LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Struktūra
SAKYTINĖS TAUTOSAKOS SKYRIUS
Sakytinės tautosakos skyriuje atliekami pasakojamosios tautosakos bei trumpųjų pasakymų ir baltų mitologijos tyrimai.
 
DARBUOTOJAI
 
Vyriausieji mokslo darbuotojai
Nijolė Laurinkienė      hum. m. habil. daktarė
 
Vyresnieji mokslo darbuotojai
Lina Būgienė               hum. m. daktarė
Radvilė Racėnaitė       hum. m. daktarė, skyriaus vadovė 
Dainius Razauskas     hum. m. daktaras
Daiva Vaitkevičienė    hum. m. daktarė
 
Mokslo darbuotojai
Aelita Kensminienė    hum. m. daktarė
Jūratė Šlekonytė         hum. m. daktarė
Dalia Zaikauskienė     hum. m. daktarė
 
Jaunesnieji mokslo darbuotojai
Lina Leparskienė        hum. m. daktarė
 
Doktorantai
 
 
PAGRINDINĖS TYRIMŲ KRYPTYS
 
• folkloro naratyvų tyrimai (pasakų ir sakmių tipologija ir struktūra, lyginamieji tyrimai, pasakojamosios tautosakos raidos procesas, naujieji folkloro naratyvų žanrai);
• paremiologijos tyrimai (patarlių ir priežodžių tipologija, semantika, lyginamieji tyrimai, šiuolaikinis funkcionavimas, situaciniai posakiai ir frazeologija);
• mįslių tyrimai (tipologija, poetika, funkcionavimas);
• maginės tautosakos žanrų tyrimai (užkalbėjimų tipologija ir lyginamasis kontekstas, maldelių, būrimų, tikėjimų struktūra bei semantika);
• baltų mitologijos vaizdinių ir religinių konceptų tyrimai. 
 
KATALOGAI IR KARTOTEKOS
 
• Bronislava Kerbelytė, Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas (1999–2002):
T. 1: Pasakos apie gyvūnus. Pasakėčios. Stebuklinės pasakos, Vilnius: LLTI, 1999. Elektroninė versija internete:
 
T. II: Pasakos-legendos. Parabolės. Novelinės pasakos. Pasakos apie kvailąvelnią. Buitinės pasakos. melų pasakos. Formulinės pasakos. Pasakos be galo,Vilnius: LLTI, 2001. Taip pat internete:
 
T. III: Etiologinės sakmės. Mitologinės sakmės. Padavimai. Legendos, Vilnius: LLTI, 2002.
• Bronislava Kerbelytė, Lietuvių liaudies pasakų repertuaras, Vilnius: LLTI, 2002, taip pat internete: Lietuvių liaudies pasakų repertuaras
 
• B. Kerbelytės pasakojamosios tautosakos katalogas-kartoteka. Apima daugiau kaip 100 000 pasakojamosios tautosakos kūrinių – pasakų, pasakėčių, mitologinių sakmių, etiologinių sakmių, padavimų, pasakojimų, anekdotų, užrašytų iki 1982 metų. Kortelėse pateikiamos kūrinių santraukos arba – trumpesnių kūrinių – nuorašai. Katalogo-kartotekos sistema atitinka prof. B. Kerbelytės Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo (1999–2002) principus.
 
• Lietuvių mitologinių sakmių katalogas-kartoteka. Sisteminė mitologinių sakmių kartoteka, kuriama pagal dr. Linos Būgienės parengtą Lietuvių mitologinių sakmių katalogo prospektą. Šiuo metu apima apie 2700 vienetų.
 
• Patarlių ir priežodžių katalogas-kartoteka, sudaryta Lietuvių tautosakos rankraštyno pagrindu. Šiuo metu apima daugiau kaip 200 000 kūrinių. Sistemos autorius – prof. Kazys Grigas. Apie pusę kartotekos duomenų jau yra perkelta į duomenų bazę Patarlės ir priežodžiai , o kartotekos medžiaga nuo raidės A iki J skelbta sisteminiame leidinyje Lietuvių patarlės ir priežodžiai (t. 1–2).
 
• Lietuvių mįslių katalogas-kartoteka. Mįslių katalogą sumanė ir pradėjo jį kurti prof. Leonardas Sauka. Nuo 1997 m. mįsles sistemina dr. Aelita Kensminienė. Kataloge laikomasi pradinio sisteminimo principo: mįslės skirstomos pagal atsakymus, nuorodomis siejami vienodi ir panašūs mįslių tekstai. Šiuo metu katalogas apima maždaug 100 000 tikrųjų mįslių (minklės, religinio turinio mįslės ir mįslės-uždaviniai dar nesisteminamos, tik išrašytos į korteles).
 
LEIDINIAI
 
Šaltinių publikacijos
 
• Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t. 1, parengė Kazys Grigas (darbo vadovas), Lilija Kudirkienė, Rasa Kašėtienė, Gediminas Radvilas, Dalia Zaikauskienė, Vilnius: LLTI, 2000. (Lietuvos mokslo premija 2001 m.)
• Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t. 2, parengė Giedrė Bufienė, Kazys Grigas, Rasa Kašėtienė, Lilija Kudirkienė, Dalia Zaikauskienė, Vilnius: LLTI, 2008.
• Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės, parengė Daiva Vaitkevičienė, Vilnius: LLTI, 2008.
• Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai, parengė Bronislava Kerbelytė, iliustracijas parengė Vykintas Vaitkevičius, Vilnius: LLTI, 1999.
• Gervėčių pasakos, parengė Adelė Seselskytė, melodijas parengė Živilė Ramoškaitė, Vilnius: LLTI, 1997.
 
Šiuo metu rengiama:
• Lietuvių pasakojamoji tautosaka: Stebuklinės pasakos, kn. 1, rengia J. Šlekonytė.
• Lietuvių pasakojamoji tautosaka: Etiologinės sakmės, rengia R. Racėnaitė.
• Lietuvių situaciniai posakiai, darbo vadovė L. Kudirkienė.
 
Monografijos ir studijos
 
• Radvilė Racėnaitė,  Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore,  Vilnius: LLTI, 2011. - 315 p.
• Dainius Razauskas, Vytis simbolikos požiūriu: Baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname fone, Vilnius: Aidai, 2008.
• Dainius Razauskas, Vėjūkas: Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį, Vilnius: LLTI, 2004.
• Daiva Vaitkevičienė, Ugnies metaforos: Lietuvių ir latvių mitologijos studija, Vilnius: LLTI, 2001.
• Lina Būgienė, Mitinis vandens įprasminimas lietuvių sakmėse, padavimuose ir tikėjimuose,Tautosakos darbai, 1999, t. 11 (18), p. 13–85.
• Nijolė Laurinkienė, Senovės lietuvių dievas Perkūnas, Tautosakos darbai, 1996, t. 1 (11), 1996.
 
Mokslinis paveldas
 
• Kazio Grigo pokalbiai laiškais, parengė Judita Grigienė, Vilnius: LLTI, 2006.
• Jonas Balys, Raštai, t. 1–5, parengė Rita Repšienė (1998– 2004):
t. 1: Motinos Žemės gerbimas. Ugnis ir jos gerbimas. Perkūnas lietuvių liaudies tikėjimuose. Griaustinis ir velnias Baltoskandijos kraštų tautosakoje, Vilnius: LLTI, 1998;
t. 2: Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje. Straipsniai „Lietuvių enciklopedijoje“. Baltishe Mythologie von Jonas Balys und Haralds Biezais. Funk and Wagnalls Standard Dictionary of Foklore, Mythology and Legend. Recenzijos, Vilnius: LLTI, 2000;
t. 3: Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas. Lietuvių liaudies sakmės, t. I, Vilnius: LLTI, 2002;
t. 4: Fabula obscena. Dvasios ir žmonės. Užburti lobiai. Lietuvių mitologiškos sakmės. Liaudies magija ir medicina, Vilnius: LLTI, 2003;
t. 5: Vaikystė. Vedybos. Mirtis ir laidotuvės, Vilnius: LLTI, 2004.
 
PROJEKTAI
 
• Lietuvių dvasinės kultūros raiškos : etnologijos, kalbos ir istorijos šaltinių elektroninis sąvadas (2003–2006). Vadovė dr. D. Vaitkevičienė. Projektą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
• Lietuvių užkalbėjimai: lietuvių užkalbėjimų kompiuterinis duomenų bankas (1999–2003). Vadovė dr. D. Vaitkevičienė.
• Smulkiosios tautosakos kompiuterinio banko kūrimas. Patarlių ir priežodžių kompiuterinės duomenų bazės kūrimas. Programos vadovai K. Grigas (1998–2002), L. Kudirkienė (2002–2004), D. Vaitkevičienė (2004–2005). Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
• Lietuvių patarlių ir priežodžių katalogo kūrimas (2006–2007). Programos vadovė D. Vaitkevičienė. Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
• Elektroninės lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas (2006–2011). Vadovė dr. A. Kensminienė. Projektą remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
• Padavimuose glūdinti Lietuvos istorija (2007–2009). Projekto vadovė dr. R. Racėnaitė. Projektą rėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie LR Prezidento kanceliarijos.
• Skaitmeninė J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka (2008-2010).Vadovė dr. J. Šlekonytė. Projektą remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
• Mokslinio tyrimo projektas Deivė Žemyna ir mitopoetinė žemės samprata: lietuvių mitologijos tyrimas Europos kultūrų kontekste (2011-2013m.). Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programa.
• Projektas IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas (2012-2014, projekto vadovė dr. Daiva Vaitkevičienė).
 
Skaitmeninė tikėjimų kartoteka (darbo grupės vadovė dr. J. Šlekonytė)
Skaitmeninė mįslių kartoteka (darbo grupės vadovė dr. A. Kensminienė)
 
DUOMENŲ BAZĖS
 
• Lituanistikos paveldo informacinė sistema Aruodai – viena didžiausių lietuvių tautosakos saugyklų internete. Čia pateikta daugiau kaip 1200 sakytinės tautosakos tekstų, tarp jų visi B. Kerbelytės parengto leidinio Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės (V., 1981) tekstai,Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos penktoji, šeštoji ir septintoji knygos. Projekto vadovė dr. D. Vaitkevičienė.
 
• Lietuvių patarlės ir priežodžiai: elektroninis sąvadas. Jame yra daugiau kaip 110 000 patarlių. Projektą 1998–2006 m. rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Projekto sumanytojas prof. K. Grigas, vykdytojos – paremiologės D. Zaikauskienė, R. Kašėtienė, J. Dambrauskaitė.
 
• Skaitmeninė Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka Knygadvaris.lt 
J. Basanavičiaus sukauptos tautosakos fondas (duomenų bazė ir elektroninės knygos). Projekto vadovė dr. J. Šlekonytė.
 
• Lietuvių užkalbėjimų šaltiniai:elektroninis sąvadas, sudarė ir parengė
D. Vaitkevičienė, [CD-ROM], Vilnius: LLTI, 2005. Leidinyje pateikiama daugiau kaip 1600 užkalbėjimų apimanti duomenų bazė. Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
 
• Lietuvių mįslių elektroninė duomenų bazė. Pradėta kurti 2006 m. Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, projektas baigtas 2011 m. Duomenų bazė šiuo metu apima 80 000 tekstų. Projekto vadovė dr. A. Kensminienė.
 
• Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema, sukurta 2012−2014 m.,suteikia prieigą prie trijų tautosakos duomenynų − Mįslių kartotekoshttp://lkiis.lki.lt/misliu-kartoteka (60 000 vnt.), Liaudies tikėjimų kartotekoshttp://lkiis.lki.lt/liaudies-tikejimu-kartoteka (8000 vnt.) ir Pokario partizanų dainų kartotekoshttp://lkiis.lki.lt/pokario-partizanu-dainu-kartoteka
(4000 vnt.).
 
KONFERENCIJOS IR SEMINARAI
 
Skyriaus darbuotojai organizuoja kasmetines mokslines folkloro konferencijas: XV mokslinę konferenciją „Lietuvių folkloro raidos tendencijos“ (2007 m. spalio 11–12 d., LLTI), XIX mokslinę folkloro konferenciją „Regioniškumas praeities ir dabarties folkloro kontekstuose“ (2011 m. spalio 20–21 d, LLTI).
 
Atskiras renginys – konferencija „Skaitmeniniai lituanistikos paveldo ištekliai šiandien: pasiekimai, problemos, perspektyvos“ (2010 m. lapkričio 24d., LLTI) – subūrė mokslininkus, besidominčius kultūros paveldo skaitmeninimo problemomis.
 
Skyrius reguliariai rengia mokslines konferencijas, skirtas senosios baltų pasaulėjautos problematikai. 2008 m. balandžio 17 d. buvo suorganizuoti pirmieji „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“, skirti garsiojo mitologo septyniasdešimtmečiui. Renginys tapo kasmetinis: antrieji „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“ įvyko 2009 m. balandžio 9 d., tretieji – 2010 m. balandžio 29 d. Pora vėlesnių šio ciklo konferencijų buvo teminės: 2011 m. balandžio 8–9 d. konferencijos tema buvo „Žmogaus pasaulis baltų mitologijoje ir religijoje“, 2012 m. kovo 22–23 d. – „Žemė ir jos galių samprata baltų mitopoetinėje pasaulėžiūroje“. 2013 m. balandžio 25 d. – jau šeštieji „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“.
 
2009 m. liepos 8–9 d. Skyriaus darbuotojai suorganizavo tarptautinę konferenciją, skirtą baltų pasaulėjautos tyrimams: Baltic Worldview: from Mythology to Folklore / Baltiškoji pasaulėjauta: nuo mitologijos iki tautosakos. Renginyje dalyvavo mokslininkai iš Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Slovėnijos, Prancūzijos ir Lenkijos. Trumpai informaciją apie renginį žr. čia.
 
Nuo 2011 metų dr. Daivos Vaitkevičienės iniciatyva rengiamas Prigimtinės kultūros seminarashttp://www.prigimtine.lt/lt/seminarai/. Jis skirtas prigimtinės kultūros reiškinių analizei ir vyksta du kartus per metus. Seminaru siekiama atnaujinti požiūrį į lietuvių kultūrinę tradiciją, ieškoti naujų, šiuolaikiškų mokslinių prieigų, suartinti skirtingų sričių mokslininkų tyrimų laukus, požiūrių ir metodų įvairovėje ieškoti sąlyčio taškų. Seminaras permąsto vyraujančias lietuviškos tradicijos tyrimo temas bei skatina ieškoti naujų rakursų. Nuolatiniai seminaro pranešėjai bei dalyviai yra prof. habil. Dr. Viktorija Daujotytė, dr. Daiva Vaitkevičienė, dr. Giedrė Šmitienė, dr. Vykintas Vaitkevičius, dr. Jurga Sadauskienė, dr. Aušra Žičkienė, dr. Dainius Razauskas, dr. Austė Nakienė ir kt. Prof. Viktorijos Daujotytės seminare skaitytų pranešimų pagrindu 2017 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido leidinį „Prigimtinės kultūros ratilai“. Nuo 2014 m. seminaras rengiamas drauge su Prigimtinės kultūros institutu. Seminaro pranešimai ir diskusijos skelbiami Prigimtinės kultūros instituto svetainėjehttp://www.prigimtine.lt/lt/video-paskaitos/
 
Nuo 2012 m. Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotojai, ypač doktorantai, aktyviai įsijungė į bendradarbiavimą su Tartu universiteto Estų ir lyginamojo folkloro katedra. Pradėta nauja tradicija kasmet pakaitomis Tartu ir Vilniuje organizuoti tarptautines jaunųjų folkloristų konferencijas. 2012 m. balandžio 16–17 d. LLTI įvyko viena šio ciklo konferencija, pavadintaTheoretical Frames and Empirical Research / Teoriniai rėmai ir empiriniai tyrimai. Joje pranešimus skaitė 25 jaunieji tyrėjai iš dešimties pasaulio šalių. 2013 m. gegužės 14–16 d. analogiškas renginys organizuojamas Tartu; konferencijos tema Vernacular Expressions and Analytic Categories / Populiarioji raiška ir analitinės kategorijos (http://www.ut.ee/folk/index.php/en/news/361-young-folklorists-2013). 
 
2013 m. birželio 25–30 d. LLTI Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotojos – Tarptautinės folklorinių naratyvų tyrėjų draugijos (International Society for Folk Narrative Research – ISFNR) narės (L. Būgienė, R. Racėnaitė, J. Šlekonytė ir D. Vaitkevičienė) ėmėsi organizuoti 16-ąjį pasaulinį šios draugijos kongresą Folk Narrative in the Modern World: Unity and Diversity/ Folklorinis naratyvas šiuolaikiniame pasaulyje: vienovė ir įvairovėKongresas įvyks Vilniuje; jo organizavimo partneris drauge su LLTI yra ir Vilniaus universitetas. Folklorinis naratyvas čia suvokiamas pačia plačiausiąja prasme: ši samprata apima ne vien tradicinę pasakojamąją tautosaką ir klasikinius jos žanrus (pasakas, sakmes, padavimus ir pan.), bet ir apskritai daugelį nūdienos visuomenėje egzistuojančių verbalinės raiškos ir socialinės komunikacijos formų, pradedant individualiais autobiografiniais pasakojimais ir baigiant įvairiopu internetiniu folkloru, žiniasklaidos diskursais, stereotipiniais įvaizdžiais ir pan. Kongreso metu bus siekiama išgryninti teorinį folklorinio pasakojimo apibrėžimą bei apžvelgti praktines šios sampratos implikacijas, taip pat daug dėmesio bus skirta moderniosioms folklorinių žanrų ir tradicinio paveldo transformacijoms. Atskiros potemės skirtos pasakojančiam žmogui (homo narrans) ir naratyviniams atminties konstravimo būdams, taip pat socialinei naratyvų reikšmei. Bus analizuojama globalumo ir lokalumo priešprieša, atskirų tradicijų (nacionalinių, socialinių, klasikinių ir moderniųjų) bendrumai, skirtumai ir sąveikos, taip pat – naratyvų sklaidos ir gyvavimo būdai moderniųjų technologijų amžiuje. Atskiras sesijas numatoma skirti folklorinių tekstų vertimo problemoms, pasakotojo ir auditorijos santykiams, šiuolaikiniams tikėjimams ir su jais siejamoms populiarioms praktikoms ir t.t. Be to, kadangi 16-asis ISFNR kongresas vyksta Vilniuje, ketinama ypač daug dėmesio skirti vilnietiškajai litvakų kultūrai ir žydų tradicijai Lietuvoje. Kongrese laukiama apie 300 dalyvių iš 37 pasaulio šalių. Plačiau žr. www.isfnr2013.lt
 

 

SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt