija kaip žanras (LLTI); prof. habil. dr. Donatas Sauka. Vytauto Kubiliaus tiesos kriterijai ir jų aktualumas šiandien; doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Vytauto Kubiliaus kritikos tekstų poetika (VU);  dr. Mindaugas Kvietkauskas. Priešybių įskelta energija: Vytautas Kubilius literatūrinėse diskusijose (VU); doc. dr. Ramutis Karmalavičius. Kubiliškasis nekaltumo obsesijų punktyras (LLTI); prof. habil. dr. Vanda Zaborskaitė. Vytautas Kubilius: pašaukimo drama; habil. dr. Jūratė Sprindytė. Savivokos konfliktas: tarp metodologijos ir kūrybiškumo (LLTI); doc. dr. Saulius Žukas. Ką pasakoja Vytauto Kubiliaus dienoraštis? Prisiminimų vakaras (dalyvauja sūnus Andrius ir dukra Rūta su šeimos nariais, prof. Leonas Gudaitis, prof. Juozapas Girdzijauskas, prof. Vanda Zaborskaitė, prof. Donatas Sauka, prof. Kęstutis Nastopka ir kt.).
 
Gruodžio 7 d. 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) LLTI Senosios literatūros skyrius kartu su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Vilniaus paveikslų galerija surengė diskusiją-minėjimą "Trys pirmieji lietuvių raštijos paminklai." Renginio turinys: Prieš tris šimtus metų (1706) Karaliaučiuje išėjo trys svarbūs veikalai: Mykolo Merlino „Principium primarium in lingua Lituanica (pirmasis lietuvių kalbos tyrimas)“, Jono Šulco į lietuvių kalbą išverstos „Ezopo pasakėčios (pirmasis grožinės literatūros leidimas, pirmasis literatūros kūrinio vertimas į lietuvių kalbą)“ ir Jokūbo Perkūno parašytas to vertimo įvertinimas (pirmoji literatūrinė recenzija). Apie šiuos lituanistinius veikalus, jų autorius ir kultūrinę jų aplinką bei reikšmę diskusijoje kalbėjo doc. dr. Sigitas Narbutas, dr. Liucija Citavičiūtė, dr. Ona Aleknevičienė, prof. habil. dr. Vincentas Drotvinas, doc. dr. Dalia Dilytė-Staškevičienė.


Gruodžio 7-8 d. Lietuvių kalbos Institute (Vilnius, P. Vileišio g. 5) vyko baigiamąjoji mokslinė konferencija "Aruodai: lituanistikos paveldo informacinė sistema". Programa.

 

 

SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt