Vasario 8 d. LLTI įvyko mokslinė konferencija „Literatūros tradicija ir provokacija“, skirta aktualiems lietuvių literatūros proceso, recepcijos ir tyrinėjimo klausimams; ypač – epistemologiniam lūžiui bei  mentaliteto ir aksiologijos pokyčiams. Rengėjų siekiamybė – neapsiriboti tik pačios literatūros aptarimu, bet  tyrinėti bendresnes kultūrines ir socialines tendencijas  drauge su kolegomis iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų bei įvairių mokslo institucijų ir kūrybinių sąjungų.  Surengtas knygų aptarimas, kuriame išrinktas kūrybiškiausių  2007 metais išėjusių knygų dvyliktukas. Plačiau apie LLTI renkamas Geriausias metų knygas.
 

  

Vasario 13 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas surengė tarptautinę konferenciją „Teodoras Bujnickis ir Vilniaus literatūrinė aplinka. Poeto šimtųjų gimimo metinių minėjimas“. Programa: Teodoras Bujnickis „Žaliosios knygos” puslapiuose 1924-1927 metais / Anna Szawerna-Dyrszka; Teodoras Bujnickis tarp draugų / Tadeusz Bujnicki; Teodoro Bujnickio sentimentalusis katastrofizmas / Krzysztof Zajas;  Teodoro Bujnickio poezijos menas / Algis Kalėda;  Mažosios tėvynės idėjos  TeodoroBujnickio poezijoje / Halina Turkiewicz;  Teodoras Bujnickis kaip literatūros kritikas – apžvalga /Jarosław Fazan; Lietuviškoji TeodoroBujnickiorecepcija / Danutė Balašaitienė; T. Bujnickio, A. Suckeverio ir A. Žukausko poezijos intertekstai / Mindaugas Kvietkauskas; Teodoras Bujnickis ir rusų rašytojai tarpukarioVilniuje/ Paweł Ławryniec;  Iš Vilniaus literatūrinių ryšių istorijos  / Alma Lapinskienė .

 

Vasario 21-24 d. LITEXPO parodų rūmuose 9-oje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėjebendrame Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos stende Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatė naujausias savo knygas. Mugės metu buvo paskelbtas LLTI literatūrinės premijos laureatas. Juo tapo Arnas Ališauskas už eilėraščių knygą "Rentgeno nuotraukų albumas"(V., 2007).

 

Kovo 7 d. 14 val. LLTI  minint Kovo 11-ąją, buvo įteikta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija už kūrybiškiausią 2007 metais išleistą knygą. Dalyvavo: premijos laureatas poetas Arnas Ališauskas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyr. redaktorius Valentinas Sventickas, LLTI literatūrologai Mindaugas Kvietkauskas, Donata Mitaitė, Virginijus Gasiliūnas, Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, premijos mecenato UAB „Petro ofsetas“ direktorius Petras Kalibatas.
 

 

Kovo 18 d. buvo įteiktos Lietuvos mokslų akademijos paskirtos premijos už geriausius 2007 m. mokslinius darbus jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojams humanitarinių ir socialinių mokslų srityje: dr. Kristinai Mačiulytei už darbų ciklą "Krikščioniškosios vertybės Lietuvoje"; dr. Loretai Jakonytei už darbų ciklą "Literatūros socialumas".

 

Balandžio 11 d. LLTI vyko diskusija „Literatūrologų mokslo žurnalai: pamatinės problemos ir kasdienybė“.

Mokslo žurnalų istorijai skaičiuojant ketvirtąjį šimtmetį, pagrindinis tokių leidinių tikslas tebėra tas pats – sukurti palankią dalykišką terpę naujiems tyrimams ir kritiškoms esamų refleksijoms. Pastarąjį dešimtmetį tarptautinė mokslininkų bendruomenė ėmė itin aktyviai diskutuoti apie jų formas ir ekonomiką.

Diskusijoje aptarta akademinės periodikos būklė:

-         poreikis leisti mokslo žurnalus, šių reikšmė literatūrologijos plėtotei; santykiai su straipsnių rinkiniais, monografijomis;

-         Lietuvos literatūrologinės periodikos sistema: leidiniai, kryptys, neužpildytos nišos. Pasirinkimai tarp siauresnės specializacijos (disciplinos, laikotarpio, mokyklos) ir tarpdalykinio humanitarinių/socialinių mokslų junginio;

-         įprastõs mokslo žurnalų struktūros – originalūs tyrimai, apžvalginiai straipsniai, knygų recenzijos – optimalios proporcijos. Įvairesnių formų paklausa. Teminių–neteminių numerių privalumai ir trūkumai;

-         redkolegijų sudarymo principai, narių aktyvumas;

-         publikacijų pasiūlos problemos; bendravimas su kolegomis iš užsienio;

-         mokslinio straipsnio modelis: žanro taisyklės ir erdvė kūrybingumui;

-         įteiktų tekstų vertinimas: recenzentų tinklas, kokybės kriterijai, redkolegijos teisės;

-         mokslo knygų recenzavimo stiprinimas;

-         neangliakalbių leidinių dalyvavimas tarptautinėje literatūrologijoje; referavimo duomenų bazėse tikslai ir galimybės;

-         elektroninės leidybos bei atviros internetinės prieigos privalumai ir iššūkiai poligrafiniams leidiniams;

-         Lietuvos mokslo leidinių finansavimas: šaltiniai, dydis, terminai. Švietimo ir mokslo ministerijos kaip pagrindinės mokslo politikos formuotojos ir leidinių rėmėjos pozicija. Paramos svarba žurnalų tęstinumui.

Diskusijos medžiaga publikuojama LLTI žurnale „Colloquia“.

 

Balandžio 17 d. LLTI įvyko konferencija „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“, skirta N. Vėliaus septyniasdešimtmečiui paminėti. Konferenciją organizavo Etninės kultūros globos taryba, LLTI ir VDU. Programa: Arūnas Vaicekauskas (VDU). Dievų vardų prasmės beieškant. N. Vėliaus ir A. J. Greimo polemika; Dalia Senvaitytė (VDU). Ikikrikščioniškos lietuvių religijos samprata šiandien: empirinio tyrimo rezultatai; Nijolė Laurinkienė. Kupolinės: šventimo laikas ir intencija; Libertas Klimka (VPU, EKGT). Tradicinio kalendoriaus struktūros rekonstrukcijos problematika; Vykintas Vaitkevičius(KU). Atrandant Perkūnkiemį, arba mitų pėdsakais XXI amžiuje; Saulius Bagočiūnas.Eglė žalčių karalienė: pasakos topografijos paieškos; Alfonsas Motuzas (VDU). Saulės simbolis Kryžių kalne: tradicija ir dabartis; Jūratė Šlekonytė (LLTI). Gigantiškas jautis lietuvių folklore: tauro/stumbro atspindys?; Dainius Razauskas (LLTI). „Mėnuo kaktoje“: laukis lietuvių tradicijoje ir kai kurios netikėtos sąsajos; Radvilė Racėnaitė (LLTI). Šiukšlės, šluota ir šlavimas lietuvių folklore; Daiva Vaitkevičienė (LLTI). „Devyniamislis“, arba nuodų ir vaistų istorija; Milda Norkaitienė (LLTI). Maginių formulių leksemos – ribinių situacijų žymenys.
Etninės kultūros globos taryboje ( Žygimantų g. 1/8, Vilnius): N. Vėliaus mokslo darbų, pasirodžiusių po jo mirties, pristatymas. Renginį vedė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Libertas Klimka; Atsiminimų vakaras. Moderavo Gražina Kadžytė.

 

Balandžio 28 d., minint Dominyko Urbo 100-ąsias gimimo metines, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus redaktorė, vertėja Donata Linčiuvienė buvo paskelbta pirmąja„Auksinės lupos“ premijos laureate ir apdovanota skulptūrėle bei diplomu.
Leidykla „Vaga“ ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2008 m. balandį įsteigė premiją grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriui (-ei) už viso gyvenimo darbą: profesionalų redagavimą,vertėjų ir redaktorių ugdymą. Premijos tikslas – pagerbti redaktorius, įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje nuo autoriaus ir vertėjo iki spausdintos knygos. Leidykla premijos laureatui įteikė skulptūrėlę (skulptorius Viktoras Tunkevičius), pavadintą „Auksinė lupa“, simbolizuojančią kruopštų redaktoriaus darbą. Premiją ketinama teikti kiekvienų metų balandžio 28 dieną, minint redaktoriaus ir vertėjo, ilgamečio „Vagos“ darbuotojo D. Urbo gimimo metines, kartu su LLVS įsteigta D. Urbo premija už literatūros vertėjo debiutą.

 

Gegužės 2–4 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, bendradarbiaudamas su VšĮ Vita Antiqua, surengė tarptautinę konferenciją „Baltijos regiono šventvietės archeologijos ir folkloro duomenimis“. Konferencija vyko laisvalaikio ir konferencijų centre „Kernavės Bajorynė“(Kernavė, Širvintų raj.). Programa.PDF

 

Gegužės 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, minėdamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ir Skaitymo metus, surengė lietuvių literatūros klasiko Vaižganto skaitymus. Renginys vyko Lietuvos valstybei ir kultūrai reikšmingoje vietoje – Vileišių rūmų ansamblyje, šimtmečio proga atnaujintame ir atvirame reikšmingiems valstybei renginiams. XX amžiaus pradžioje čia Petro Vileišio iniciatyva veikė lietuvybės kultūros ir spaudos židinys: buvo įsteigta pirmoji po spaudos atgavimo lietuviška spaustuvė, leidžiamas pirmasis lietuviškas dienraštis „Vilniaus žinios“, įvyko pirmoji lietuvių dailės paroda, kūrėsi kultūrinės draugijos, įsisteigė ir gyvavo Jono Basanavičiaus vadovaujama Lietuvių mokslo draugija, vėliau čia įsikūrė ir iki šiol gyvuoja lituanistiniai institutai.Vaižganto kūryba, ypač jo publicistika, buvo atsikūrusios Lietuvos valstybės veidrodis, jos pilietiškumas žadino Lietuvą prisikėlimui, santarvei, susitelkimui. Stulbina jos įtaigus skambėjimas ne tik parašymo metais, bet ir aktualumas šiandien. Programa:oficialus renginio atidarymas. Jo Ekscelencijos LRPrezidento V. Adamkaus sveikinimo žodis. Vaižganto publicistikos skaitymai. Diskusija „Akademinių raštų aktualumas šiandienos Lietuvai“.  K. Ostrausko monospektaklis „Vaižgantas“(vaidina Ferdinandas Jakšys).
Leidinio „Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908-1942“ pristatymas. Prieš šimtmetį įrašytus kūrinius atliks folkloro ansamblis „Dijūta“.

Gegužės 21 d. „Baltų lankų“ knygyne Vilniuje (Akropolyje) vyko Leonardos Jekentaitės knygos „De profundis: psichoanalitinės filosofijos žvilgsniu apie mąstytojus ir menininkus“ pristatymas. Aptarime dalyvavo: prof. Arvydas Šliogeris, prof. Antanas Andrijauskas, rašytojas Vytautas Martinkus, knygos sudarytoja Rūta Brūzgienė. Renginį moderavo Solveiga Daugirdaitė. Renginio muzikinis akcentas – choralas „De profundis“ ir džiazo improvizacija jo tema. Atlikėjai: „Schola cantorum“ (Vilniaus universitetas, vad. Romas Gražinis), Sauliaus Petreikis (triūba), Roma Kazlauskaitė (klavišiniai, aranžuotė).

Birželio 20 d. LLTI vyko tarpdalykinis seminaras  „Menų sintezė/ intermedialumas 2. Tarpdisciplininė tvarka/chaosas“.

Šias laikais muzikinio renginio metu videoprojekcija ne tik nieko nebestebina, bet jau senokai tapo būtinu atributu, tarkime, literatūrinis renginys neįsivaizduojamas be muzikos intervalų. Dažnai mąstoma, kad menų sintezė yra naujadaras, šių laikų atradimas, pamirštama, kad jos tradicijos yra senos (pvz., opera). Tačiau tokie tradiciniai menų sintezės pavyzdžiai jau nebėra  „madingi“. Kodėl taip nutiko? Ką išlošia ir pralošia kūrėjas, remdamasis menų sintezės principais? Ar nuolatinis menų „maišymasis“ nepakenkia jų kokybei? Kita vertus, šitoks „maišymasis“ yra nebloga terpė atsirasti tokiems kūrėjams, kurie nėra nei vienos srities profesionalai. Galbūt toks nuolatinis sintetinimas niveliuoja visą meną? Diskusija šiais ir panašiais klausimais. Renginio metu buvo rodoma vaizdo medžiaga. Programa:  Menas ir antropologija / prof. Algis Mickūnas (Ohajo universitetas); Skulptorių fotografijos / Marius Zavadskis (VDA, skulptorius); Didysis sprogimas ir didysis atšokimas, arba menų sintezė ir sąveika šiuolaikinio mokslo kontekste / Mykolas Natalevičius (LMTA, kompozitorius);
Performansas – tarp meno ir gyvenimo / Elena Sakalauskaitė (Lietuvos institutas).

          

Liepos 30–rugpjūčio 1 d. Užventyje (Užvenčio malūne, Kelmės raj.) vyko trečiasis vasaros seminarasLiteratūros salos.

Seminaro dėmesio centre – XIX a. ir XX a. pradžios literatūra, Povilo Višinskio „literatūrinė akademija“ ir žemaitiškoji literatūros klasika. Svarstytos ir dabartinės problemos:literatūros klasikos vaidmuo kintančiose kultūros ir gyvenimo situacijose; atmintis ir tradicijos komentarai šiuolaikinėje literatūroje; literatūrinės komunikacijos ryšiai ir neformaliosios literatūrinės bendruomenės – nuo XIX a. iki dabar; laiškas kaip kultūrinės komunikacijos forma;
literatūros antropologijos galimybės.
Rengėjai: VU Lietuvių literatūros katedra, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, VU Filologijos fakulteto Studentų mokslo draugija.

 

Rugsėjo 22 d. LLTI vyko sovietmečio seminaras. Ramutė Rachlevičiūtė(VDA)  skaitė pranešimą "Saulės Kisarauskienės iliustracijos E. Mieželaičio "Autoportretui. Aviaeskizams" ir sovietmečio dailės tyrimai".

 

Spalio 3 d. LLTI įvyko mokslinė konferencija "Lietuvių romano metamorfozės: anarchistės išpažintis altorių šešėly".
2008 m. sukako 75 metai nuoV. Mykolaičio-Putino romano "Altorių šešėly" pasirodymo. Tai prasmingas atspirties taškas tyrinėti kaip keitėsi lietuvių romanas nuo tarpukario – per sovietmečio iškraipymus ir konformizmą – iki šių dienų. Nauja ir dinamiška dabartinė romano situacija skatina permąstyti bendrąsias lietuvių romano tendencijas, aptarti pasakojimo tragedijos prioritetus skirtingais laikotarpiais. Programa:Romano SSGG / habil. dr. Jūratė Sprindytė; Istoriografinė metafikcija lietuvių romane: vakar ir šiandien / doc. dr. Vytautas Martinkus; Ar feminisčių romanai feministiniai? / doc. dr. Solveiga Daugirdaitė; Euroromanas: iliuzija ar kompleksas? / habil. dr. Vytautas Bikulčius; Šiandieninio lietuvių fantastinio romano mitai / Neringa Mikalauskienė;Klasinio sąmoningumo raida ir A. Gudaičio-Guzevičiaus kūryba / prof. dr. Gintautas Mažeikis; Populiarioji romanistika sovietmečiu: de facto ir de jure / dr. Loreta Jakonytė; Psichoanalitinės interpretacijos principai: B. Radzevičiaus "Priešaušrio vieškeliai" ir H. Melvillio "Mobis Dikas" / Rima Pociūtė; Išsisėmusi kančia: lietuvių romanas septintaisiais atkurtos nepriklausomybės metais / doc. dr. Loreta Mačianskaitė; Pasakojimo strategija lietuvių romane postsovietiniu laikotarpiu / dr. Vijolė Višomirskytė;Harmoniją sapnuojantis groteskas / dr. Imelda Vedrickaitė; Lietuvių romano istorija: ar būta antiromanų? / dr. Nerijus Brazauskas; Rašantieji subjektai V. Mykolaičio-Putino "Altorių šešėly" ir Stendhalio "Raudona ir juoda" / Giedrė Kazlauskaitė; Psichoanalitinės „dvikalbystės“ bruožai V. Mykolaičio-Putino "Altoriųšešėly" ir J. Ivanauskaitės "Raganoje ir lietuje" / Ramūnas Čičelis; Prasmės centras šiuolaikinėje lietuvių prozoje: idealistinė utopija ar reali būtinybė / Mindaugas Grigaitis.Diskusijos. Dalyvavo Rasa Drazdauskienė, Algimantas Bučys.
 

Spalio 3 d. 16 val. Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5, Vilnius) vyko susitikimas su bulgarų žurnalistu Petku Mangačevu, 2007 m. Bulgarijoje išleistos knygos apie Joną Basanavičių autoriumi. Renginio metu veikė Jono Basanavičiaus asmeninės bibliotekos, saugomos Lietuvių mokslo draugijos bibliotekos fonduose (LLTI), knygų parodėlė.

 

Spalio 16–17 d. LLTI vyko XVI folkloro mokslinė konferencija „Tautosakos rinkėjo vaidmuo folklorinėje kultūroje: Norberto Vėliaus 70-osioms gimimo metinėms“. Programa. Spalio 16 d. Etninės kultūros samprata Norberto Vėliaus darbuose / dr. Petras Kalnius; Folkloro rinkėjas: profesionalumo ir individualumo dermė (pagal Norberto Vėliaus tautosakos rinkinius) / doc. Bronė Stundžienė; Senosios raštijos žinių apie lietuvių mitologiją vertinimo problemos / prof. habil. dr. Bronislava Kerbelytė; Tyrėjas ir pateikėjas: įtakos etnografijos metodologijoje / dr. Vida Savoniakaitė; Folklorinė kultūra ir tautodailė: konteksto reikšmė / dr. Vytautas Tumėnas; XIX–XX a. pradžios melodijos – tautosakos modernėjimo veidrodis / dr. Aušra Žičkienė; Užrašinėjant gyvenimo pasakojimus: Barčių kaimo istorijos (šių metų ekspedicijos patirtis) / dr. Lina Būgienė; Vietos šviesuoliai folklorinėje kultūroje: kunigai – tautosakos rinkėjai ir skleidėjai / Gražina Kadžytė; Lietuvių etninio instrumentinio muzikavimo 1987–2002 m. ekspedicijos: metodika, rezultatai, patirtis / prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius; Etnografinio darbo patirtis: istorijos nuotrupos ir dabarties realijos / doc. dr. Jonas Mardosa; Ekspedicija – ne tik darbas, bet ir kultūrinis įvykis / Virginijus Jocys; Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kompleksinės ekspedicijos: tautosakos rinkimo ir lietuviškojo patriotizmo ugdymo patirtis / Venantas Mačiekus. Spalio 17 d.: Kai kurie Jurgio Dovydaičio užrašytos tautosakos savitumai / prof. habil. dr. Leonardas Sauka; Dar kartą apie Augusto Roberto Niemio folklorinę veiklą Lietuvoje: dzūkiškoji intriga / dr. Jurgita Ūsaitytė; Tautosakos rinkimo patirtis klasifikuojant ir skelbiant tekstus / dr. Giedrė Šmitienė; Folklorinės kultūros metraštininkai ir piligrimai, arba keli pastebėjimai apie trečią šimtmetį besitęsiantį ėjimą per žmones / dr. Vita Ivanauskaitė.  Diskusija „Ką ir kaip renkame šiandien?“.

 

Spalio 29–30 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute  vyko tarptautinė konferencija „Imperinis Vilnius (1795-1918): kultūros riboženkliai ir vietinės tapatybės“. Programa.

 

 

Lapkričio 7 d. LLTI vyko tarpdalykinis seminaras "Sintezė filosofijoje, literatūroje, muzikoje ir dailėje: in memoria Leonarda Jekentaitė", kurį organizavo instituto Komparatyvistikos studijų grupė. Programa: Pojūčių vienovė kaip sintezių prieštvanis / Salomėja Jastrumskytė (VDA); Garsas, žodis ir spalva / Martynas Švėgžda von Bekker (LMTA).

Muzikos popietė: Iš ciklo "Le Son et la Parole". Atlieka Martynas Švėgžda von Bekker.

 

 

Lapkričio 27–28 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos mokslų akademija, Maironio lietuvių literatūros muziejus ir Vilniaus universitetas surengė  tarptautinę mokslinę konferenciją „Vinco Kudirkos veikla ir idėjos XX a.–XXI a. pr. Vidurio Rytų Europos kultūros sklaidoje /  Work and Ideas of Vincas Kudirka in the European Middle East Cultural Dispersion (XX c. – beginning XXI c.)“, skirtą Vinco Kudirkos 150-osioms gimimo metinėms. Programa.

 

 

Gruodžio 2 d. LLTI vyko advento vakaras. Renginio metu buvo pristatyta advento-Kalėdų dainų knyga (Lietuvių liaudies dainynas, t. XX). Vakare dalyvauvo: Libertas Klimka (EKGT, VPU), Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė (LMTA), Dalia Urbanavičienė (LMTA), Rimantas Astrauskas (LMTA) ir leidinio parengėjos: Aušra Žičkienė, Jurgita Ūsaitytė. Vakarą vedė Bronė Stundžienė.

                                                                                              

 Gruodžio 17-18 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko tarptautinis seminaras  "Paribio meistai: Vilnius-Lvovas-Daugpilis". Programa.
 

Gruodžio 19 d. 16 val. LLTI salėje  paminėtas ilgamečio instituto darbuotojo, Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir "Vilnijos" draugijos garbės nario Prano Razmuko Organizatoriai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, "Vilnijos" draugija.(1908–2002) metų jubiliejus. Veikė parodėlė.