LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
SAKYTINĖS TAUTOSAKOS SKYRIUS

Sakytinės tautosakos skyriuje įgyvendinami Instituto įstatuose numatyti tikslai – teoriniai, lyginamieji ir tarpdalykiniai lietuvių tautosakos ir mitologijos paveldo ir dabartinio lietuvių folkloro proceso tyrimai. Pagrindinės tyrimų kryptys yra šios:

 

• folkloro naratyvų tyrimai (pasakų ir sakmių tipologija ir struktūra, lyginamieji tyrimai, pasakojamosios tautosakos raidos procesas, naujieji folkloro naratyvų žanrai);

• paremiologijos tyrimai (patarlių ir priežodžių tipologija, semantika, lyginamieji tyrimai, šiuolaikinis funkcionavimas, situaciniai posakiai ir frazeologija);

• mįslių tyrimai (tipologija, struktūra, poetika ir semantika, lyginamieji ir istoriniai tyrimai, tradicinis ir šiuolaikinis funkcionavimas);

• maginės tautosakos žanrų tyrimai (užkalbėjimų tipologija ir lyginamasis kontekstas, maldelių, būrimų, tikėjimų struktūra bei semantika);

• baltų religijos ir mitologijos vaizdinių tyrimai. 

 

Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotojai organizuoja tarptautines ir nacionalines mokslines konferencijas, seminarus, knygų pristatymus, dalyvauja lauko tyrimuose, skaito viešas paskaitas, vykdo projektinę veiklą, teikia dalykines konsultacijas, dalyvauja ekspertinėje veikloje, priklauso mokslo žurnalų redkolegijoms. Nuo 2008 m. kasmet rengiama mitologijos konferencija „Prof. Norberto Vėliaus skaitymai“ ir nuo 2011 m. dukart per metus prisidedama rengiant Prigimtinės kultūros seminarus. Bendradarbiaujama su mokslo ir studijų institucijomis Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinami bendri moksliniai bei šviečiamieji projektai. Skyriaus darbuotojai aktyviai dalyvauja jungtinės VU, LLTI ir LMTA humanitarinių mokslų srities Etnologijos krypties doktorantūros studijų procese, vadovauja doktorantams. 

 

Reikšmingas veiklos baras – Sakytinės tautosakos skyriuje saugomų pasakojamosios tautosakos, patarlių ir mįslių katalogų-kartotekų priežiūra, nuolatinis pildymas, atnaujinimas ir elektroninių duomenų bazių šių kartotekų pagrindu kūrimas. 

 

Skyriuje vykdoma ilgalaikė mokslinių tyrimų programa „Lietuvių folkloro, mitologijos ir šiuolaikinių folklorinių procesų tyrimai“ (2017–2021, vadovė Lina Būgienė)“. 

 

Sakytinės tautosakos skyriaus mokslininkai yra parengę ir paskelbę fundamentinių tautosakos šaltinių, išleidę mokslo monografijų ir studijų. Jie taip pat vykdo ir individualius tyrimus, kurių rezultatus skelbia mokslo straipsniuose ir populiarina mokslo sklaidos publikacijose. 

 

Sakytinės tautosakos skyriuje šiuo metu dirba 12 darbuotojų, iš jų 9 yra mokslo daktarai. 

 

 

DARBUOTOJAI

Mokslininkai emeritai

Nijolė Laurinkienė     

hum. m. habil. daktarė

 

Vyriausieji mokslo darbuotojai

Daiva Vaitkevičienė   

hum. m. daktarė

 

 

Vyresnieji mokslo darbuotojai

Lina Būgienė              

hum. m. daktarė

 

Radvilė Racėnaitė       

hum. m. daktarė, skyriaus vadovė

 

Jūratė Šlekonytė       

hum. m. daktarė

 

Dainius Razauskas    

hum. m. daktaras

 

 

Mokslo darbuotojai

Aelita Kensminienė   

hum. m. daktarė

 

Dalia Zaikauskienė     

hum. m. daktarė

 

Lina Leparskienė

hum. m. daktarė 

 

Jaunesnieji mokslo darbuotojai

Vita Džekčioriūtė-Medeišienė, doktorantė

Rasa Kašėtienė

Milda Norkaitienė

Salomėja Bandoriūtė-Leikienė

 

Doktorantai

Andrius Kaniava

Irena Snukiškienė

Aurimas Bačiulis

Inga Butrimaitė-Jurginienė

Julija Glinskė

Žilvinas Montvydas

Rokas Sinkevičius 

Rūta Žukaitytė

Solveiga Šlapikienė

Vytautas Budvytis

Raminta Lisauskaitė

Erikas Lukas Dvilevičius

Greta Paskočiumaitė

 

 

ŠALTINIAI 

  • Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t. 3, parengė Vita Džekčioriūtė, Rasa Kašėtienė, Lilija Kudirkienė, Dalia Zaikauskienė, Vilnius: LLTI, 2019.
  •  Lietuvių mįslės: Rinktinė, sudarė ir parengė Aelita Kensminienė, Vilnius: LLTI, 2018.
  •  „Vilką minim, vilkas čia“. Lietuvių situaciniai posakiai, sudarytojos: Rasa Kašėtienė, Lilija Kudirkienė, Vilnius: LLTI, 2016.
  •  Lietuvių pasakojamoji tautosaka: Stebuklinės pasakos, t. 1, sudarė ir parengė Jūratė Šlekonytė. Vilnius: LLTI, 2016.
  •  Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės, parengė Daiva Vaitkevičienė, Vilnius: LLTI, 2008.
  •  Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t. 2, parengė Giedrė Bufienė, Kazys Grigas, Rasa Kašėtienė, Lilija Kudirkienė, Dalia Zaikauskienė, Vilnius: LLTI, 2008.
  •  Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t. 1, parengė Kazys Grigas (darbo vadovas), Lilija Kudirkienė, Rasa Kašėtienė, Gediminas Radvilas, Dalia Zaikauskienė, Vilnius: LLTI, 2000. (Lietuvos mokslo premija 2001 m.)
  •  Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai, parengė Bronislava Kerbelytė, iliustracijas parengė Vykintas Vaitkevičius, Vilnius: LLTI, 1999.
  •  Gervėčių pasakos, parengė Adelė Seselskytė, melodijas parengė Živilė Ramoškaitė, Vilnius: LLTI, 1997.

 

 

KITOS ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

  • Leparskienė Lina, Baltėnas Arūnas. Vietiniai. Nepaprasta kelionė į Trakų kraštą, Vilnius: Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. 
  •  Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena. Vilnius: LLTI, 2018. 

 

MONOGRAFIJOS IR STUDIJOS

  • The Storytelling Human: Lithuanian Folk Tradition Today, ed. by Lina Būgienė, Boston: Academic Studies Press, 2020 (STS mokslininkai dalies knygos skyrių autoriai: L. Būgienė, A. Kensminienė, R. Racėnaitė, J. Šlekonytė, D. Vaitkevičienė, D. Zaikauskienė) 
  •  Vaitkevičienė Daiva, Žydinti taurė: alus ir midus baltų kultūroje, Vilnius: LLTI, 2019.
  •  Laurinkienė Nijolė, Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje, Vilnius: LLTI, 2019.
  •  Leparskienė Lina, Papasakoti Trakai, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. 
  •  Razauskas Dainius, Vytis ir Gediminaičių stulpai simbolikos požiūriu,  Vilnius: LLTI, 2018. 
  •  Razauskas Dainius, Mitiniai vaizdiniai Donelaičio „Metuose“: Pastabos paraštėse, Vilnius: LLTI, 2016. 
  •  Razauskas Dainius, Maironis – praamžės tradicijos dainius, Vilnius: LLTI, 2016. 
  •   Razauskas Dainius, Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo. Vilnius: LKTI, 2016. 
  •  Būgienė Lina, Jonutytė Jurga, Krasnovas Aleksandras. Lietuvos pasienio miestelių atmintis ir tapatybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis (kolektyvinė monografija), Vilnius: VU, 2013, 246 p. 
  •  Laurinkienė Nijolė, Žemyna ir jos mitinis pasaulis, Vilnius: LLTI, 2013.
  •  Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti, sudarytoja Bronė Stundžienė, Vilnius: LLTI, 2012 (STS mokslininkai dalies knygos skyrių autoriai: L. Būgienė, L. Leparskienė, A. Kensminienė, R. Racėnaitė, J. Šlekonytė, D. Zaikauskienė).
  •   Razauskas Dainius, Krosnis mitologijoje, Vilnius: Aidai, 2011.
  •  Racėnaitė Radvilė, Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore, Vilnius: LLTI, 2011.–315 p.
  •  Razauskas Dainius, Vytis simbolikos požiūriu: Baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname fone, Vilnius: Aidai, 2008.
  •  Razauskas Dainius, Vėjūkas: Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį, Vilnius: LLTI, 2004.
  •   Vaitkevičienė Daiva, Ugnies metaforos: Lietuvių ir latvių mitologijos studija, Vilnius: LLTI, 2001.
  •  Būgienė Lina, Mitinis vandens įprasminimas lietuvių sakmėse, padavimuose ir tikėjimuose, Tautosakos darbai, 1999, t. 11 (18), p. 13–85.
  •  Laurinkienė Nijolė, Senovės lietuvių dievas Perkūnas, Tautosakos darbai, 1996, t. 1 (11), 1996.

 

MOKSLINIS PAVELDAS

  • Kazio Grigo pokalbiai laiškais, parengė Judita Grigienė, Vilnius: LLTI, 2006.
  • Jonas Balys, Raštai, t. 1–5, parengė Rita Repšienė (1998– 2004):
  • t. 1: Motinos Žemės gerbimas. Ugnis ir jos gerbimas. Perkūnas lietuvių liaudies tikėjimuose. Griaustinis ir velnias Baltoskandijos kraštų tautosakoje, Vilnius: LLTI, 1998;
  • t. 2: Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje. Straipsniai „Lietuvių enciklopedijoje“. Baltishe Mythologie von Jonas Balys und Haralds Biezais. Funk and Wagnalls Standard Dictionary of Foklore, Mythology and Legend. Recenzijos, Vilnius: LLTI, 2000;
  • t. 3: Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas. Lietuvių liaudies sakmės, t. I, Vilnius: LLTI, 2002;
  • t. 4: Fabula obscena. Dvasios ir žmonės. Užburti lobiai. Lietuvių mitologiškos sakmės. Liaudies magija ir medicina, Vilnius: LLTI, 2003;
  • t. 5: Vaikystė. Vedybos. Mirtis ir laidotuvės, Vilnius: LLTI, 2004.

 

 

KATALOGAI-KARTOTEKOS

  • Pasakojamosios tautosakos katalogas-kartoteka. Sistemos autorė – prof. Bronislava Kerbelytė. Apima daugiau kaip 100 000 pasakojamosios tautosakos kūrinių – pasakų, pasakėčių, mitologinių sakmių, etiologinių sakmių, padavimų, pasakojimų, anekdotų, užrašytų iki 1982 metų ir saugomų LLTI Lietuvių tautosakos rankraštyne bei kai kurių kitų Lietuvos atminties institucijų archyvuose. Katalogo kortelėse pateikiamos kūrinių santraukos arba – trumpesnių kūrinių – nuorašai ir kūrinio metrika. Katalogo-kartotekos sistema atitinka B. Kerbelytės Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo (1999–2002) principus.
  •  Patarlių ir priežodžių katalogas-kartoteka. Sistemos autorius – prof. Kazys Grigas. Didžiąją kartotekos dalį sudaro iš LLTI Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvių mokslo draugijos archyvo rinkinių, taip pat iš senųjų raštų išrašytos patarlės bei priežodžiai. Kartotekoje šiuo metu yra per 54 000 patarlių tipų, kurie apima daugiau kaip 200 000 patarlių ir priežodžių variantų. Visos tipų antraštės, taip pat maždaug trečdalis tipų variantų perkelta į elektroninę duomenų bazę Patarlės ir priežodžiai. Kartotekos medžiaga nuo raidės A iki K paskelbta sisteminiame leidinyje Lietuvių patarlės ir priežodžiai (t. 1–3).
  •   Lietuvių mįslių katalogas-kartoteka. Mįslių katalogą sumanė ir pradėjo kurti prof. Leonardas Sauka. Nuo 1997 m. mįsles sistemina Aelita Kensminienė. Kataloge laikomasi pradinio sisteminimo principo: mįslės skirstomos pagal atsakymus, nuorodomis siejami vienodi ir panašūs mįslių tekstai. Šiuo metu katalogas apima maždaug 100 000 tikrųjų mįslių (minklės, religinio turinio mįslės ir mįslės-uždaviniai dar nesisteminamos, tik išrašytos į korteles).

 

 

PUBLIKUOTI KATALOGAI

 

DUOMENŲ BAZĖS

  • Lituanistikos paveldo informacinė sistema Aruodai – viena didžiausių lietuvių tautosakos saugyklų internete. Čia pateikta daugiau kaip 1200 sakytinės tautosakos tekstų, tarp jų visi B. Kerbelytės parengto leidinio Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės (V., 1981) tekstai, Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos penktoji, šeštoji ir septintoji knygos. Projekto vadovė D. Vaitkevičienė.
  •  Lietuvių patarlės ir priežodžiai: elektroninis sąvadas. Jame yra daugiau kaip 110 000 patarlių. Projektą 1998–2006 m. rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Projekto sumanytojas prof. K. Grigas, vykdytojos – paremiologės D. Zaikauskienė, R. Kašėtienė, J. Dambrauskaitė.
  •  Skaitmeninė Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka Knygadvaris.lt – J. Basanavičiaus sukauptos tautosakos fondas (duomenų bazė ir elektroninės knygos). Projekto vadovė dr. J. Šlekonytė.
  •  Lietuvių užkalbėjimų šaltiniai: elektroninis sąvadas, sudarė ir parengė D. Vaitkevičienė, [CD-ROM], Vilnius: LLTI, 2005. Leidinyje pateikiama daugiau kaip 1600 užkalbėjimų apimanti duomenų bazė. Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
  •  Lietuvių mįslių elektroninė duomenų bazė. Pradėta kurti 2006 m. Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, projektas baigtas 2011 m. Duomenų bazė šiuo metu apima 80 000 tekstų. Projekto vadovė A. Kensminienė.
  •  (Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema (http://lkiis.lki.lt), sukurta 2012−2014 m., suteikia prieigą prie trijų tautosakos duomenynų. Tai Mįslių kartoteka (60 000 vnt.), Liaudies tikėjimų kartoteka (8000 vnt.) ir Pokario partizanų dainų kartoteka (4000 vnt.).
  •  Elektroninis sąvadas Lietuvių patarlės ir priežodžiai. Bazė sukurta 1998–2006 m., remiant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai; projekto sumanytojas – prof. K. Grigas. 2018–2021 m. pagal LMT vykdomą Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programą bazė atnaujinama, modernizuojama ir pildoma. Vartotojui šiuo metu prieinami antraštiniai patarlių tekstai (per 54 000) bei papildoma informacija: patarlės vertimai į anglų, vokiečių ir rusų kalbas; patarlės atitikmenys kitomis kalbomis; patarlės reikšmės interpretacija ir kt. Projekto vadovė D. Zaikauskienė. 

 

 

PROJEKTAI

  • Tarptautinis Baltijos mokslo tyrimų programos projektas Atpasakojamos vietovės ir keliai, kaip įtraukios erdvės ir vietos: bendra vaizduotė ir daugiasluoksnis paveldas (angl. Re-storied Sites and Routes as Inclusive Spaces and Places: Shared Imaginations and Multi-layered Heritage, EMP 340) (LLTI dalies koordinatorė L. Būgienė).
  •  Mokslinio tyrimo ir sklaidos projektas Lietuvių patarlės ir priežodžiai: jų kaupimas, tyrimai ir sklaida (2018–2021). Projekto vadovė D. Zaikauskienė. Projektą remia LMT, projektas vykdomas pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą.
  •  Mokslinis projektas Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius) pagal LMT programą „Modernybė Lietuvoje“ (2017–2019, projekto vadovė R. Racėnaitė). 
  •   Projektas IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas (2012–2014, projekto vadovė dr. Daiva Vaitkevičienė). Skaitmeninė tikėjimų kartoteka (darbo grupės vadovė J. Šlekonytė); skaitmeninė mįslių kartoteka (darbo grupės vadovė A. Kensminienė) 
  •   Mokslinio tyrimo projektas Deivė Žemyna ir mitopoetinė žemės samprata: lietuvių mitologijos tyrimas Europos kultūrų kontekste (2011–2013m.). Vadovė N. Laurinkienė. Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programa.
  •  Skaitmeninė J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka Knygadvaris.lt (2008–2010).Vadovė J. Šlekonytė. Projektą remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
  •  Padavimuose glūdinti Lietuvos istorija (2007–2009). Projekto vadovė R. Racėnaitė. Projektą rėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie LR Prezidento kanceliarijos.
  •  Elektroninės lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas (2006–2011). Vadovė A. Kensminienė. Projektą remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
  •  Lietuvių patarlių ir priežodžių katalogo kūrimas (2006–2007). Programos vadovė D. Vaitkevičienė. Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
  •  Smulkiosios tautosakos kompiuterinio banko kūrimas. Patarlių ir priežodžių kompiuterinės duomenų bazės kūrimas. Programos vadovai K. Grigas (1998–2002), L. Kudirkienė (2002–2004), D. Vaitkevičienė (2004–2005). Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
  •  Lietuvių užkalbėjimai: lietuvių užkalbėjimų kompiuterinis duomenų bankas (1999–2003). Vadovė D. Vaitkevičienė.
  •  Lietuvių dvasinės kultūros raiškos (RaSa): etnologijos, kalbos ir istorijos šaltinių elektroninis sąvadas (2003–2006). Vadovė D. Vaitkevičienė. Projektą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt