LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Naujienų archyvas
2000

Vasario 8 d. 17 val. Lietuvos rašytojų klube įvyko vakaras „Gyvenimas atrodė prasmingas ir aukštesnis tiktai kūrybos akimis į jį žvelgiant”, skirtas literatūrologo, filologinių mokslų daktaro, Lietuvos MA akademiko, buvusio LLTI direktoriaus Jono Lankučio 75-osioms gimimo metinėms paminėti. Dalyvavo: rašytojas Justinas Marcinkevičius, literatūrologai: Elena Baliutytė, Dovydas Judelevičius, Donatas Sauka, kalbininkas Algirdas Sabaliauskas, menotyrininkė Irena Kostkevičiūtė, aktorius Laimonas Noreika. Vakarą vedė literatūrologas Algis Kalėda.
LLTI buvo surengta Jono Lankučio darbų paroda.

 

Vasario 15 d. 14 val. LLTI salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės dienos paminėjimas. Sveikinimo žodį tarė instituto mokslinės tarybos pirmininkas prof. V. Kubilius. Svečiavosi Vilniaus m. J. Basanavičiaus vid. m-klos devintokai su šventine programa.
 
Vasario 17-19 d. LITEXPO parodų centre vyko Vilniaus knygų mugė’ 2000, kurioje LLTI turėjo savo knygų stendą ir prekiavo išleistais leidiniais bei reklamavo būsimus, taip pat parengė kultūrinę programą:
·         vasario 17 d. 12 val. Sauliaus Chlebinsko darbų paroda „In memoriam“;
·         15 val. pokalbis „Nauja senoji literatūra“. Evaldo Vyčino ansamblis atliko Stanevičiaus dainas;
·         vasario 18 d. 12 val. „Lietuvių literatūros enciklopedijos“ pristatymas;
·         17 val. diskusija „Naujos blusos ant literatūros kūno“ (knygų serijos „Naujosios literatūros studijos“ pristatymas). Diskusiją vedė literatūrologai A. Kalėda ir J. Sprindytė.
 
Vasario 24 d. 16 val. LLTI salėje vyko susitikimas su poetu, literatūrologu, Jeilo universiteto profesoriumi Tomu Venclova.
 
Kovo 10 d. 14 val. LLTI salėje vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio paminėjimas. Sveikinimo kalbą pasakė prof. V. Kubilius. Svečiavosi Lietuvos saugumo departamento vadovas M. Laurinkus ir tremtiniai. Tremtiniai skaitė savo poeziją, dainavo dainas.
 
Balandžio 14 d. 14 val. LLTI salėje vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Lietuvių kalbos instituto įteisinimo ir atkūrimo dešimtmečio paminėjimas. 1990 m. balandžio 9 d. Lietuvos MA Prezidiumo nutarimu Nr. 115 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas buvo reorganizuotas. 1990 m. balandžio 16 d. įteisintas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei atkurtas Lietuvių kalbos institutas.
 
Gegužės 4 d. 10 val. LLTI įvyko mokslinė konferencija „Jurgiui Savickiui – 110“. Programa: I dalis – pranešimai: įžangos žodis – R. Karmalavičius „Savickianos svaigulyje“; G. Viliūnas „Jurgio Savickio estetikos ištakos“; L. Mačianskaitė „Jurgio Savickio prozos teatriškumas“. II dalis – pranešimai: V. Kubilius „Žemė dega“ – daugiasluoksnis kūrinys“; R. Tamošaitis „Novelės „Užburtos jachtos“ analizė“; D. Striogaitė „Novelės „Tėvas“: keli perskaitymo kodai“; A. Kalėda „Naracija romane „Šventoji Lietuva“; J. Sprindytė „Jurgis Savickis: miestiškojo mentaliteto raiška“; E. Klimaitė „Jurgis Savickis laiškuose“; J. Laurušas „Jurgis Savickis ir Ignas Šeinius: koegzistencijos prieštaros“; I. Vedrickaitė „Elipsė Savickio novelėse“; V. Šiukščius „Avantiūrinis Jurgio Savickio herojus“. Diskusijos. 16.30 Janinos Žėkaitės parengtos knygos „Apie Jurgį Savickį: atsiminimai, dokumentai, kritika“ pristatymas.
 
Gegužės 17-22 d. Varšuvoje vykusioje 45-oje tarptautinėje knygų mugėje dalyvavo ir LLTI atstovai: Senosios literatūros skyriaus vyresn. mokslinis bendradarbis dr. S. Narbutas, Leidybos skyriaus vedėjas G. Vaškelis, doktorantai A. Vaškelienė ir K. Gudmanas, knygų autorės prof. E. Ulčinaitė ir doc. E. Patiejūnienė. Eksponuotos naujausios LLTI knygos, dalyvauta Lietuvos kultūrinėje programoje - Literatūros tyrimų institute surengtame pokalbyje apie senosios literatūros tyrinėjimo problemas Lietuvoje ir Lenkijoje.
 
Rugsėjo 21-22 d. 10 val. LLTI  vyko IX tautosakininkų konferencija „Lietuvių tautosaka Europos tradicijų kontekste“. Programa: rugsėjo 21 d. I dalis. Pranešimai: L. Sauka „Pasaka „Žiaurus turtuolis - velnio arklys“ (AT 761)“; K. Grigas „Kai kurios patarlių prasmių mįslės“; N. Laurinkienė „Mėnulio vaizdinys ir jame matomų žmogaus kontūrų motyvai baltų mitologijoje“; L. Kudirkienė „Tarp Švento Rašto ir kaimo trobos (Kiprijono Lukausko „Pamokslai“: patarlė ir priežodis kaip argumentas)“; Br. Kerbelytė „Padavimai apie akmenis mokus ir jų analogijos“; L. Valiukaitė „Stebuklinė pasaka „Trys stebuklingi kūdikiai“ kaimyninėse tautose“. II dalis.Pranešimai: J. Šlekonytė „Lietuvių melų pasaka „Šarkų bažnyčia“ (AT 1932) ir jos rusiškos paralelės“; E. Korzonaitė „Keli mitologinių sakmių ir tradicijų sąveikos aspektai“; R. Repšienė „Variacija žmogaus kilmės tema“; R. Stankuvienė „Žmogaus sukūrimo aspektai etiologinėje sakmėje“; R. Trimakas „Požiūris į žmogaus gyvybę ir sveikatą lietuvių ir kaimynų tautosakoje“; A. Žičkienė „Raudos ir raudojimas - funkcinių grupių sąsajos“.
Rugsėjo 22 d. Pranešimai: R. Žarskienė „Kolektyvinis skudučiavimas - Europos muzikinės etninės kultūros fenomenas“; G. Bufienė „Adata lietuvių ir kitų Europos tautų patarlėse“; Ž. Ramoškaitė „Liudviko Rėzos „Dainos oder Litthauische Volkslieder“: muzikinis kontekstas ir reikšmė“; R. Balsys „Lietuvių ir latvių žvejų dainos: sąsajos ir skirtumai“; A. Nakienė „Keli požiūriai į lietuvių ir kaimyninių tautų liaudies melodikos ryšius“; Ž. Trinkūnaitė „Lietuvių ir latvių našlaičių dainos“. Konferencijos uždarymas.
 
Rugsėjo 27 d. 15 val. LLTI salėje įvyko ilgamečio LLTI darbuotojo Tekstologijos skyriaus vadovo habil. dr. Vytauto Vanago 70-ties metų gimimo jubiliejaus paminėjimas. Instituto foje veikė V. Vanago darbų parodėlė.
 
Spalio 5-6 d. VU vyko mokslinė konferencija „Lietuvių literatūra: pagrindiniai procesai ir jų modeliavimas“, skirta VU Lietuvių literatūros katedros 60-mečiui. Programa: spalio 5 d. (Vinco Krėvės auditorija) - G. Viliūnas „Įžangos žodis“. Tema: „VU Lietuvių literatūros katedros istorijos bruožai“. Pranešimai: I. Kostkevičiūtė „Putinas Lietuvių literatūros katedroje“, J. Girdzijauskas „Jurgis Lebedys Lietuvių literatūros katedroje“, J. Šlekys „Daktaras Vincas Maciūnas okupacijų metais“, J. Sprindytė „Adolfas Sprindis: Žemaitijos topas ir biografinė proza“, M. Lukšienė „Keletas žodžių apie Lietuvių literatūros katedrą pokariniu laikotarpiu“, V. Zaborskaitė „Literatūros teorija pokarinių lituanistų rengime“, V. Areška „Egzistencinio pasirinkimo formos (1971-1990)“, D. Sauka „Lituanistikos sėkmės ir nesėkmės“, V. Kubilius „Lietuvių literatūros katedra Antrojo pasaulinio karo metais“, L. Gudaitis „Docentės Vandos Zaborskaitės Maironio seminaras“, J. Tumelis „Atodrėkio“ ideologija ir Vilniaus universitetas“, E. Bukelienė „Vilniaus universiteto literatų būrelis 1960-1980 metais“, V. Pakerienė „Pirmosios pokario lituanistinės disertacijos“, R. Tūtlytė „Neeksponuojama tradicija 6-9 dešimtmečio lietuvių literatūros moksle“, S. Daugirdaitė „Katedros raganos“, A. Jovaišas „Senosios Lietuvių literatūros koncepcijos raida“. Filologijos fakulteto Kristijono Donelaičio skaitykloje buvo atidaryta jubiliejinė paroda. Spalio 6 d. (Balio Sruogos auditorija). Tema: „Lietuvių literatūra: pagrindiniai procesai ir jų modeliavimas“. Pranešimai: E. Baliutytė „Estetai“ ir „sociologai“ sovietmečio literatūros kritikoje“, A. Jurgutienė „Kūrinio supratimo problema postmodernistinėje hermeneutikoje“, A. Tereškinas „Humanitarai posthumanizmo amžiuje: gyvenimai be kanonų“, V. Butkus „Pastabos apie tarpdisciplinines literatūros studijas Lietuvoje“, J. Avižienytė „Nekanoniniai tekstai ir kanono plėtimasis: skaitymas ir etika“, N. Keršytė „Šiuolaikinė literatūros tekstų interpretacija: subjekto sugrįžimas“, P. Subačius „Tekstas, autorius ir tradicija lituanistikos verčių hierarchijoje: tekstologinis žvilgsnis“, A. Martišiūtė „Dialogo raida lietuvių dramaturgijoje“, D. Čiočytė „XIX a. lietuvių literatūra idėjų istorijos požiūriu“, S. Žukas „Literatūros teorija mokykloje: projekto pristatymas“, R. Tamošaitis „Literatūros procesų modeliavimas: XX a. pradžia“, G. Viliūnas „XX a. antros pusės lietuvių literatūros raidos modelis“, A. Peluritytė „Pastarojo dešimtmečio lietuvių literatūros tendencijos“. Vykodiskusija „Ar mokslo tradicija tebėra svarbi šiandienos literatūrologo/literatūrologės darbuose“.
 
Spalio 18 d. 15 val. instituto salėje įvyko fundamentinio 5 tomų folkloristų leidinio „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“ (T. 1) pristatymas. Renginio metu pristatytos ir kitos naujausios instituto tautosakininkų bei literatų knygos: Tautosakos darbai, [T.] XII (XIX), I. Vedrickaitės „Erdvės matmuo: Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio ir Broniaus Radzevičiaus prozoje“, S. Daugirdaitės „Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai“ (Naujosios literatūros studijos), L. Rėzos „Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo žygius iš vieno Prūsijos armijos kapeliono dienoraščio“ (Ištakos). Knygas pristatė jų autoriai ir parengėjai.
 
Spalio 18-23 d. Frankfurte prie Maino vyko 52-oji tarptautinė knygų mugė. Parėmus LR Kultūros ministerijai ir „Lietuviškoms knygoms“, mugėje pastarųjų metų LLTI leidinius pristatė Leidybos centro vadovas G. Vaškelis, Senosios literatūros skyriaus bendradarbis S. Narbutas ir Tekstologijos skyriaus redaktorius R. Žilinskas. Specialiai mugei R. Žilinskas parengė 1996-2000 m. LLTI leidinių katalogą anglų kalba. Lietuvos leidėjų asociacija mugėje turėjo savo stendą, kurio tema - Senoji Lietuvos literatūra. LLTI leidiniai įvertinti labai palankiai, užmegzti ryšiai su keliomis stambiomis užsienio bibliotekomis, į savo knygų muges pakvietė estai ir ukrainiečiai.
 
Lapkričio 27 d. 17 val. knygyne „Akademinė knyga“ (Universiteto g. 4) įvyko naujausių LLTI knygų pristatymas: Saliamono Risinskio„Trumpas pasakojimas apie Biržų ir Dubingių kunigaikščio Kristupo Radvilos gyvenimą ir žygius“ (serija „Ištakos“) ir Ramučio Karmalavičiaus „Kūrybos ontogenezės pajauta XIX amžiaus pabaigos lietuvių raštijoje“ (serija „Naujosios literatūros studijos“). Knygas pristatė Sigitas Narbutas, Jūratė Sprindytė bei LLTI leidyklos atstovai. Buvo atidaryta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidinių paroda, skirta leidybos skyriaus įkūrimo 5-ių metų jubiliejui. Paroda veiks iki gruodžio 2 d.
 
Gruodžio 18 d. 15 val. LLTI salėje Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos institutų direktoriai: L. Sauka, A. Judžentis, A. Nikžentaitis ir Tarybų pirmininkai: V. Kubilius, V. Ambrazas, V. Kazakevičius pasirašė Lituanistikos institutų asociacijos sutartį.
 
 
SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt