Sausio 24 d. LLTI įvyko mokslinė konferencija „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis: Petro Vileišio gimimo 150 metų jubiliejui“. Programa: V. Kubilius - Įžanginis žodis. Pranešimai: J. Aničas „Petras Vileišis ir tautinis atgimimas“, R. Budrys „Lietuvių dailės draugijos parodos Vilniuje“, E. Alpernienė „Žydų kultūrinis gyvenimas XX a. pr. Vilniuje“, P. Lavrinec „Peterburgo literatų vakarai Vilniuje XX a. pradžioje“, A. Lapinskienė „Vilniaus žinios“ - pirmasis lietuvių dienraštis“. Kavos pertrauka (10.30-11.00). A. Jurgutienė „Grožio problema „Vaivorykštės“ puslapiuose“, R. Karmalavičius „Jaunojo St. Šilingo nuostatos“, H. Voicik „Vilniaus baltarusių kultūrinis gyvenimas XX a. pradžioje“, N. Petkievič „Vilniaus baltarusių literatūra „Naša niva“ laikotarpiu (1906-1915)“. Pietų petrauka (12.00-13.30). J. Markevičienė „Petras Vileišis - inžinierius humanitaras“, E. Makariūnienė, J. A. Martišius „Petro Vileišio vadovėliai“, J. Burokaitė „Vilniaus kultūrinės draugijos ir Vileišiai“, J. Gudaitė „XX a. pr. Vilniaus lietuvių kultūrinio gyvenimo akimirkos fotografijoje“. Kavos petrauka (15.00-15.30). I. Fedorovič „Iš XX a. pr. Vilniaus lenkų visuomenės iniciatyvų istorijos“, A. Romanowski „Vilniaus Neošubravcų draugija ir Tadas Vrublevskis (1900-1914)“, A. Kalėda „Petras Vileišis ir lenkų kultūra“.

 

Vasario 8-11 d. LITEXPO parodų centre vyko tarptautinė Vilniaus knygų mugė’ 2001, kurioje LLTI turėjo savo knygų stendą (Nr. 1.20) ir labai sėkmingai prekiavo išleistais leidiniais bei reklamavo būsimus. Vasario 8 d. 12 val. „Knygų meno konkurso“ nugalėtojų apdovanojimo ceremonijoje buvo apdovanotas dvi LLTI išleistos knygos. LLTI taip pat parengė kultūrinę programą:

·         vasario 10 d. 11 val. - Senoji Lietuvos literatūra nonstop: 19 a. literatūros istorija - Vilniaus pasveikinimas - Saliamonas Risinskis „Pasakojimas apie Kristupo Radvilos žygius“. Dalyvavo J. Girdzijauskas, E. Ulčinaitė, S. Narbutas.

·         12 val. - Lietuvių literatūra nuo A iki Z: „Lietuvių literatūros enciklopedijos“ pristatymas. Dalyvavo Vyt. Kubilius, Vyt. Vanagas, Vyt. Rakauskas ir kiti 130 autorių.

·         14.30 val. - „Vieni sako, kad gerai, kiti sako - baika“: naujausių LLTI tautosakos leidinių pristatymas. Dalyvavo instituto tautosakininkai, Z. Kelmickaitė, L. Rimša su folkloro grupe, grojo S. Sasnauskas. Renginį vedė A. Nakienė.

 

Kovo 6 d. 17 val. Lietuvos rašytojų sąjungos klube (K. Sirvydo 6) įvyko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistos „Lietuvių literatūros enciklopedijos“ pristatymas. Dalyvavo literatūros tyrinėtojai V. Kubilius ir J. Sprindytė, literatūros istorikas V. Vanagas, enciklopedijos autoriai, redaktoriai, recenzentai, oponentai, kritikai.

 

Kovo 23 d. 17 val. Kaune Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyko „Lietuvių literatūros enciklopedijos“ pristatymas. Renginyje dalyvavo habil. dr. J. Sprindytė, dr. D. Mitaitė, dr. R. Karmalavičius, G. Vaškelis, V. Gasiliūnas.

 

Balandžio 4-5 d. LLTI salėje vyko Folkloristikos mokyklos pirmoji sesija „Šiuolaikiniai folkloro tyrimai (1990-2000)“. Pranešimus skaitė: prof. habil. dr. L. Sauka „Tautosaka mokykloje“, prof. habil. dr. Br. Kerbelytė „Sakmių analizė“, habil. dr. N. Laurinkienė „Mitologijos tyrimų aktualijos ir naujausi leidiniai“, R. Kašėtienė „Naujausi patarlių leidiniai“, doc. dr. B. Stundžienė „Lietuvių tautosakos vaidmuo šiandien“, V. Ivanauskaitė „Tautosaka V. Krėvės krašte (2000 m. ekspedicijos Merkinės apylinkėse)“, doc. dr. B. Stundžienė „Dainų šaltinių rengimas“, ekskursiją-seminarą „Folkloristika Lietuvių literatūros ir tautosakos institute“ vedė A. Nakienė, R. Repšienė, J. Ūsaitytė, R. Kašėtienė, P. Krikščiūnas.

 

Balandžio 20-22 d. Vilniaus mokytojų namuose buvo surengtas ketvirtasis „Knygų pavasaris“, kuriame dalyvavo 40 Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos leidyklų. Mugės metu vyko įvairūs renginiai: naujų knygų pristatymas, susitikimai su rašytojais, įvairios parodos bei seminaras.

 

Gegužės 15-20 d. LLTI darbuotojai dr. I. Vedrickaitė, dr. S. Narbutas ir leidybos centro vadovas G. Vaškelis lankėsi Varšuvoje46-oje tarptautinėje knygų mugėje. Tai svarbiausias šios rūšies renginys visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Šiemet mugėje dalyvavo 565 leidyklos iš 25 pasaulio šalių (331 - užsienio, 234 - Lenkijos), 234 stendus per 5 dienas aplankė apie 40 tūkst. lankytojų. LLTI užėmė dalį Lietuvos leidėjų asociacijos stendo, kuriame buvo rodomos šios naujausios instituto knygos: „Lietuvių literatūros enciklopedija“, „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“ (t. 1), „Lietuvių liaudies dainynas“ (t. 15), S. Risinskio „Trumpas pasakojimas apie Kristupo Radvilos žygius“ ir kiti leidiniai. Nemaža dalis knygų parduota stiprėjančiam lituanistikos židiniui - Varšuvos universitete veikiančiai Bendrosios kalbotyros ir baltistikos katedrai, taip pat partneriams - Literatūros tyrimų institutui (Instytut Badãn Literackich PAN). Iš Varšuvos parsivežta naujų enciklopedinio turinio leidinių, kurie papildė LLTI mokslinės bibliotekos fondus.

 

Gegužės 16-17 d. LLTI vyko Folkloristikos mokyklos programos antroji sesija „Šiuolaikiniai folkloro tyrimai“. Pranešimus skaitė: prof. habil. dr. Br. Kerbelytė „Sakmių ir pasakų analizė“, dr. L. Kudirkienė „Patarlė kaip senųjų laikų atspindys“, dr. D. Vaitkevičienė „Semiotinė pasakos analizė“, R. Repšienė „Lietuvių liaudies sakmė: vakar ir šiandien“, doc. dr. B. Stundžienė „Dėl dainų simbolikos“, dr. R. Žarskienė „Regioniniai lietuvių liaudies muzikos ypatumai“, dr. D. Urbanavičienė „Liaudies choreografija mokykloje“.

 

Gegužės 17 d. LLTI lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

 

Birželio 15 d. LLTI įvyko tarptautinis simpoziumas „Moksliniai patarlių leidiniai kaip kultūros tyrinėjimų šaltinis“. Programa: prof. habil. dr. V. Kubilius - atidarymo kalba; pranešimai: V. Voigt „Lietuvių patarlių vieta Europos paremiologijoje“, O. Lauhakangas „Duomenų bazės programos taikymas patarlių fondams: patirtis tvarkant tarptautinius ir Baltijos finų duomenis“, habil. dr. K. Grigas „Kai kurios patarlių prasmių mįslės“, A. Krikmann „Šiuolaikinės metaforos teorijos įnašas į paremiologiją“, dr. L. Kudirkienė „Patarlė kaip žmonių gyvensenos atspindys“. Diskusijose dalyvavo prof. D. Sauka, dr. B. Jasiūnaitė ir kt.

 

Birželio 27 d. 15 val. LLTI salėje įvyko pokalbis „Miłoszas: Lietuva - Lenkija - pasaulis“, kuriame dalyvavo lietuvių ir lenkų literatūros tyrinėtojai. Tai buvo baigiamoji tarptautinės mokslinės konferencijos„Czesławas Miłoszas ir Lietuva“ dalis.

 

Rugsėjo 6 d. 17.30 ALF salėje (Didžioji g. 5) Atviros Lietuvos fondas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas surengė susitikimą su Jaan Puhvel, Kalifornijos universiteto profesoriumi, vienu garsiausių pasaulio indoeuropeistų, lyginamosios kalbotyros ir mitologijos tyrinėtoju, bei jo knygos „Lyginamoji mitologija“ lietuviško leidimo pristatymą. Pristatyme dalyvavo lietuvių mitologijos tyrinėtojai habil. dr. Nijolė Laurinkienė, dr. Gintaras Beresnevičius.

 

Spalio 1 d. 16 val. knygyne „Akademinė knyga“ (Universiteto g. 4) įvyko pažintis su Lietuvos tūkstantmečio leidybos programa, naujos šios programos knygos Samuelio Daugirdo „Genealogija, arba trumpas didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių žygių aprašymas“ pristatymas. Dalyvavo Lietuvos tūkstantmečio leidybos programos direktorius Gediminas Ilgūnas, programos valstybinės komisijos narys, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius akademikas Leonardas Sauka, knygos vertėja dr. Regina Koženiauskienė ir redaktorius dr. Sigitas Narbutas.

 

Spalio 18-19 d. LLTI vyko X tautosakininkų konferencija „Moteris folklore“.

Programa. Spalio 18 d.: habil. dr. N. Laurinkienė (LLTI) „Laumės juosta: laumės ir vaivorykštės kaip mitinių vaizdinių koherencija“; dr. V. Vaitkevičius (LII) „Raganinės - nauja Lietuvos šventviečių grupė“; dr. D. Vaitkevičienė (LLTI) „Laima krikštynose“; doc. dr. B. Stundžienė (LLTI) „Moteriškasis pasaulis dainose“; doc. dr. G. Kazlauskienė (VDU) „Moteris Lietuvių liaudies padavimuose“; dr. R. Žarskienė (LLTI) „Skudučiavimas - moteriškosios kultūros reliktas“; prof. habil. dr. L. Sauka (LLTI) „Retieji moterų paveikslai lietuvių dainose (I. Vilniaus vaitaitė); V. Ivanauskaitė (LLTI) „Karo dainų kūrėjos ir kūrėjai“; R. Balsys (Klaipėdos univ.) „Moteris lietuvių ir latvių žvejų dainose“; Ž. Trinkūnaitė (LLTI) „Gegutės įvaizdis dainuojamojoje tautosakoje“; dr. D. Šeškauskaitė (VDU) „Moters paveikslas sutartinėse“; I. Sinkevičiūtė (VDU) „Moters epitetai lietuvių liaudies dainose“. Spalio 19 d.: R. Repšienė (LLTI) „Meilės magija: ar tik raganų privilegija“; L. Valiukaitė (VDU) „Gyvatė - mergelė lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose“; J. Ūsaitytė (LLTI) „Motina Žemė: moteriškumo reprezentacija“; dr. L. Kudirkienė (LLTI) „Boba ir vyras: patarlių tradicija“; G. Bufienė (LLTI) „Boba lietuvių patarlėse ir priežodžiuose“; D. Zaikauskienė (LLTI) „Priežodžių palyginimų zoonimai: gudri kaip lapė - kvaila kaip višta“; P. Krikščiūnas (LLTI) „Moterys tautosakos rinkimo sąjūdyje (XX a. I pusė)“; Ž. Ramoškaitė (LLTI) „Maila Talvio - pirmoji moteris lietuvių melodijų rinkėja“; dr. A. Nakienė (LLTI) „Instituto moterys folklore: mokslinio darbo problemos“. Diskusijos.

 

Lapkričio 7 d. LLTI salėje vyko Folkloristikos mokyklos programos trečioji sesija „Šiuolaikiniai folkloro tyrimai“. Pranešimus skaitys: prof. habil. dr. L. Sauka „Retieji moterų paveikslai lietuvių dainose (I. Vilniaus vaitaitė); prof. habil. dr. Br. Kerbelytė „Papročių aiškinimo galimybės“; dr. D. Urbanavičienė „Lietuvių apeiginė choreografija“; G. Bufienė „Patarlės kaip tautos kultūros tyrinėjimo šaltinis“; doc. dr. Br. Stundžienė „Apeiginė dainos prigimtis“; Folkloristikos mokyklos sesijų darbo aptarimas.

 

Lapkričio 15 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyko mokslinė konferencija, skirta Jono Basanavičiaus 150-osioms gimimo metinėms. Pagrindiniai rengėjai: habil. dr. prof. Leonardas Sauka - Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius; habil. dr. Alvydas Nikžentaitis - Lietuvos istorijos instituto direktorius; Birutė Kulnytė - Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė. Pranešimus skaitė: 1. Romualdas Ozolas „Jonas Basanavičius - nacionalinės valstybės kūrėjas ir ideologas; 2. Habil. dr. prof. Gintautas Česnys „Jonas Basanavičius - medikas ir mokslininkas“; 3. Habil. dr. prof. Arnoldas Piročkinas „Jonas Basanavičius ir lietuvių kalba“; 4. Habil. dr. prof. Leonardas Sauka „Jonas Basanavičius - tautosakininkas“; 5. Habil. dr. prof. Vacys Milius „Jonas Basanavičius - lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas“. 6. Habil. dr. prof. Vytautas Merkys „Jonas Basanavičius - „Aušros“ kūrėjas“; 7. Dr. doc. Algis Kasperavičius „1905 metų Didysis Lietuvos Seimas“; 8. Dr. Alma Lapinskienė „Jonas Basanavičius - Lietuvių mokslo draugijos kūrėjas“; 9. Dr. Darius Staliūnas „Mokslo draugijos ir istorinių paminklų apsauga XX a. pradžios Lietuvoje“; 10. Dr. doc. Sigitas Jegelevičius „1918 m. komisija archyvams, bibliotekoms ir muziejams“. 11. Habil. dr. prof. Antanas Tyla „Jono Basanavičiaus kilmės klausimu“; 12. Dr. Aušra Jurgutienė „Jonas Basanavičius - romantikas“; 13. Dr. doc. Edmundas Rimša „Jonas Basanavičius ir Lietuvos heraldika“; 14. Dr. Vladas Sirutavičius, Algirdas Grigaravičius „Tautos namai“; 15. Dr. Nastazija Kairiūkštytė „Jono Basanavičiaus gyvenimas ir veikla Vilniuje 1920-1927 m.“; 16. Birutė Kulnytė „Lietuvių mokslo draugijos muzealijos. Istorijos ir etnografijos muziejaus kūrimas 1918 m.“; 17. Margarita Matulytė „Jono Basanavičiaus fotografijos ir filokartijos archyvas“; 18. Jolanta Bernotaitytė „Jono Basanavičiaus portretas dailėje“; 19. Julija Normantienė „Jono Basanavičiaus įamžinimas filatelijoje“. Šia proga Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1) atidaryta paroda.

 

Lapkričio 22 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) įvyko Jono Basanavičiaus gimimo 150 metų sukakties paminėjimas. Organizatoriai: Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos MA mokslininkų rūmai, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

 

Lapkričio 23 d. 15 val. Lietuvos Nacionalinio muziejaus salėje vyko 2001 metų valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmės. Juo tapo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, akad. prof. habil. dr. Leonardas Sauka.

 

Lapkričio 26 d.  Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) įvyko mokslinė konferencija „Juozui Grušui - 100“. Renginio organizatoriai: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos menininkų rūmai, Vilniaus rotušė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Programa: įžangos žodis - V. Martinkus „Intelektinė metafora Juozo Grušo kūryboje“; A. Martišiūtė „Tradicijų tąsa Grušo dramaturgijoje“; A. Kalėda „Romanas „Karjeristai“: tradicijų paradigma ir kontekstai“; G. Vanagaitė „Ankstyvosios novelės“; J. Sprindytė „Juozo Grušo novelė socrealizmo apsuptyje“; L. Mačianskaitė „Tiesos „kaukės“ Juozo Grušo kūryboje“; E. Naujokaitienė „Suprasti save kito veidrodyje (J. Grušas per P. Claudelį)“; A. Girdzijauskaitė „Juozas Grušas režisierių rankose“; L. Stiklakytė „Apie neskelbtas dramas“; V. Kubilius „Klasicizmo tradicija Juozo Grušo dramose“; V. Šiukščius „Juozas Grušas - literatūros kritikas“; J. Šlekys „Juozo Grušo literatūrinis palikimas Vilniaus archyvuose“; D. Striogaitė „ Iš Juozo Grušo laiškų“. 18 val. prasidėjo vakaras, skirtas Juozo Grušo 100-osioms gimimo metinėms: Juozo Grušo romano „Karjeristai“ fragmentus skaitė U. Rukšaitė, H. Savickis, D. Svobonas; skambėjo Astor Piazzolla „Naujasis tango“, kūrinius atliko pianistas S. Šiaučiulis, smuikininkė I. Klusaitė. Programą pristatė projekto sumanytoja aktorė R. Staliliūnaitė.

 

Gruodžio 13 d. 13 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) įvyko mokslinė konferencija, skirta Jono Vileišio 130 metų jubiliejui. Pagrindiniai rengėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos menininkų rūmai, Vilniaus rotušė, Visuomeninis komitetas Jono Vileišio 130 metų jubiliejui rengti, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Buvo pristatyta knyga „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis“.