LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
SAKYTINĖS TAUTOSAKOS SKYRIUS
Sakytinės tautosakos skyriaus istorija susijusi su bendraisiais folkloristikos raidos procesais Lietuvoje. Dabartinio Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto patalpose – Vileišių rūmuose – nuo 1932 m. buvo įsikūrusi Lietuvių mokslo draugija (1907–1940), kurios sukaupti tautosakos rinkiniai iki šiol saugomi institute, Lietuvių tautosakos archyve, juos skelbia ir tiria instituto mokslininkai folkloristai. Nuo 1940 m. į Vileišių rūmus iš Kauno buvo perkeltas Lituanistikos institutas, o vienas iš jo padalinių buvo Lietuvių tautosakos skyrius, vadovaujamas dr. Jono Balio. Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais keletą kartų keitėsi instituto pavadinimas ir padalinių struktūra. 1952 m. buvo įsteigtas Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, kuriame nuo 1953 m. veikė Tautosakos sektorius. 1990 m. po reorganizacijos buvo įkurtas dabartinis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Neilgai trukus akad. prof. Leonardo Saukos iniciatyva Tautosakos sektorius buvo išskaidytas į tris padalinius, iš kurių vienas – Sakytinės tautosakos skyrius. Jam vadovavo habil. dr. Nijolė Laurinkienė, dr. Daiva Vaitkevičienė, dr. Lina Būgienė. Dabartinė skyriaus vadovė – dr. Radvilė Racėnaitė.

Sakytinės tautosakos skyriuje įgyvendinami Instituto įstatuose numatyti tikslai – teoriniai, lyginamieji ir tarpdalykiniai lietuvių tautosakos ir mitologijos paveldo ir dabartinio lietuvių folkloro proceso tyrimai. Pagrindinės tyrimų kryptys yra šios:

 

  • folkloro naratyvų tyrimai (pasakų ir sakmių tipologija ir struktūra, lyginamieji tyrimai, pasakojamosios tautosakos raidos procesas, naujieji folkloro naratyvų žanrai);
  • paremiologijos tyrimai (patarlių ir priežodžių tipologija, semantika, lyginamieji tyrimai, šiuolaikinis funkcionavimas, situaciniai posakiai ir frazeologija);
  • mįslių tyrimai (tipologija, struktūra, poetika ir semantika, lyginamieji ir istoriniai tyrimai, tradicinis ir šiuolaikinis funkcionavimas);
  • maginės tautosakos žanrų tyrimai (užkalbėjimų tipologija ir lyginamasis kontekstas, maldelių, būrimų, tikėjimų struktūra bei semantika);
  • baltų religijos ir mitologijos vaizdinių tyrimai. 

 

Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotojai organizuoja tarptautines ir nacionalines mokslines konferencijas, seminarus, knygų pristatymus, dalyvauja lauko tyrimuose, skaito viešas paskaitas, vykdo projektinę veiklą, teikia dalykines konsultacijas, dalyvauja ekspertinėje veikloje, priklauso mokslo žurnalų redkolegijoms. Nuo 2008 m. rengiama mitologijos konferencija „Prof. Norberto Vėliaus skaitymai“ ir nuo 2011 m. prisidedama rengiant Prigimtinės kultūros seminarus. Bendradarbiaujama su mokslo ir studijų institucijomis Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinami bendri moksliniai bei šviečiamieji projektai. Skyriaus darbuotojai aktyviai dalyvauja jungtinės VU, LLTI ir LMTA humanitarinių mokslų srities Etnologijos krypties doktorantūros studijų procese, vadovauja doktorantams. 

 

Reikšmingas veiklos baras – Sakytinės tautosakos skyriuje saugomų pasakojamosios tautosakos, patarlių ir mįslių katalogų-kartotekų priežiūra, nuolatinis pildymas, atnaujinimas ir elektroninių duomenų bazių šių kartotekų pagrindu kūrimas. 

 

Skyriuje vykdomos ilgalaikės mokslinių tyrimų programos:

  • „Lietuvių folklorinės tradicijos ir jos kaitos tyrimai“ (2022–2026, vadovė dr. Lina Būgienė)“. 
  • „Lietuvių folkloro, mitologijos ir šiuolaikinių folklorinių procesų tyrimai“ (2017-2021, vadovė dr. Lina Būgienė).
  • „Baltų mitologijos ir lietuvių sakytinio folkloro tyrimai“ (2012-2016, vadovė dr. Lina Būgienė)

 

Sakytinės tautosakos skyriaus mokslininkai yra parengę ir paskelbę fundamentinių tautosakos šaltinių, išleidę mokslo monografijų ir studijų. Jie taip pat vykdo ir individualius tyrimus, kurių rezultatus skelbia mokslo straipsniuose ir populiarina mokslo sklaidos publikacijose. 

 

Sakytinės tautosakos skyriuje šiuo metu dirba 13 darbuotojų, iš jų 11 yra mokslo daktarai. Taip pat skyriuje yra 1 mokslininkė emeritė. Skyriui priklauso 12 doktorantų.

 

MOKSLININKAI EMERITAI

Nijolė Laurinkienė     

hum. m. habil. daktarė

 

DARBUOTOJAI

Vyriausieji mokslo darbuotojai

Daiva Vaitkevičienė

hum. m. daktarė

 

Vyresnieji mokslo darbuotojai

Lina Būgienė

hum. m. daktarė

 

Radvilė Racėnaitė

hum. m. daktarė, skyriaus vadovė

 

Dainius Razauskas

hum. m. daktaras

 

Jūratė Šlekonytė

hum. m. daktarė

  

Mokslo darbuotojai

Aelita Kensminienė

hum. m. daktarė

 

Lina Leparskienė

hum. m. daktarė 

 

Dalia Zaikauskienė

hum. m. daktarė

 

Jaunesnieji mokslo darbuotojai

Salomėja Bandoriūtė-Leikienė

hum. m. daktarė 

 

Vita Džekčioriūtė-Medeišienė

hum. m. daktarė

 

Andrius Kaniava 

hum. m. daktaras

 

Rasa Kašėtienė

Milda Norkaitienė

 

Doktorantai

Julija Glinskė

Inga Butrimaitė-Jurginienė

Aurimas Bačiulis

Raminta Jakucevičienė

Vytautas Budvytis

Erikas Lukas Dvilevičius

Greta Paskočiumaitė

Solveiga Šlapikienė

Rūta Žukaitytė

Martynas Vingrys

Violeta Švaikovskaja
Ignas Šlajus
 
 

ŠALTINIAI 

  • Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t. 4, parengė Vita Džekčioriūtė, Rasa Kašėtienė, Lilija Kudirkienė, Dalia Zaikauskienė, kalbos dalykus tvarkė Milda Norkaitienė. Vilnius: LLTI, 2021.
  • Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t. 3, parengė Vita Džekčioriūtė, Rasa Kašėtienė, Lilija Kudirkienė, Dalia Zaikauskienė, Vilnius: LLTI, 2019.
  •  Lietuvių mįslės: Rinktinė, sudarė ir parengė Aelita Kensminienė, Vilnius: LLTI, 2018.
  •  „Vilką minim, vilkas čia“. Lietuvių situaciniai posakiai, sudarytojos: Rasa Kašėtienė, Lilija Kudirkienė, Vilnius: LLTI, 2016.
  •  Lietuvių pasakojamoji tautosaka: Stebuklinės pasakos, t. 1, sudarė ir parengė Jūratė Šlekonytė. Vilnius: LLTI, 2016.
  •  Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės, parengė Daiva Vaitkevičienė, Vilnius: LLTI, 2008.
  •  Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t. 2, parengė Giedrė Bufienė, Kazys Grigas, Rasa Kašėtienė, Lilija Kudirkienė, Dalia Zaikauskienė, Vilnius: LLTI, 2008.
  •  Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t. 1, parengė Kazys Grigas (darbo vadovas), Lilija Kudirkienė, Rasa Kašėtienė, Gediminas Radvilas, Dalia Zaikauskienė, Vilnius: LLTI, 2000. (Lietuvos mokslo premija 2001 m.)
  •  Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai, parengė Bronislava Kerbelytė, iliustracijas parengė Vykintas Vaitkevičius, Vilnius: LLTI, 1999.
  •  Gervėčių pasakos, parengė Adelė Seselskytė, melodijas parengė Živilė Ramoškaitė, Vilnius: LLTI, 1997.

  

KITOS ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS

  • Laumių stalas: lietuvių padavimai. Padavimus atrinko ir rinkinį sudarė Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis, iliustracijas kūrė Marius Jonutis, tekstus bendrinei kalbai adaptavo Danutė Kalinauskaitė. Vilnius: LLTI, 2022.
  • Žmogus, kuris nežinojo, kas yra baimė. Šiurpios lietuvių pasakos ir sakmės. Sudarė Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis, iliustravo Marius Jonutis. Vilnius: LLTI, 2020.
  • Leparskienė Lina, Baltėnas Arūnas. Vietiniai. Nepaprasta kelionė į Trakų kraštą, Vilnius: Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. 
  •  Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena. Pasakas atrinko ir rinkinį sudarė Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis, iliustracijas kūrė Marius Jonutis. Vilnius: LLTI, 2018. 

 

MONOGRAFIJOS IR STUDIJOS

  • Razauskas-Daukintas Dainius. Blindė: medis-moteris mitologijoje (ir vienos paplitusios nešvankybės kilmė): monografija. Vilnius: LLTI, 2020
  • Razauskas-Daukintas Dainius. Sielos namai: namų samprata ir vertinimas dvasinėje tradicijoje: monografijoje. Vilnius, LLTI 2020
  • The Storytelling Human: Lithuanian Folk Tradition Today, ed. by Lina Būgienė, Boston: Academic Studies Press, 2020 (STS mokslininkai dalies knygos skyrių autoriai: L. Būgienė, A. Kensminienė, R. Racėnaitė, J. Šlekonytė, D. Vaitkevičienė, D. Zaikauskienė) 
  •  Vaitkevičienė Daiva, Žydinti taurė: alus ir midus baltų kultūroje, Vilnius: LLTI, 2019.
  •  Laurinkienė Nijolė, Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje, Vilnius: LLTI, 2019.
  •  Leparskienė Lina, Papasakoti Trakai, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. 
  •  Razauskas Dainius, Vytis ir Gediminaičių stulpai simbolikos požiūriu,  Vilnius: LLTI, 2018. 
  •  Razauskas Dainius, Mitiniai vaizdiniai Donelaičio „Metuose“: Pastabos paraštėse, Vilnius: LLTI, 2016. 
  •  Razauskas Dainius, Maironis – praamžės tradicijos dainius, Vilnius: LLTI, 2016. 
  •   Razauskas Dainius, Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo. Vilnius: LKTI, 2016. 
  •  Būgienė Lina, Jonutytė Jurga, Krasnovas Aleksandras. Lietuvos pasienio miestelių atmintis ir tapatybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis (kolektyvinė monografija), Vilnius: VU, 2013, 246 p. 
  •  Laurinkienė Nijolė, Žemyna ir jos mitinis pasaulis, Vilnius: LLTI, 2013.
  •  Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti, sudarytoja Bronė Stundžienė, Vilnius: LLTI, 2012 (STS mokslininkai dalies knygos skyrių autoriai: L. Būgienė, L. Leparskienė, A. Kensminienė, R. Racėnaitė, J. Šlekonytė, D. Zaikauskienė).
  •   Razauskas Dainius, Krosnis mitologijoje, Vilnius: Aidai, 2011.
  •  Racėnaitė Radvilė, Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore, Vilnius: LLTI, 2011.–315 p.
  •  Razauskas Dainius, Vytis simbolikos požiūriu: Baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname fone, Vilnius: Aidai, 2008.
  •  Razauskas Dainius, Vėjūkas: Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį, Vilnius: LLTI, 2004.
  •   Vaitkevičienė Daiva, Ugnies metaforos: Lietuvių ir latvių mitologijos studija, Vilnius: LLTI, 2001.
  •  Būgienė Lina, Mitinis vandens įprasminimas lietuvių sakmėse, padavimuose ir tikėjimuose, Tautosakos darbai, 1999, t. 11 (18), p. 13–85.
  •  Laurinkienė Nijolė, Senovės lietuvių dievas Perkūnas, Tautosakos darbai, 1996, t. 1 (11), 1996.

 

MOKSLINIS PAVELDAS

  • Kazio Grigo pokalbiai laiškais, parengė Judita Grigienė, Vilnius: LLTI, 2006.
  • Jonas Balys, Raštai, t. 1–5, parengė Rita Repšienė (1998– 2004):
  • t. 1: Motinos Žemės gerbimas. Ugnis ir jos gerbimas. Perkūnas lietuvių liaudies tikėjimuose. Griaustinis ir velnias Baltoskandijos kraštų tautosakoje, Vilnius: LLTI, 1998;
  • t. 2: Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje. Straipsniai „Lietuvių enciklopedijoje“. Baltishe Mythologie von Jonas Balys und Haralds Biezais. Funk and Wagnalls Standard Dictionary of Foklore, Mythology and Legend. Recenzijos, Vilnius: LLTI, 2000;
  • t. 3: Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas. Lietuvių liaudies sakmės, t. I, Vilnius: LLTI, 2002;
  • t. 4: Fabula obscena. Dvasios ir žmonės. Užburti lobiai. Lietuvių mitologiškos sakmės. Liaudies magija ir medicina, Vilnius: LLTI, 2003;
  • t. 5: Vaikystė. Vedybos. Mirtis ir laidotuvės, Vilnius: LLTI, 2004.

 

KATALOGAI-KARTOTEKOS

  • Pasakojamosios tautosakos katalogas-kartoteka. Sistemos autorė – prof. Bronislava Kerbelytė. Apima daugiau kaip 100 000 pasakojamosios tautosakos kūrinių – pasakų, pasakėčių, mitologinių sakmių, etiologinių sakmių, padavimų, pasakojimų, anekdotų, užrašytų iki 1982 metų ir saugomų LLTI Lietuvių tautosakos rankraštyne bei kai kurių kitų Lietuvos atminties institucijų archyvuose. Katalogo kortelėse pateikiamos kūrinių santraukos arba – trumpesnių kūrinių – nuorašai ir kūrinio metrika. Katalogo-kartotekos sistema atitinka B. Kerbelytės Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo (1999–2002) principus.
  • Patarlių ir priežodžių katalogas-kartoteka. Sistemos autorius – prof. Kazys Grigas. Didžiąją kartotekos dalį sudaro iš LLTI Lietuvių tautosakos rankraštyno, Lietuvių mokslo draugijos archyvo rinkinių, taip pat iš senųjų raštų išrašytos patarlės bei priežodžiai. Kartotekoje šiuo metu yra per 50 000 patarlių tipų, kurie apima daugiau kaip 200 000 patarlių ir priežodžių variantų. Visos tipų antraštės, taip pat maždaug trečdalis tipų variantų perkelta į elektroninę duomenų bazę Lietuvių patarlės ir priežodžiai. Kartotekos medžiaga nuo raidės A iki M paskelbta sisteminiame leidinyje Lietuvių patarlės ir priežodžiai (t. 1–4).
  • Lietuvių mįslių katalogas-kartoteka. Mįslių katalogą sumanė ir pradėjo kurti prof. Leonardas Sauka. Nuo 1997 m. mįsles sistemina Aelita Kensminienė. Kataloge laikomasi pradinio sisteminimo principo: mįslės skirstomos pagal atsakymus, nuorodomis siejami vienodi ir panašūs mįslių tekstai. Šiuo metu katalogas apima maždaug 100 000 tikrųjų mįslių (minklės, religinio turinio mįslės ir mįslės-uždaviniai dar nesisteminamos, tik išrašytos į korteles).

 

PUBLIKUOTI KATALOGAI

 

DUOMENŲ BAZĖS

  • Lituanistikos paveldo informacinė sistema Aruodai – viena didžiausių lietuvių tautosakos saugyklų internete. Čia pateikta daugiau kaip 1200 sakytinės tautosakos tekstų, tarp jų visi B. Kerbelytės parengto leidinio Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės (V., 1981) tekstai, Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos penktoji, šeštoji ir septintoji knygos. Projekto vadovė D. Vaitkevičienė.
  •  Skaitmeninė Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka Knygadvaris.lt – J. Basanavičiaus sukauptos tautosakos fondas (duomenų bazė ir elektroninės knygos). Projekto vadovė dr. J. Šlekonytė.
  •  Lietuvių užkalbėjimų šaltiniai: elektroninis sąvadas, sudarė ir parengė D. Vaitkevičienė, [CD-ROM], Vilnius: LLTI, 2005. Leidinyje pateikiama daugiau kaip 1600 užkalbėjimų apimanti duomenų bazė. Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
  •  Lietuvių mįslių elektroninė duomenų bazė. Pradėta kurti 2006 m. Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, projektas baigtas 2011 m. Duomenų bazė šiuo metu apima 80 000 tekstų. Projekto vadovė A. Kensminienė.
  •  Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema, sukurta 2012−2014 m., suteikia prieigą prie trijų tautosakos duomenynų. Tai Mįslių kartoteka (60 000 vnt.), Liaudies tikėjimų kartoteka (8000 vnt.) ir Pokario partizanų dainų kartoteka (4000 vnt.).
  •  Elektroninis sąvadas Lietuvių patarlės ir priežodžiai. Bazė sukurta 1998–2005 m., ir 2006–2007 m., remiant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai; projekto sumanytojas – prof. K. Grigas. 2018–2021 m. pagal LMT vykdytą Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 programą bazė atnaujinta, modernizuota ir papildyta. Vartotojui šiuo metu prieinami antraštiniai patarlių tipų tekstai (per 54 000) bei papildoma informacija: dalies patarlių vertimai į anglų, vokiečių ir rusų kalbas; dalies patarlių atitikmenys kitomis kalbomis; dalies patarlių reikšmės interpretacijos ir kt. Sukurta duomenų bazės versija anglų k. Projekto vadovė D. Zaikauskienė.

 

PROJEKTAI

  • Tarptautinis Baltijos mokslo tyrimų programos projektas Atpasakojamos vietovės ir keliai, kaip įtraukios erdvės ir vietos: bendra vaizduotė ir daugiasluoksnis paveldas (angl. Re-storied Sites and Routes as Inclusive Spaces and Places: Shared Imaginations and Multi-layered Heritage, EMP 340) (LLTI dalies koordinatorė L. Būgienė).
  •  Mokslinio tyrimo ir sklaidos projektas Lietuvių patarlės ir priežodžiai: jų kaupimas, tyrimai ir sklaida (2018–2021). Projekto vadovė D. Zaikauskienė. Projektą rėmė LMT pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą.
  •  Mokslinis projektas Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius) pagal LMT programą „Modernybė Lietuvoje“ (2017–2019, projekto vadovė R. Racėnaitė). 
  •   Projektas IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas (2012–2014, projekto vadovė dr. Daiva Vaitkevičienė). Skaitmeninė tikėjimų kartoteka (darbo grupės vadovė J. Šlekonytė); skaitmeninė mįslių kartoteka (darbo grupės vadovė A. Kensminienė) 
  •   Mokslinio tyrimo projektas Deivė Žemyna ir mitopoetinė žemės samprata: lietuvių mitologijos tyrimas Europos kultūrų kontekste (2011–2013m.). Vadovė N. Laurinkienė. Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programa.
  •  Skaitmeninė J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka Knygadvaris.lt (2008–2010).Vadovė J. Šlekonytė. Projektą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
  •  Padavimuose glūdinti Lietuvos istorija (2007–2009). Projekto vadovė R. Racėnaitė. Projektą rėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie LR Prezidento kanceliarijos.
  •  Elektroninės lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas (2006–2011). Vadovė A. Kensminienė. Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
  •  Lietuvių patarlių ir priežodžių katalogo kūrimas (2006–2007). Programos vadovė D. Vaitkevičienė. Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
  •  Smulkiosios tautosakos kompiuterinio banko kūrimas. Patarlių ir priežodžių kompiuterinės duomenų bazės kūrimas. Programos vadovai K. Grigas (1998–2002), L. Kudirkienė (2002–2004), D. Vaitkevičienė (2004–2005). Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
  •  Lietuvių užkalbėjimai: lietuvių užkalbėjimų kompiuterinis duomenų bankas (1999–2003). Vadovė D. Vaitkevičienė.
  •  Lietuvių dvasinės kultūros raiškos (RaSa): etnologijos, kalbos ir istorijos šaltinių elektroninis sąvadas (2003–2006). Vadovė D. Vaitkevičienė. Projektą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
 
 
SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt