LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Naujienų archyvas
2002

Vasario 7-10 dienomis Lietuvos parodų centre “Litexpo” vyko tarptautinė Vilniaus knygų mugė 2002, kurioje LLTI turėjo savo knygų stendą ir sėkmingai prekiavo instituto leidiniais. Specialiai mugei buvo parengta kultūrinė programa:

·         vasario 8 d. - knygos “Girtuoklių dainos: arielkėle tu pilkoji” pristatymas-koncertas. Svečius linksmino kapela “Duja’, pristatymui vadovavo Gražina Kadžytė; 
·         vasario 10 d. - knygos “Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius” pristatymas. Dalyvavo knygos sudarytojas ir vyriausias redaktorius prof. habil. dr. Juozas Girdzijauskas, pokalbį vedė dr. Sigitas Narbutas.
 
Kovo 7 d. 14 val. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų komiteto nutarimu instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslininkams: Kaziui Grigui, Lilijai Stanislovai Kudirkienei, Rasai Kašėtienei, Daliai Zaikauskieneiuž leidinį „Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t 1“(V., 2000)įteikta 2001 metų Lietuvos mokslo premija.
 
Kovo 7-8 d. grupė instituto mokslininkų viešėjo Rygoje, kur dalyvavo trečiosios tarptautinės Baltijos knygų mugės renginiuose, susitiko su Latvių literatūros, tautosakos ir meno instituto bei Lietuvos ambasados Rygoje darbuotojais. Susitikime su latvių mokslininkais buvo aptartos bendradarbiavimo perspektyvos ir kai kurie konkretūs bendri projektai, apsikeista informacija apie institutų padėtį bei veiklos gaires. Filologų pokalbį vainikavo pasirašyta penkerių metų Latvių literatūros, tautosakos ir meno instituto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto penkerių metų bendradarbiavimo sutartis. Susitikime su Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje IE Petru Vaitiekūnu ir pirmąja sekretore Valentina Klimišinaite buvo aptartos lituanistinių institutų ir Lietuvos ambasados bendradarbiavimo perspektyvos ir pagalba ambasados globojamai lietuvių mokyklai Rygoje.
 
Kovo 19 d. 11 val. Lietuvos mokslų akademijoje prof. habil. dr. Vytautui Kubiliui už monografiją „Neparklupdyta mūza: lietuvių literatūra vokietmečiu“ (V.: LLTI, 2001) buvo įteikta 2001 m. Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija.
 
Balandžio 25-26 d. LLTI vyko tarptautinė konferencija "Kalevala ir Lietuva“, skirta Elias Loennroto 200-osioms gimimo metinėms. Programa: balandžio 25 d. : Why did the Ingredients for the Kalevala Come from Viena Karelia?; Nijolė Laurinkienė. Baltų ir finougrų dievas kalvis: lietuvių Teliavelis ir suomių bei karelų Ilmarinenas; Janina Kursīte. Мать Лемминкейне и следы культа матерей в балтийском и фино-угорском фольклоре; Ülo Walk. Talking with the Dead: Dialogic Imagination in Baltic-Finnic Folk Songs, Legends and Epics; Rita Repšienė. The Power of Sorcery in the Kalevala: Finnish-Baltic Parallels; Iryne Koval-Fuchylo. Камень в хлебе: истолкование одного сюжета Калевалы.
Balandžio 26 d. : Martti Siirala. From the History of Finnish Identity; Jussi Lehtonen.Elias Lönnrot: a New Väinämöinen; Stasys Skrodenis. Elias Lönnrotas - lietuvių liaudies dainų vertėjas; Justinas Marcinkevičius. Apie Kalevalos vertimą į lietuvių kalbą; Gintaras Beresnevičius. Dangaus kūnų mitologija; Madis Arukask. The Spatial System of Setu Kalevala-Metric Songs; Aušra Žičkienė. Lietuvių ir finougrų raudų melodinės struktūros ryšiai; Justyna Prusinowska. Dvi dainos - Kalevala ir Vitolio rauda.
 
Gegužės 15-19 d. Varšuvoje vyko 47-oji tarptautinė knygų mugė. Tai svarbiausias šios rūšies renginys visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Šiemet mugėje dalyvavo 565 leidyklos iš 31 pasaulio šalies. 265 stendus per penkias dienas aplankė daugiau kaip 36 tūkstančiai lankytojų, įvyko 337 kultūriniai renginiai. LLTI užėmė dalį Lietuvos leidėjų asociacijos stendo, kuriame eksponavo naujausias instituto knygas. Gegužės 17 diena buvo skirta Lietuvai ir vadinosi “Vilniaus dialogai”. Renginyje LLTI direktorius prof. Algis Kalėda pristatė XVIII a. rankraštinį poezijos rinkinį “Bukolikos, arba piemenų eilės apie Vilnių” (V.: LLTI, 2002). Pristatyme dalyvavo ir knygos parengėja bei vertėja prof. Eugenija Ulčinaitė, dr. Jakub Niedźwiedź, redaktorius dr. Sigitas Narbutas.
 
Gegužės 21-24 d. Lietuvos parodų centre LITEXPO vyko tarptautinė mokslo, aukštųjų technologijų ir studijų paroda “Mokslas 2002”. LLTI savo stende demonstravo naujų technologijų diegimą humanitarinių mokslų tyrimuose. Stendo turinį sudarė šios teminės grupės:
1. Lietuvių tautosakos lobiai elektroninėse laikmenose (užkalbėjimų duomenų bazė ir lietuvių liaudies dainos kompaktinėse plokštelėse);
2. Virtualioji lietuvių literatūros enciklopedija
(“Lietuvių literatūros enciklopedijos” elektroninė versija);
3. Senieji raštai internete (“XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas” elektroninėje laikmenoje);
4. Leidybos centro veikla, taikant naujas technologijas
.
5. Naujausi LLTI leidiniai.
 
Gegužės 22 d. 15 val. LLTI salėje vyko Naujosios literatūros skyriaus vyresn. mokslo darbuotojo, doc., dr. Ramučio Karmalavičiauspagerbimas - š.m. gegužės 17 d. jam sukako 50 metų. Popietės tema - “Vieno literatūrologo {dis}balanso beieškant”: I. problemos ekspozė: pažintis su paroda, gyvi komunikavimai; II. valdžios gongas: prof. Algis Kalėda ir jo ekipa; III. autodosjė; IV. Nekro-LOGO repeticija arba savųjų auditas (dr. Elena Baliutytė); V. nepriklausoma ekspertizė iš šalies (dr. Vigmantas Butkus); VI. iškilmingi atviravimai arba verbalinis EROSAS apie tai, kaip brangi tėvynė ugdo atskalūnus.
 
Gegužės 28 d. LLTI salėje vyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresn. mokslo darbuotojos dr.Donatos Mitaitės knygos “Tomas Venclova: biografijos ir kūrybos ženklai(V.: LLTI, 2002) pristatymas. Dalyvavo: Tomas Venclova, knygos autorė Donata Mitaitė, Marcelijus Martinaitis, Ramūnas Katilius, Pranas Morkus, literatūros tyrinėtojai prof. V. Kubilius, dr. Dalia Satkauskytė, prof. Algis Kalėda, dr. Ramutis Karmalavičius. Instituto fojė veikė Tomo Venclovos knygų paroda.
 
Gegužės 29 d. 11 val. LLTI salėje filosofijos m. dr. Audronė Žukauskaitė skaitė paskaitą “DEKONSTRUKCIJOS Prasti Žodžiai”.
Dekonstrukcija laikoma tam tikra “įtarumo teorija”, kuri nepasitiki akivaizdžiomis duotybėmis ir teksto audinyje ieško neišsprendžiamų prieštaravimų. Remdamasi šiais “atradimais”, dekonstrukcija postuluoja naują reikšmės sampratą. Tuo pagrindu ji kvestionuoja pamatinius “sveiko proto” principus: priežastingumo, referencijos, tapatybės ir t.t. Paskaitoje buvo keliamas klausimas, ar tokia demaskuojanti praktika yra esamos situacijos deskripcija ar preskripcija, ir kokių galimų padarinių ši teorija turi diskurso analizės disciplinoms.
 
Birželio 6 d. 16 val. LLTI salėje įvyko Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojos dr. Daivos Vaitkevičienės knygos “Ugnies metaforos: lietuvių ir latvių mitologijos studija” (V.: LLTI, 2001) pristatymas. Vakarą vedė prof. Donatas Sauka, muzikavo Gediminas Žilys ir Eirimas Velička.
 
Rugsėjo 18 d. 15 val. LLTI salėje įvyko Izidoriaus Šimelionio atsiminimų knygos “Vilnija šimtmečio verpetuose” (V.: LLTI, 2002) pristatymas.
 
Rugsėjo 24 d.  LLTI įvyko mokslinė konferencija “Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos”, skirta Juozo Keliuočio 100 metų jubiliejui.
Programa: Algis Kalėda. Įžanginis žodis; Giedrius Viliūnas. Katalikiškoji lietuvių literatūros mokslo tradicija; Dalia Satkauskytė. Kritikos misija J. Keliuočio požiūriu; Gitana Vanagaitė. J. Keliuočio literatūrinės kritikos perspektyvos ir ribos; Dalia Striogaitė. “Ar Čechovas mums reikalingas?”; Elina Naujokaitienė. Prancūziškoji topika J. Keliuočio modernizmo ir neokatalikybės apologetikoje: Baudelaire, Gide, Proustas; Jūratė Landsbergytė. Modernizmo apraiškos muzikoje ir “Naujoji Romuva”; Rita Tūtlytė. J. Keliuočio sekimo byla; Jonas Juškaitis. Atsiminimai apie J. Keliuotį; Vytautas Kubilius. Užmūrytas intelektualas; Jonas Šlekys. J. Keliuočio romanas “Revoliucionierius” ir jo grožinės literatūros kontekstas. Diskusijos.
 
Spalio 17-18 d. LLTI vyko XI tautosakos konferencija „Tautosakos pastovumas ir kaita“. Programa: I. Struktūrų kaitos nagrinėjimai: prof. habil. dr. K. Grigas. Vienos patarlės istorinės raidos pėdsakas; dr. D. Vaitkevičienė. Transformuojantys veiksmai užkalbėjimuose; J. Ūsaitytė. Dainų struktūros tyrinėjimai: problemos ir perspektyvos; R. Dringelienė. Folklorinio teksto pastovumas ir kaita (tekstologinis aspektas). II. Istorinės ir gyvosios tradicijos lyginimai: dr. B. Stundžienė. Tradicijos kaita ir pastovumas. Merkinės apylinkių folkloro tyrimai; dr. A. Žičkienė. Veliuonos raudos XIX ir XX amžiuje; doc. dr. R. Balsys. Mažybinių formų kaita pamario krašto dainose. XIX ir XX a. rinkinių lyginimas; V. Ivanauskaitė. Tautosaka raštu? Folklorinės tradicijos kaitos ypatumai; Ž. Ramoškaitė. Dainos tapatybė ir kaita kartų grandinėje. III. Naujų technologijų taikymas tyrinėjimuose: R. Ambrazevičius. Tradicinis dainavimas ir akustinė analizė: egzotiškas objektas ir egzotiškas metodas; dr. V. Savoniakaitė. Apie tradicinę kultūrą multimedijos kalba; dr. A. Leskauskaitė. Elektroninės knygos ir tarmių tyrimai: privalumai, sunkumai, technologijos. IV. Smulkiosios tautosakos raiškos įvairovė: G. Kadžytė. Papročių teisės pastovumo ir kaitos liudijimai patarlėse; G. Bufienė. Priežodis „Bačkoj augintas, pro špuntą penėtas“: meninio vaizdo raiškos įvairovė; dr. L. Kudirkienė. Patarlė reklamoje; E. Janavičienė. „Tenesidyvija, kas su šia medžiaga turės reikalo...“. V. Mitinių įvaizdžių kaitos aspektai: dr. E. Usačiovaitė. Kai kurie baltų religiniai įvaizdžiai lietuvių tautosakoje; R. Kašėtienė. Kaip apie mirtį kalbėjo mūsų senoliai; dr. L. Būgienė. „Nuo tada netikiu į baidymus“: pasaulėžiūros lūžių atspindžiai sakmėse; dr. R. Repšienė. Pasakojamoji tautosaka: perspektyvų metodologija. VI. Teksto ir muzikos metamorfozės: D. Černiauskaitė. Metaforinės ir tiesioginės raiškos santykis lietuvių liaudies dainose; Ž. Trinkūnaitė. Marčios-gegutės motyvo metamorfozės grįžtuvių dainoje „O aš viena dukrelė“; dr. R. Žarskienė. Instrumentinio muzikavimo tradicija ir jos kaita: nuo skudučių iki lūpinės armonikėlės; dr. A. Nakienė. Nykstantys garsai. Lietuvių liaudies muzika, įrašyta 1935-1939 metais. Konferencijos uždarymas. 6-7 dešimtmetyje Vilniaus plokštelių studijos išleistų liaudies muzikos įrašų perklausa.
 
† Spalio 27 d. mirė ilgametis instituto darbuotojas bibliotekininkas Pranas Razmukas.
Pranas Razmukas gimė 1908 rugsėjo 8 d. Vilniuje. Tėvas - Juozas Razmukas, motina - Sofija Vilytė. Tėvas dirbo geležinkelyje, buvo išsilavinęs, turėjo biblioteką, mėgo griežti smuiku. Pranas Razmukas nuo devynerių metų pradėjo mokytis pradžios mokykloje Kaišiadoryse. 1925 m. įstojo į Lietuvių mokytojų seminariją Vilniuje, 1927 m. ją uždarius, mokslus baigė lenkiškoje Vilniaus mokytojų seminarijoje 1929 m. Dar besimokydamas ėmė lankytis Lietuvių mokslo draugijos bibliotekoje, talkininkavo dr. J. Basanavičiui. 1927- 1933 m. Pranas Razmukas dirbo LMD bibliotekininku, nuo 1933 m. balandžio 1 d. iki 1939 m. - vyresniuoju bibliotekininku, o nuo 1939 m. lapkričio 1 d. iki LMD uždarymo 1940 m. - bibliotekos vedėju. 1940 m. rugpjūčio mėn. paskirtas Vileišių rūmų ir LMD turto saugotoju. Per Antrąjį pasaulinį karą savanoriškai saugojo LMD palikimą. Po karo Pranas Razmukas - ilgametis Lietuvių kalbos ir literatūros bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų darbuotojas, tvarkęs ir gausinęs iš LMD paveldėtos bibliotekos turtą.
Pranas Razmukas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu (1995), Lietuvos kultūros fondo garbės raštu (1991). Yra 1994 m. „Vilniaus garso“ premijos laureatas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys (1994).
 
Spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje LLTI Sakytinės tautosakos skyriaus vadoveihabil. dr. Nijolei Laurinkienei įteikta Taraso Ševčenkos fondo premijauž lietuvių ir ukrainiečių tautosakos tyrinėjimus.
 
Lapkričio 11 d. 18 val. LLTI salėje atidaryta Lietuvos tapybos klasiko, garsaus pedagogo ir visuomenės veikėjo Justino Vienožinskio darbų paroda. Ekspozicijoje pristatomi 7 dailininko kūriniai, saugomi LLTI, nepriklausantys Lietuvos dailės muziejui. Parodos organizatoriai - Meno projektų pristatymai: konceptuali galerija.
 
Lapkričio 14 d.  LLTI įvyko mokslinė konferencija „Literatūros esmių architektas: Julijonui Lindei-Dobilui - 130“. Programa: A. Kalėda. Įžangos žodis; J. Bajarūnienė. Johano Wolfgango von Goethe's asmenybės ir kūrybos traktuotė Julijono Lindės-Dobilo eseistikoje; A. Jurgutienė. Wilhelmo Dilthey'aus hermeneutikos įtaka Julijono Lindės-Dobilo literatūros supratimui; V. Norvaiša. Benedetto Croce's recepcija Julijono Lindės-Dobilo palikime; S. Gaižiūnas. Latviškoji perspektyva Julijono Lindės-Dobilo palikime; R. Karmalavičius. Julijono Lindės-Dobilo mąstysenos bei vertinimų nekonvenciškumo problema; E. Naujokaitienė. Julijono Lindės-Dobilo legendinio mąstymo stilistika Vasilijaus Kandinskio ir Jurgio Baltrušaičio rekonstrukcijų kontekste; A. Martišiūtė. Julijono Lindės-Dobilo draminė kūryba ir kritika; R. Skeivys. Bajoriūno dilema: nuo tikėjimo prie žinojimo; L. Mačianskaitė. Ką reiškia blūdas Blūde?; V. Bukauskas. Kultūros pedagogikos baruose: dobiliškoji literatūros dėstymo metodika; J. Šlekys. Julijonas Lindė-Dobilas Onos Pleirytės-Vaidilutės atsiminimuose. Diskusijos. Dalyvauja: A. Andriuškevičius, J. Žėkaitė, V. Kubilius, V. Norvaiša ir kiti.
 
† Gruodžio 3 d. po sunkios ligos mirė žymiausias lietuvių paremiologas, ilgametis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas, profesorius, habil. dr. Kazys Grigas.
Kazys Grigas gimė 1924 m. kovo 1 d. Pagiriuose (Kauno raj.). 1945-1948 m. studijavo Kauno universitete, buvo pašalintas. 1951 m. eksternu baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1954 m. iki pat mirties dirbo LLTI. Tai gausių mokslo darbų iš lietuvių tautosakos bei folkloristikos istorijos autorius, jais garsinęs lietuvių kultūrą pasaulyje ir už juos pelnęs pripažinimą Europos folkloristikos tyrimų centruose. Išleido komparatyvistinį tyrinėjimą “Lietuvių patarlės” (1976), tarptautinio pripažinimo sulaukusią knygą “Patarlių paralelės” (1987), sudarė lietuvių patarlių ir priežodžių klasifikavimo sistemą, pagal kurią kartu su kitais parengė pirmą šio kapitalinio leidinio tomą “Lietuvių patarlės ir priežodžiai” (t. 1, 2000). Kartu su kitais yra parengęs leidinius: “Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944-1956” (1957), “Patarlės ir priežodžiai’ (1958), S. Daukanto “Žemaičių tautosaka” (2 t., 1983-1984).. Sudarė ir redagavo “Liaudies kūrybą” (t. 1-4, 1969-1996, su kitais), parengė tautosakos rinkinių vaikams, išvertė į lietuvių kalbą užsienio rašytojų prozos kūrinių. Už mokslinius nuopelnus Kazys Grigas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (2000) ir Lietuvos Respublikos Mokslo premija (2001).

 

 

SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt