Sausio 14 d. LLTI įvyko mokslinė konferencija, skirta rašytojo Kazio Borutos 100-osioms gimimo metinėms „Lietuviškasis brandas: asmenybės laisvė, iššūkis, neprisitaikymas“. Programa: Filmuota dokumentinė medžiaga apie Kazį Borutą; Borutų ir Siručių giminė: rašytojo artimieji / dr. E. Borutaitė-Makariūnienė; Kazio Borutos karta ir jos likimas / dr. J. Tumelis (MELI); Poeto vaizdinys Kazio Borutos lyrikoje / dr. L. Jakonytė (LLTI); Ankstyvoji Kazio Borutos poezija: minorinis ir mažorinis urbanizmo variantai / V. Šeina (VU); Namas Nr. 13 kaip avangardistinio romano bandymas / N. Brazauskas (LLTI); Kazio Borutos literatūrinis herojus / dr. V. Šiukščius (LLTI); Iš lietuvių demonologijos: baltaragiškumo sindromas / dr. R. Repšienė (LLTI); Komunikacija kaip pamatinė pasakojimo intencija (Gyvenimas drauge su draugu) / habil. dr. V. Daujotytė (VU); Ar kūrinių perdirbinėjimas yra kūryba? / dr. D. Striogaitė (LLTI); Kazys Boruta vidurinės mokyklos programose ir vadovėliuose / dr. R. Norkevičienė (VPU); Vytauto Kubiliaus 1972–1980 m. dienoraštis kaip monografijos Kazio Borutos kūryba intertekstas / habil. dr. J. Sprindytė (LLTI). Diskusijos.
Sausio 24 d. 16 val. LLTI pakvietė į mokslininkų, kultūrininkų ir visuomenininkų diskusiją „Knygos, kuriančios Lietuvą koks jų likimas?“, kuri vyko Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31). Diskusijos dalyviai: LR Prezidento patarėja dr. Irena Vaišvilaitė, prof. Vanda Zaborskaitė, prof. Juozas Girdzijauskas, dr. Rimantas Miknys, doc. dr. Darius Kuolys. Diskusiją vedė prof. habil. dr. Algis Kalėda ir doc. dr. Sigitas Narbutas. Diskusijai pasiūlytos temos: Literatūrinės tradicijos aktualumas; Intelektualo vaidmuo tada ir dabar; Kultūrininkų indėlis rengiant Vilniaus Seimą 1905 m.; Patriotizmo perspektyvos: kultūrinis ir politinis aspektai. Renginys skirtas Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-ečiui ir Didžiojo Vilniaus Seimo 100-osioms metinėms paminėti.
Sausio 27 d. 15 val. LLTI vyko tretieji „Jurgio Lebedžio skaitymai tema „Lietuvos metraščiai: tyrimų būklė ir perspektyvos“. Programa: Įžangos žodis / doc. dr. Sigitas Narbutas (LLTI); Rusų metraščiai kaip Lietuvos metraščių legendinės dalies šaltinis / Katerina Kiričenko (Ukrainos MA Istorijos institutas); Keturiolikos pranciškonų kankinių legendos potekstė / dr. Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas); Jono Visliciečio poema „Prūsų karas“ ir Bichoveco kronika / Kęstutis Gudmantas (LLTI); Lietuvos Respublikos idėjos ištakos / doc. dr. Darius Kuolys (LLTI); Diskusijos.
Vasario 3 d. LLTI Šiuolaikinės literatūros skyrius surengė pokalbį-diskusiją „Kam (dar) rašoma?: 2004 metais išleistų knygų apžvalga“. Dalyvavo skyriaus bendradarbiai, doktorantai, svečiai iš Vilniaus universiteto. Programa: Naujausios Lietuvos istorijos fragmentai, arba 2004 m. lietuvių romano nuotrupos / Nerijus Brazauskas; Kaip keičiasi mūsų savivoka / Dalia Satkauskytė; Kurios 2004-ųjų prozos knygos pretenduotų į literatūros centrą? / Jūratė Sprindytė; Ar galima įžvelgti tendencijas (prozoje ir kritikoje) / Loreta Mačianskaitė; Septyniadangė 2004-ųjų romanistika / Loreta Jakonytė; Apie rašymą / Aušra Jurgutienė; 2004 metų Kauno knygos / Audinga Peluritytė; Šiuolaikinės literatūros santykiai su pasauliu (ironija) ir kalba / Elena Baliutytė; Agrarinės pasaulėjautos transformacija poezijoje / Donata Mitaitė; Poezijos proziškėjimas / Gintarė Bernotienė; [Apie poeziją] / Gitana Notrimaitė; Apie atsiminimų knygas / Dalia Striogaitė. Diskusijos.
Vasario 10–13 d. Lietuvos parodų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyko Vilniaus knygų mugė‘ 2005, kurioje dalyvavo ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Literatūriniai instituto renginiai mugėje:
- Elektroninio Lietuvių literatūros enciklopedijos prototipo pristatymas.
- Trijų „Viduramžių bibliotekos“ serijos knygų „Novellino, arba Šimtas senųjų novelių“, Marijos Prancūzės „Lė“, Adomo Aliečio „Dvi dramos“ teatralizuotas pristatymas.
- Penkiolikos tomų serijos „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka“ pabaigtuvės (t. 12 „Juodoji knyga“, t. 15 „Jonas Basanavičius. Raštai, kn. 2“).
- Meilės Lukšienės knygos „ Laiko prasmės“ apie savo mamą Juliją Biliūnienę-Matijošaitienę pristatymas.
- Apie peiliukus, kuriais išmėsinėjamos kilnios rašytojų sielos. Ilonos Gražytės-Maziliauskienės knygos „Idėjų inventorius“(sudarė S. Daugirdaitė) pristatymas.
- Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrinės premijos nominacijų paskelbimas.
- Jono Aisčio knygų „Užgesę chimeros akys“ (naujos serijos „Gyvoji poezija“ pirmoji knyga su CD) ir „Laiškai“ pristatymas.
- LDK multikultūrinio paveldo leidinių pristatymas: Saliamono Maimono „Gyvenimo istorija“ , „Degučių metraštis“, Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Pirmoji Lietuvos Bažnyčios istorija“, atnaujinta serija „Senosios literatūros studijos“.
Vasario 24 d. Lietuvos rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos rašytojų klubas ir Lietuvos mokslų akademijos biblioteka organizavo konferenciją ir atsiminimų vakarą „Literatūros realybė: kasdienė ir poetiška“, skirtą akademiko Jono Lankučio 80-osioms gimimo metinėms. Programa: Įžangos žodis / prof. habil. dr. Algis Kalėda; Estetinės ir etinės vertybės J. Lankučio literatūros kritikoje / dr. Elena Baliutytė; J. Lankutis – lietuvių dramaturgijos tyrinėtojas / Gražina Mareckaitė; Dramaturgijos istorijos akcentai J. Lankučio veikaluose / doc. dr. Aušra Martišiūtė; Vėlyvoji V. Mykolaičio-Putino lyrika J. Lankučio vertinimuose / prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė; Humanistinės vertybės J. Lankučio kūryboje / Vidmantas Valiušaitis; Viktoras Eglitis – pirmasis latvių modernistas / prof. habil. dr. Vera Vāvere. Diskusijos. J. Lankučio kapo lankymas Antakalnio kapinėse. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų 1/8) parodos „Prie didžiojo knygos kelio: akademikui J. Lankučiui – 80“ atidarymas. Atsiminimų vakaras. Dalyvauja: prof. dr. Petras Bražėnas, prof. dr. Elena Nijolė Bukelienė, doc. dr. Dovydas Judelevičius, poetas Alfonsas Maldonis, akad. Justinas Marcinkevičius, akad. Leonardas Sauka, vakarą vedė dr. Donata Mitaitė.
Kovo 10 d. 14 val. LLTI, minint Kovo 11-ąją, buvo įteikta LLTI literatūrinė premija už kūrybiškiausią metų knygą. Dalyvavo: rašytojas Marius Ivaškevičius, leidyklos „Apostrofa“ direktorė Giedrė Kadžiulytė, literatūrologai Sigitas Narbutas, Jūratė Sprindytė, Aušra Martišiūtė, Aušra Jurgutienė, premijos rėmėjo UAB "Lietuvos paminklai" vadovas Vydmantas Drumsta ir kiti.
Balandžio 6 d. 17.30 val. Vilniaus Martyno Mažvydo bibliofilų klubo susirinkime VUB Smuglevičiaus salėje įvyko monografijų, išleistų LLTI serijoje „Senosios literatūros studijos“ pristatymas. Buvo kalbama apie Liucijos Citavičiūtės knygos „Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras“ ir Daivos Narbutienės knygą „XV–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga“. Taip pat buvo pristatoma ir aštuoniolikta serijos knyga „Istorijos rašymo horizontai“. Pokalbyje dalyvavo: dr. Liucija Citavičiūtė, dr. Kristina Mačiulytė, dr. Daiva Narbutienė, dr. A. Pacevičius, dr. Sigitas Narbutas, monografijų dailininkas Rokas Gelažius, leidėjas Gytis Vaškelis.
Balandžio 20 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Donelaičio 8) įvyko naujų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidinių pristatymas. Buvo kalbama apie dr. Liucijos Citavičiūtės monografiją „Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai“, dr. Daivos Narbutienės − „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV−XVII a.“, taip pat naująsias serijos „Viduramžių biblioteka“ knygas, pasirodžiusias 2004 m. Dalyvavo: dr. L. Citavičiūtė, dr. D. Narbutienė, dr. Sigitas Narbutas ir Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.
Gegužės mėn. pradžioje Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, „Artis Liberales“ Inter-University Program, Varšuvos universitetas ir Jogailaičių universitetas (Krokuva) surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Vilniaus vaizdai“. Joje buvo svarstytos daugiaaspektės kultūrologinės, literatūros, meno problemos Vilniaus tema.
Gegužės 6 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir VDU Lietuvių išeivijos institutas pakvietė dalyvauti seminare „Julius Kaupas: tarp pasakos ir realybės“. Seminaras vyko Kaune, Lietuvių išeivijos institute.Iki šiol daugiau literatūrologų dėmesio sulaukė rašytojo J. Kaupo pasakos, menkiau yra žinomi jo literatūros kritikos, publicistikos tekstai. Šio seminaro tikslas buvo plačiau pristatyti J. Kaupą kaip novelistą, literatūros kritiką, tautosakos interpretatorių, straipsnių apie lietuvių išeivijos visuomeninę bei kultūrinę veiklą autorių.
Birželio 8 d. 16 val. Vilniaus arkivyskupijos kurijoje(Šventaragio g. 4) visuomenei buvo pristatyta pirmoji Lietuvos Bažnyčios istorija.
XVII amžiaus viduryje Vilniaus universiteto profesoriaus Alberto Vijūko-Kojalavičiaus lotyniškai parašyta knyga „Įvairenybės apie Bažnyčios būklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pastangomis pirmąsyk su išsamiais moksliniais komentarais išleista lietuviškai.
Kuo pirmoji Lietuvos Bažnyčios istorija įdomi ir reikšminga dabarties visuomenei? Kokias Bažnyčios ir Lietuvos praeities paslaptis ji atskleidžia, kokias mįsles užmena? Ar išties šis jėzuito Alberto Kojalavičiaus darbas svaresnis už jo garsiąją „Lietuvos istoriją“? Tokie klausimai buvo keliami ir svarstomi Vilniaus arkivyskupijos kurijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtame pirmosios Lietuvos Bažnyčios istorijos pristatyme, kuriame dalyvavo JEm kardinolas Audrys Juozas Bačkis, JE vyskupas Jonas Boruta, tėvas Antanas Saulaitis SJ, mokslininkai Algis Kalėda, Sigitas Narbutas, Ona Daukšienė, Darius Kuolys, Vytautas Ališauskas ir kiti.
Liepos 7 d. Nacionalinio konkurso „Geriausio el. turinio projekto apdovanojimų“ El. Mokslo kategorijoje nugalėtoju pripažintas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių literatūros enciklopedijos prototipas
www.lle.lt. Geriausi el. turinio projektai bus pateikti Pasaulio viršūnių apdovanojimų (WSA) 2005 m. konkursui iki rugpjūčio 1 d. Lietuvoje atrinkti projektai turės galimybę konkuruoti su 168 pasaulio šalių geriausiais skaitmeninio turinio pavyzdžiais septyniose kategorijose: El. – Gebėjimai, El. – Kultūra, El. – Mokslas, El. – Valdžia, El. – Verslas, El. – Pramogos ir El. – Įterptis.
Rugsėjo 8 d. LLTI įvyko mokslinė konferencija "Vytautas Kavolis: humanistica vs liberalia". Programa: „Be konvulsijų priimti skirtingumus“: įžangos žodis /
Ramutis Karmalavičius; Vytauto Kavolio modernusis sekuliarinis humanizmas /
Leonidas Donskis; Poetinė pažinimo kalba Vytauto Kavolio sociologijoje /
Algimantas Valantiejus; Literatūros kūrinys kaip kolektyvinio emocionalumo išraiška /
Alvydas Noreika; Kam literatams Vytautas Kavolis? /
Arūnas Sverdiolas; Lietuvių literatūrologijos korekcijos Vytauto Kavolio darbuose /
Ingrida Matusevičiūtė; Slaptažodis „liberalizmas“: Vytautas Kavolis ir literatūros politika /
Karolis Klimka; Vytauto Kavolio akademinės laikysenos pamokos /
Paulius Subačius; Kavoliškosios sąmoningumo sampratos parametrai /
Rimantas Skeivys; Individualizmo trajektorijos: Vytautas Kavolis ir Julius Kaupas /
Laimutė Tidikytė; Vytauto Kavolio sociologizuojanti literatūrologija prancūzų kultūros požiūriu /
Elina Naujokaitienė; Vytautas Kavolis ir feminizmas /
Solveiga Daugirdaitė; Diskusijos. Po konferencijos vyko
Leonido Donskio knygos „Tapatybė ir laisvė: trys intelektualiniai portretai“ aptarimas-pristatymas.
Rugsėjo 22–24 d.d. vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Folkloro tyrinėjimai dabar: naujoji Europa“. Programa. Rugsėjo 22 d.: Šiandieninio lietuvių tautosakos mokslo literatūrinis estetinis užnugaris / Leonardas Sauka (Vilnius, Lietuva); History and Perspectives of the Lithuanian Folklore Archive / Rūta Žarskienė (Vilnius, Lietuva); Save for the Future. The Oldest Sound Archive of Traditional Music in Poland in the Face of Current Challenges / Jacek Jackowski (Warsaw, Poland); Folkloro kaupimo problemos ir tyrinėjimų kryptys Klaipėdos universitete / Lina Petrošienė (Klaipėda, Lietuva); The Phonogrammarchiv’s Role in Folklore Research / Gerda Lechleitner (Vienna, Austria); A Virtual Archive – the Experience for Irish Folklore / Rionach ui Ogain (Dublin, Ireland); Informacinių technologijų iššūkiai lietuvių folkloristikai / Daiva Vaitkevičienė (Vilnius, Lietuva). Folklor-badanie-praktyka. Alternatywne ścieżki / Małgorzata Litwinowicz (Warszawa, Polska); Christianity as a Folk Cultural Problem / David E. Gay (Bloomington, USA); Folkloras šiandieninėje Vokietijoje: keli aspektai / Magdalene Huelmann (Miunsteris, Vokietija); Легенда о Брутене и Видевуте: фольклор и историческая реальность / Роман A. Широухов (Калининград, Россия). Rugsėjo 23 d.: Etnomuzikologijos ir muzikinės antropologijos mokslų tarpdisciplininės sąsajos: lyginamųjų tyrimų / Rimantas Sliužinskas (Klaipėda, Lietuva); Formulas in Latvian Folksongs / Beatrise Reidzane (Riga, Latvia); The Sign of the Apple-tree in Latvian Folksongs (through Formula to Sign) / Laila Vacere (Riga, Latvia); Akustiniai ir kognityviniai muzikinės darnos aspektai pasaulio, Europos ir Lietuvos etnomuzikologijoje bei muzikos psichologijoje / Rytis Ambrazevičius (Vilnius, Lietuva); Экспедиционные исследования последних лет народной духовной культуры на внутриевропейском культурном пограничье: Полесье и Подляшье / Юpий А. Лабинцев, Лариса Л. Шавинская (Москва, Россия); Pastarųjų laikų lauko tyrimų situacija / Povilas Krikščiūnas (Vilnius, Lietuva); Preservation and Usage: Whom Do We Have in Mind? / Aldis Pūtelis (Riga, Latvia). Rugsėjo 24 d. Apvalus stalas „Tautosakos darbams“ – 70 metų!
Spalio 6 d. LLTI įvyko mokslinė konferencija „Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945“. Programa: Įžangos žodis / Algis Kalėda; Vaižgantas: už tautinę kultūrą ir nepriklausomą Lietuvą / Ilona Čiužauskaitė; Archivyskupas Mečislovas Reinys: trys veiklos laikotarpiai Vilniuje / Aldona Vasiliauskienė; Mokyklų kapelionai / Vaclovas Aliulis; Lietuvos karaimų dvasininkų vaidmuo tautinio tapatumo išsaugojimui (1900–1945) / Halina Kobeckaitė; Kunigas Jan Kurczewski kaip Vilniaus ganytojas 1881–1916 m. / Mieczysław Jackiewicz; Vilniaus lietuvių katalikų kunigų kultūrinis ir švietėjiškas palikimas Verkių (Vilniaus) Kalvarijose 1920–1940 m / Alfonsas Motuzas; Kunigo Adamo Stankevičiaus fenomenas / Halina Voicik; Baltarusių tautinis klausimas kunigo V. Hadleuskio publicistikoje / Nina Petkevič; „Kad pasaulio migla neužklotų“: religinė visuomeninė kunigo St. Hliakouskio veikla / Gendrik Petkevič; Lietuvos dvasinės seminarijos rektoriaus Viačeslavo Bogdanovičiaus literatūros veikalai / Larisa Ščiavinskaja; Vilniaus sentikių mokytojo Simeono Jegupenkos poetinis palikimas / Jurij Labyncev; Vilniaus ir Lydos archivyskupas Teodosijus ir prof. M. Zdziechowskis / Pavel Lavrinec; Kunigų Jono Skruodžio ir Vinco Zajančkausko literatūriniai darbai / Alma Lapinskienė; Kunigai – lietuviškų organizacijų vadovai / Jūratė Burokaitė; Kunigo Prano Bieliausko kultūrinė veikla / Audronė Augaitytė; Kunigas Kristupas Čibiras: redaktorius ir publicistas / Aldona Žemaitytė; Kunigo Juozapo Stankevičiaus kultūrinės veiklos pėdsakais / Skirmantė Smilingytė-Žeimienė; Kunigai Stašiai / Dainora Juchnevičiūtė; Dvasininkų galia: tarp sakralumo ir socialumo / Anelė Vosyliūtė. Diskusijos.
Spalio 14–15 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija ir Vilniaus pedagoginis universitetas surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Kultūros intertekstai“, skirtą Vilniaus pedagoginio universiteto 70-mečio jubiliejui. Konferencija vyko Vilniaus pedagoginiame institute. Programa. Spalio 14 d. Acculturation through medialization / Gert Mattenklott (Vokietija); Haroun and the sea of Stories: a metatext on intertextuality / Rama Kundu (Indija); Rolando Barthes’o tekstualumo estetika / Antanas Andrijauskas (Lietuva); Theories, approaches, applications: possible directions for Lithuanian literary scholarship / Violeta Kelertienė (JAV); Lituanistikos intertekstai šiandienos kultūroje / Vytautas Martinkus (Lietuva).
Sekcija: Teorinės problemos. Theoretical problems of evaluating an oriental drama by western standarts / Mohit K. Ray (Indija); Recepcija – komparatyvistikos metodologinė inovacija / Aušra Jurgutienė (Lietuva); Apie baigtinę ir begalinę analizę intertekstualume / Birutė Meržvinskaitė (Lietuva); Блуждающий огонь: символические основы русского интертекста / Irina Е. Fadejeva(Komi);Poetry as an intersemiotic system / Anneli Mihkelev (Estija); Intertekstinė patirtis Rolando Barthes'o „Mylinčio diskurso fragmentuose“ / Jurga Katkuvienė (Lietuva).
Sekcija: Tradicijų transformacijos. Images of home in Inga Ābele's drama and prose texts / Benedikts Kalnačs (Latvija); Lietuvių istorinės dramos dialogas su Williamo Shakespeare’o tradicija / Reda Pabarčienė (Lietuva); Гамлет и Дон Кихот в творческом сознании И.С.Тургенева / Irina A. Beliajeva (Rusija); Вечные образы в европейский литературах (Дон Жуан) / Marija B. Loskutnikova(Rusija);“In Horatium…” latin and greek citations in the 20th century Hungarian verse texts / Sįndor Földvįri (Vengrija); Perrašant tradiciją: kultūrų dialogai Thomaso Kingo romane „Kol žolė žels ir vanduo tekės“ / Rūta Šlapkauskaitė (Lietuva).
Sekcija: Lyčių ir identiteto klausimai. Transformation and identity. Lithuania in her own voice = Трансфоpмация и идентичность. Собственный голос Литвы Christina Parnell (Vokietija); Contemporary comparative literature: a reading of two novels by diasporic women writers / Pirjo Ahokas (Suomija); Women’s literary tradition in france and the United Kingdom? Eglė Kačkutė (Lietuva); Vertybių švytuoklė šiuolaikiniame lietuvių ir švedų moterų romane / Sigutė Radzevičienė (Lietuva); The poetics of art as a game in Karen Blixen essay “On Modern Marriage” and own text as an intertext / Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė (Lietuva); Sovietinės moters vaizdavimo stereotipai rusų ir lietuvių prozoje / Irena Klimašauskienė (Lietuva).
Sekcija: Literatūriniai ryšiai: temų ir motyvų sklaida. Humanitaro vienišumo problema šiuolaikinėje visuomenėje (S. Chwino „Auksinis pelikanas“ ir J.M. Coetzee „Gėda“ romanų motyvais) / Romuald Narunec (Lietuva); На перекрестках культур: Майк Йогансен и его повесть «Путешествие доктора Леонардо...» / Jarina Cimbal (Ukraina); Platonizmo mitas: U. Eco „Baudolino“ ir Damaskijo „Isidoro gyvenimo“ sąsajos / Rasa Šileikienė (Lietuva); A dream in the Literature of the first half of the 20th century (Hamsun–Akuraters–Duglass) / Maija Burima (Latvija); Битекстуальность в творчестве О. Бердслея / Aleksej Timaškov (Rusija); Baroko estetikos teoretikai: probleminių akcentų sąsajos ir skirtumai / Živilė Nedzinskaitė (Lietuva); Senovės Rusios intertekstualumas: Šv. Vladimiro neišlikusio slaviškojo gyvenimo aprašymo bizantiškas prototipas Sergejus Temčinas (Lietuva); Интертекст мотива железной дороги в творчестве В. Набокова / Anastasija Marčenko (Ukraina); « Клеопатра» И. Воробкевича: интертекстуальный литературоведческий анализ / Irina Arendarenko (Ukraina); N. Gogolis: tarp teatro ir literatūros Inga Vidugirytė (Lietuva); F. Dostojevskio ir A. Suslovos literatūrinis kontaktas / Dagnė Beržaitė (Lietuva); J. Baltrušaičio poezijos recepcijų lyginamoji analizė Ingrida Vasilevičiūtė (Lietuva); Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Konstantino Balmonto literatūriniai ryšiai Kristina Sakalavičiūtė (Lietuva); XVIII amžiaus lotyniškosios epigraminės poezijos ypatumai / Asta Vaškelienė (Lietuva); Antika XIX a. pirmos pusės lietuvių literatūroje / Roma Bončkutė (Lietuva); Intertekstas kaip tautinio identiteto išraiška XIX a. pab. – XX a. pirmosios pusės lietuvių dramaturgijoje / Aušra Martišiūtė (Lietuva); A. Mickiewicziaus, J. Słowackio ir A. Baranausko kultūros tarptekstinis dialogas: mesianistinė istoriosofinė vizija / Eglė Klimaitė-Keturakienė (Lietuva); Dvi vienos epochos išraiškos: St. Przybyszewskis, J.A. Herbačiauskas / Eugenija Vaitkevičiūtė (Lietuva); Ezoteriniai XX a. pradžios lietuvių literatūros kontekstai (Juozapas Albinas Herbačiauskas, Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė) / Dovilė Švilpienė (Lietuva).
Sekcija: Literatūra ir kiti menai.Painting and poetry: “une liaison passionnée” since the 18th century / Roman Reisinger (Austrija); Ikoninė reikšmių reprezentacija: Pedro Almodovaro „Todo Sobre Mi Madre“/ Irina Melnikova (Lietuva); Mery Shelley ir Thomo Edisono „Frankenšteinas“: nedalomosios liekanos beieškant / Natalija Arlauskaitė (Lietuva); Literatūra ir muzika: nuo intermedialumo iki intertekstualumo / Rūta Brūzgienė (Lietuva); Meninės minties polėkio metamorfozės / Inga Jankauskienė (Lietuva); Muzikinio teksto recepcijos / Rita Bieliauskienė (Lietuva).
Spalio 15 d. Sekcija: Teorinės problemosA comparison of two newspapers- Lithuanian and Australian- functional literacy and the application of information / Nin Bizys, Vida Žvinienė (Australija, Lietuva); Žanrai postmodernizmo akivaizdoje: esė ir šiuolaikinis eilėraštis / Elena Baliutytė (Lietuva); Literatūrinis Lietuvos įmonių pavadinimų kontekstas / Dainius Vaitiekūnas. (Lietuva).
Sekcija: Literatūriniai ryšiai: temų ir motyvų sklaida. Intertextuality as literary conflict in eighteenth-century travel literature: Laurence Sterne’s example / Yolanda Caballero Aceituno (Ispanija); Интертексуальный метод анализа художественной прозы У.Б. Йейтса / Julija Toloknova (Rusija); Katalikybės intertekstas J. Joyce’o „Ulise“ / Dalia Kaladinskienė (Lietuva);
Nabokovo veidrodis: paklydęs juoko kambaryje / Irina Beliajeva (Lietuva); Kito įvaizdis lietuvių prozoje / Dalia Cidzikaitė (JAV); Kas nužudė Izaoką? Kas nužudė Mr White?: (Škėmos komparatyvistinis eksperimentas ir jo neatskleisti kontekstai) / Rimas Žilinskas (JAV); Kultūrinio paveldo trajektorijos M. Katiliškio romane „Išėjusiems negrįžti“ / Vilija Janušauskienė (Lietuva); Kultūros intertekstai L. Gutausko knygoje „In fine“ / Gintarė Bernotienė (Lietuva); Dvigubos tapatybės motyvas I. Mero novelistikoje („Paskutinė vakarienė“) / Loreta Mačianskaitė (Lietuva); Juditos Vaičiūnaitės lyrikos intertekstualumas / Virginija Šlekienė (Lietuva); Tarptekstinis dialogas 8-ojo dešimtmečio lietuvių lyrikoje: „blogio gėlių“ vaikai / Nijolė Kašelionienė (Lietuva).
Sekcija:Literatūra ir kiti menai. Ciklas muzikoje ir literatūroje / Jūratė Petrikaitė (Lietuva); Literatūros ir dailės sąveika kinų peizažinėje estetikoje / Agnieška Juzefovič (Lietuva); Gamtos vaizdai J. Biliūno kūriniuose ir impresionistinė dailė / Vita Gaigalaitė (Lietuva); Literatūrinio kūrinio prasmė folklorinėje tradicijoje / Jurga Sadauskienė (Lietuva); Vaizduotės autopsija: intermedialių ryšių problema Johno Banville’io romane „Parodymų knyga“ / Jūratė Butkutė (Lietuva); Vizualių intarpų tekstualumas Virginios Woolf romane „Orlando“ / Jūratė Levina (Lietuva); Sinestezija kaip aktyvus ir pasyvus menų sintezės principas / Salomėja Jastrumskytė (Lietuva). Diskusijos.
Spalio 20–21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Vilniaus universitetas surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Raštijos ir literatūros santykis: LDK patirtis“.Programa:
Spalio 20 d.Sveikinimo žodis / prof. habil. dr. Juozas Vidmantas Vaitkus (VU, Vilnius); Įžanginis žodis / prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia (VU, Vilnius); Senosios raštijos ir šiuolaikinės literatūros teorijos dialogas / dr. Loreta Jakonytė (LLTI, Vilnius); Термин „Речь Посполитая Литовская“ в полемической литературе Великого Княжества Литовского XVI–XVII веков / doc. dr. Vladimir Korotkij (Minsko valstybinis universitetas); Istorinis LDK pasakojimas: raštija, literatūra, mitologija / doc. dr. Darius Kuolys (LLTI, Vilnius); Traditions of Florence Union 1439 in Book-writing Culture of the GDL in 15th-first half of 17th centuries / prof. dr. Svetlana Morozova (Gardino Jankos Kupalos valstybinis universitetas); Vilniaus universitetas XVI–XVIII a. LDK dvikalbis tekstas: autorystės ir originalumo problema / prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė (VU, Vilnius); Функция экспозиции в античных эпических поэмах и в латиноязычном поэтическом эпосе< Великого Княжества Литовского / doc. dr. Žanna Nekraševič-Korotkaja (Minsko valstybinis universitetas); Rašto ir žanro veiksniai Baltarusijos literatūros raidoje po Liublino unijos / dr. Uladzimir Sviažinski (Baltarusijos NMA Istorijos institutas, Minskas); Latinitas LDK raštijos raidoje / doc. dr. Sigitas Narbutas (LLTI, Vilnius); 1262 m. chronografas ir senoji Lietuvos raštija / mgr. Ilja Lemeškin (Prahos Karlo universitetas); The interpoliations from Alexsandria to Kievan Chronicle of 12th century / dr. Tetjana Vilkul (Ukrainos NMA Istorijos institutas, Kijevas); Некоторые литовские сюжеты в Галицко-Волынской летописи и их связь с литературными источниками / mgr. Katerina Kirichenko (Ukrainos NMA Istorijos institutas, Kijevas); Judėjų indėlis į LDK slavų raštiją / prof. habil. dr. Sergejus Temčinas (LKI, Vilnius); Pergalės prie Oršos (1514) propaganda Europoje: šaltinių apžvalga ir literatūriniai aspektai / dr. Mintautas Čiurinskas (LLTI, Vilnius). Diskusijos.