LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
 
 Naujienų archyvas

 1999

Sausio 7 d. Ilinojaus universiteto prof. Giedrius Subačius perdavė LLTI bibliotekos rankraštynui dovaną: iš Balzeko muziejaus Čikagoje gautas senovinių rankraščių kopijas - kunigaikščių Radvilų giminės istorija „Deductiones tres Niesvisianae, Syntagma Solomonis Rysinii“, rašyta XVII a. pr. (96 didelio formato lapai) ir Didžioji kunigaikščių Radvilų archyvo knyga, apimanti svarbiausius XV-XVII a. giminės dokumentus (titulų, pareigybių, valdų suteikimo bei dovanojimo aktus, privilegijas, diplomus ir kitokius raštus, susijusius su įvairių tos giminės asmenų valstybine, karine, tikybine, ūkine ir kitokia veikla; viso 955 didelio formato lapai).

 

Vasario 13 d. 13 val. LLTI  salėje įvyko „Vasario 16-osios akto 81-ųjų metinių“ paminėjimas. Sveikinimo kalbą pasakė prof. Vytautas Kubilius. Svečiavosi Sudervės lietuviškos mokyklėlės vaikai su programėle apie gimtąją kalbą.
 
Kovo 1 d. 15 val. LLTI  įvyko Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausiojo mokslinio bendradarbio, profesoriaus, habil. dr. Kazio Grigo 75-erių metų jubiliejaus paminėjimas.
 
Kovo 9 d. LLTI įvyko mokslinė konferencija „Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos: Lituanistikos instituto įsteigimo 60-mečiui paminėti“. Programa:
I dalis (Lietuvos MA Didžioji salė ) – Įžangos žodis; pranešimai: A. Tyla „Lituanistikos uždaviniai istorijos mokslui“; L. Sauka „Tautosakos mokslo kelias“; V. Kubilius „Literatūros mokslo kryžkelės“; A. Sabaliauskas „Šeši lietuvių kalbos dešimtmečiai“; A. Katilius „Lituanistikos instituto atnaujinimas Čikagoje“.
II dalis (LLTI) – pranešimai: D. Mikulėnienė „Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 m. programa ir jos reikšmė lituanistikai“; G. Subačius „Lituanistika JAV“; G. Zabiela „Lituanistiniai archeologijos aspektai“; R. Merkienė „Lietuvos etnologija: problemos ir perspektyvos“; J. Kiaupienė „LDK laikotarpis akademinėje „Lietuvos istorijoje“: samprata ir tyrimų problemos“; Br. Stundžienė „Folkloristika šiandien“; R. Karmalavičius „Kai kurie svarstytini akademinės lituanistikos verksmai, veiksniai bei įpročiai“; A. Kalėda „Istoriškumo hermeneutika (literatūros tyrinėjimo metodologijos klausimu)“.
Buvo surengta 1947–1998 metų LLTI išleistų leidinių paroda.
 
Kovo 16 d. 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) įvyko naujų LLTI knygų pristatymas: Eglė Patiejūnienė. Brevitas Ornata: Mažosios literatūros formos XVI–XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaudiniuose (Gražiausia 1998 metų knyga); Giesmės dangaus miestui / sudaryt. D. Pociūtė-Abukevičienė, M. Vaicekauskas (konkurso „Gražiausia 1998 metų knyga“ paskatinamoji premija); Rasa Jurgelėnaitė. Lotyniškoji laidotuvių poezija: XVI a. pabaigos Vilniaus akademijos tekstų retorinė analizė; Daiva Narbutienė, Sigitas Narbutas. Index librorum latinorum Lituaniae saeculi septimi decimi = XVII amžiaus Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas; Senoji Lietuvos literatūra. Kn. 6: Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtis / parengė R. Repšienė. Renginį vedė doc. dr. S. Narbutas.
 
Kovo 25 d. LLTI  įvyko mokslinė konferencija „Igno Šeiniaus 110-osioms gimimo metinėms“. Programa: I dalis: Ignas Šeinius - prozininkas. Įžangos žodis (V. Kubilius); pranešimai: A. Mykolaitytė (VU) „Jugendo stiliaus apraiškos Igno Šeiniaus kūryboje“; L. Mačianskaitė (LLTI) „Ignas Šeinius pasakojimo struktūros požiūriu: Mėnesiena“; G. Lazdynas (ŠPU) „Ignas Šeinius pasakojimo evoliucijos požiūriu: Kuprelis ir kt.“; J. Laurušas (LLTI) „Igno Šeiniaus faustiškosios variacijos“; V. Šiukščius (LLTI) „Ignas Šeinius - literatūros reformatorius“; S. Radzevičienė (VPU) „Igno Šeiniaus proza švedų kalba“; II dalis: Ignas Šeinius kultūroje ir politikoje. Pranešimai: A. Jurgutienė (LLTI) „Ignas Šeinius apie žmogaus kūrybinę valią“; R. Karmalavičius (LLTI) „Ignas Šeinius - dekadentiškasis“; E. Klivis (VDU) „Ignas Šeinius - teatrališkasis“; A. Vaitiekūnienė (VPU) „Ignas Šeinius - kontekstiškasis“; S. Grigaravičiūtė (VU) „Ignas Šeinius ir Lietuvos skandinaviškosios politikos koncepcija“. Diskusijos. Po diskusijų Janina Žėkaitė pristatė savo monografiją „Ignas Šeinius“. Konferencijoje dalyvavo svečias iš Švedijos, Igno Šeiniaus sūnus Irvis Šeinius. Buvo surengta Igno Šeiniaus rankraščių ir knygų paroda. Konferenciją rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
 
Spalio 19 d. LLTI salėje buvo sušauktas LLTI ir LKI tarybų atviras posėdis Kosto Korsako 90-mečio proga. Prisimintas ilgametis instituto direktorius, aptarta tolimesnė mokslinės veiklos strategija. Instituto fojė veikė K. Korsako darbų paroda.
 
Spalio 20 d. LLTI salėje pristatytas institute rastas Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos archyvas, kurį sudaro dešimt aplankų (tekų) gerai išsilaikiusių įvairiausių dokumentų. Archyvo vietą nurodė buvęs Lietuvių mokslo draugijos bibliotekininkas Pranas Razmukas (g. 1908), anuomet pats paslėpęs M. Biržiškos ir M. Kubiliūtės atneštus vertingus dokumentus nuo besitraukiančių nacių ir artėjančių sovietų. Atrastą archyvą galima suskirstyti į tris masyvus. Tai dokumentai, susiję su Lietuvos Tarybos veikla 1918-1920 metais (ranka rašyti Tarybos Prezidiumo, Lietuvių Konferencijos sušaukimo protokolai, Lietuvos atstovybės Paryžiuje oficialūs raštai, memorandumai dėl Lietuvos okupacijos ir pan.); Lietuvių mokslo draugijos bendradarbės Marcelės Kubiliūtės asmeninis archyvas; taip pat Vilniaus miesto ir srities Piliečių Komiteto 1941-1942 metų archyvas. Iš viso aplankuose rasta keli tūkstančiai dokumentų. Šiuo metu archyvas perduotas Mokslinės bibliotekos rankraštynui. Dokumentai rūšiuojami, sisteminami, inventorinami.
 
Lapkričio 4 d. 14 val. LLTI salėje buvo pristatoma knyga „Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1939-1945“, skirta Vilniaus grąžinimo Lietuvai 60-mečiui. Kartu buvo pristatomos serijos Naujosios literatūros studijos paskutinės knygos ir naujos serijos COLOQUIA pirmoji knyga „Jurgis Baltrušaitis - poetas, vertėjas, diplomatas“.
 
Lapkričio 11-12 d. LLTI vyko VIII tautosakininkų konferencija - „Tautosakos vertė“.
 
Gruodžio 30 d. Kultūros ministras Arūnas Bėkšta, remdamasis Lietuvos kultūros ir meno tarybos rekomendacijomis, paskyrė kasmetines Kultūros ministerijos premijas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyresniajam moksliniam bendradarbiui, humanitarinių mokslų daktarui Sigitui Narbutui ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Senųjų spaudinių skyriaus vedėjai Daivai Narbutienei paskirta Martyno Mažvydo premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose. Premija įteikta 2000 01 21 d. Lietuvos kultūros ministerijos Baltojoje salėje.