Antakalnio g. 6, LT-10308
Skyriaus moksliniai tyrimai sudaro svarbią grandį Instituto numatytoje visų trijų su tautosaka susijusių padalinių strateginėje veikloje: nuo dainų šaltinių rengimo iki teorinių folkloro apibendrinimų ir jų sklaidos.
ŠALTINIŲ RENGIMAS
Ilgą laiką pagrįstai pagrindine skyriaus misija laikytas lietuvių liaudies dainų didžiojo sąvado (Dainyno) rengimas spaudai; pirmasis daugiatomio Dainyno tomas pasirodė 1980 m., dvidešimtasis – 2007 m.; ateityje numatoma parengti daugiau kaip dešimt naujų dainų knygų. Šis sąvadas – visą iki dabar užfiksuotą lietuvių dainavimo tradiciją reprezentuojantis fundamentinis leidinys. Pagal dainų žanrus sudarytuose jo tomuose skelbiamos ne tik pačios dainos, bet pateikiami ištirti ir nustatyti įvairūs dainų struktūriniai bei tekstologiniai dėsningumai, susiję su istorine dainų raida bei variantų sklaida ir jos kontekstais. Nuo pat pradžios rengiamos šio tipo dainų publikacijos turi vienodą, visiems tomams taikomą bendrą struktūrą, kuriai sukurti reikia parengiamųjų metodologinio pobūdžio darbų. Paprastai prie vieno tomo dirba du parengėjai (tekstų ir melodijų) ir jiems talkinantys redaktoriai bei konsultantai. Vienu metu skyrius rengia kelis Dainyno tomus. Paskelbus numatomą visą šį kokybiškai ir struktūriškai naują dainų šaltinių korpusą, atsivers ir visiškai naujos galimybės tolesnėms įvairiakryptėms lietuvių dainų, kaip turtingo ir savito europinio paveldo, studijoms.
Šalia fundamentinio dainų sąvado skyriuje rengiamos ir kitos, didesnės ar mažesnės apimties įvairaus (istorinio ir šiuolaikinio) taikomojo pobūdžio folkloro publikacijos. Tenkinant įvairius humanitarinės visuomenės poreikius ir interesus, folkloro, ypač dainų, rinkiniai pasirodo parengti tiek atskiromis knygomis, tiek sudarytomis mažesnėmis jų kolekcijomis, kurios skelbiamos Instituto ir kituose leidiniuose. Atskirą grupę sudaro išskirtinę reikšmę mūsų kultūroje pelniusios šaltinių serijos: penkiolika Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos knygų (parengė L. Sauka, K. Aleksynas, 1993–2004), Pasakos „Eglė žalčių karalienė“ keturtomis veikalas (parengė L. Sauka, 2007– 2008). Naujausio tipo folkloro publikacijoms priklauso skelbiamas šiuolaikinis virtualios sklaidos (telefonu, internetu) folkloras, reprezentuojamas ne vien tekstų pavidalu (publikacijas rengia P. Krikščiūnas).
DAINUOJAMOSIOS TAUTOSAKOS KATALOGAI
Savarankiška skyriaus mokslinės veiklos programa laikytinas dainuojamosios tautosakos sistemos permanentinis kūrimas bei atnaujinimas. Kaip žinoma, dainų katalogui tvirtus pamatus padėjo ankstesnė Instituto folkloristų karta (žr. Lietuvių liaudies dainų katalogo knygas, 1970–1986), todėl iki šiol ši visuotinai pripažinta dainų sistema plačiai naudojama mokslo ir kultūros reikmėms. Vis dėlto, siekiant turėti gyvą šiuolaikinę dainų katalogo versiją, reikalinga nuolatinė jo peržiūra, papildymai ir dar kitokios laiko diktuojamos korekcijos. Ypač daug dėmesio tenka ir teks skirti tiems katalogo skyriams, kurių struktūra iki šiol nėra galutinai aprobuota. Antai vaišių ir krikštynų dainų katalogai dar tik baigiami rengti. Analogiškų sisteminių tyrimų laukia gausūs ir tebekaupiami vėlyvųjų dainų klodai, o akademinė bendruomenė, kaip ir visi kiti mūsų žodinio paveldo vartotojai, tikisi kuo greičiau sulaukti šiuolaikiškesnės – elektroninės viso dainų katalogo versijos.
Greta dainų poetinių tekstų buvo kuriamas ir atskiras melodijų sisteminis katalogas. Jis taip pat yra nuolat pildomas bei atnaujinamas, jo pagrindu rengiami Dainyno sąvado melodijų paaiškinimai. Katalogo duomenimis remiamasi ir kituose dainų melodijų tyrimuose.
TYRINĖJIMAI
Kitas skyriaus darbų baras – folkloro tyrinėjimai. Pagal individualias temas atliekamų tyrinėjimų rezultatai skelbiami monografijose (žr. naujausią jų: Jurga Sadauskienė, Didaktinės lietuvių dainos: Poetinių tradicijų sandūra XIX– XX a. pradžioje, V., 2006) bei straipsnių pavidalu pateikiami įvairiuose mokslo leidiniuose. Pagrindinė tautosakinių ir vis dažniau tarpdisciplininį pobūdį turinčių tyrimų tribūna yra visų trijų folkloro skyrių rengiamas ir leidžiamas Tautosakos darbų žurnalas, tenkinantis šios mokslo šakos interesus šalies mastu. Mokslines diskusijas aktyvina ir skatina kasmet Institute rengiamos folkloro problemoms spręsti skirtos konferencijos (jau įvyko šešiolika), pastaraisiais metais jaunų ir kūrybinių sumanymų nestojančių mokslininkų iniciatyva (G. Šmitienės) ypač pagyvėjo teorinių seminarų veikla, kuri įgyja vis didėjantį pagreitį. Naujų idėjų teikia ir gana aktyvus darbuotojų dalyvavimas tarptautinėse folkloro konferencijose. Artimiausioje skyriaus perspektyvoje numatoma aktyviau telktis monografijų ir studijų rašymui, kartu stengiantis neišleisti iš akiračio folkloro šaltinių – pagrindinės ir daugeliui humanitarų reikalingos tiriamosios bazės edicijos darbų.
Dar vieną, tikrai ne šalutinę Dainyno skyriaus mokslinės strategijos dalį sudaro aktyviai pastaraisiais metais vykdomi šiuolaikinio folkloro tyrimai. Tam tikru skyriaus prioritetu laikomos folkloro ekspedicijos, organizuojamos kartu su kitais Instituto tautosakos padaliniais įvairiuose šalies regionuose (per pastarąjį dešimtmetį dirbta Žemaitijoje ir Dzūkijoje). Jų metu ne tik toliau intensyviai kaupiama folkloro archyvinė bazė, bet ir siekiama ištirti dabartinę folklorinę situaciją, nustatant mūsų laiko folkloro esminius kaitos ir raidos dėsningumus. Kaip tik šie lauko tyrimų projektai leidžia gerokai praplėsti istoriškai nusistovėjusio folkloro, kaip atskiros mokslo disciplinos, matymo lauką, inicijuoti naujomis metodologijomis grindžiamas naujas tyrimų strategijas, – taip sudarant palankias sąlygas formuotis modernesnei folkloristikos krypčiai su ryškiu tarpdisciplininiu požiūriu.
darbuotojai
Šiuo metu skyriuje dirba vienuolika darbuotojų, iš jų vienas akademikas, aštuoni mokslo daktarai. Filologinio išsilavinimo kolektyve yra dvi muzikologės. Darbuotojų kvalifikacijos bei įgytos patirties pripažinimą rodo jų veikla už instituto ribų: ekspertinis darbas, narystė su tradicine kultūra susijusiose tarybose, redaktorių kolegijose, komitetuose bei komisijose; skaitomos paskaitos, vedami seminarai, dalyvaujama įvairiuose kultūros renginiuose.
Vyriausiasis mokslo darbuotojas
Vyresnieji mokslo darbuotojai
Mokslo darbuotojai
Jaunesnysis mokslo darbuotojas
