Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Struktūra

Nijolė Laurinkienė

Humanitarinių mokslų habilituota daktarė

Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja

El. paštas nlaurinkiene

yahoo.com

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirba nuo 1985 metų. 1984 m. Estijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją Kalendorinių dainų semantika ir poetika. 1992.06.01 –1993.02.28 kaip Humboldto fondo stipendininkė stažavo Miuncheno Liudvigo Maximiliano universitete. 1994-2004 m. vadovavo LLTI “Sakytinės tautosakos skyriui”. 1997 m. šiame institute apgynė humanitarinių mokslų habilitacinį darbą „Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose“.

Mokslo periodinio leidinio „Studia Mythologica Slavica“ (Liublijana) redkolegijos narė, Kultūros tyrimų instituto leidžiamo tęstinio leidinio „Senovės baltų kultūra“ ir žurnalo „Liaudies kultūra“ redkolegijos narė.

Moksliniai interesai: baltų religija ir mitologija, baltų mitinis pasaulėvaizdis, lietuvių, latvių ir rytų slavų folkloras, mitologijos reliktai folklore ir jų panaudojimas rekonstruojant baltų religiją ir mitologiją,lyginamoji mitologija.

SVARBESNĖS PUBLIKACIJOS

Monografijos

1. Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius: Vaga, 1990. - 222 p.

2. Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996. – 238 p.

Moksliniai straipsniai recenzuojamuose užsienio leidiniuose

1. Transformations of the Lithuanian God Perkūnas, in: Studia Mythologica Slavica, III, Ljubljana, 2000, 149-157.

2. Представления о Месяце и интерпретация видимых на нем пятен в балтийской мифологии, in: Балто-славянские исследования, XV, Москва, 2002, с. 360-385.

3. Das Thema der Kosmogonie in litauischen Folklorenarrativen, in: Studia Mythologica Slavica, VI, Ljubljana, 2003, S. 249-265.

4. Κузнец в литовской мифологической традиции, in: Балто-славянские исследования, XVI, Москва, 2004, с. 224-244.

5. Tęcza. Nazwy i znaczenie w kontekście litewskiej narracji folklorystycznej, in: Etnolingwistyka, t. 16, Lublin, 2004, s. 215-240.

6. Образы земли и змеи и их корреляция в литовских заговорах, in: Заговорный текст: генезис и структура, Москва, 2005, с. 348-354.

7. Литовская устная традиция о связи змеи с жизнью и её возникновением, in: Балтийские перекрестки: этнос, конфессия, миф, текст, Санкт-Петербург, 2005, с. 232-253.

8.The First Thunder as a Hierophanic Experience in Lithuania, in: Cosmos. The Journal of the Traditional Cosmology Society, vol. 19, No 1( 2003), Edinburgh, 2006, p. 43-61.

9. La imagen del cielo y los motivos de la creación del Sol en la mitología báltica, in: Culturas populares. Revista electronica [Alcalá de Henares miesto (Ispanija) universiteto elektroninis žurnalas], 2008, Nr.6, prieiga per internetą: http://www.culturaspopulares.

10. Тэма касмагонii ў літоўскiм апавядальным фальклоры, in: Druvis: Aльманах цэнтру этнакасмалогіі, 2, Meнск, 2008, p. 41-50.

11. Земля-мать в литовской народной традиции, in: Балто-славянские исследования, XVIII, Москва, 2009, с. 486-503.

12. Das Opfern des Schweins in der baltischen Tradition, in: Studia Mythologica Slavica, XII, Ljubljana, 2009, p. 343-352.

Moksliniai straipsniai Lietuvos recenzuojamuose ir tęstiniuose leidiniuose

1. Devyniaragio elnio semantikos akcentai, in: Liaudies kultūra, 2000, Nr. 1, p. 30-33.

2. Baltų mitinis kalvis ir jo atitikmenys kitų tautų mitologinėse tradicijose, in: Tautosakos darbai, 2003, [t.] 17 (24), p. 87-101.

3. Vaivorykštė lietuvių žodinėje tradicijoje, in: Tautosakos darbai, 2004, [t.] 20 (27), p. 184-202.

4. Motina Žemyna baltų deivių kontekste, I dalis: Tacito mater deum, trakų-frygų Σεμέλη, latvių Zemes māte, Māra, lietuvių bei latvių Laima, Laumė ir lietuvių Austėja, in: Liaudies kultūra, 2007, Nr. 2 (113), p. 9-19.

5. Motina Žemyna baltų deivių kontekste, II dalis: lietuvių Krūminė, Javinė, Dirvolira, Gabija, Ponikė, Medeina ir Žvorūna, Ragana, Veliona (latvių Veļu māte), Giltinė, in: Liaudies kultūra, 2007, Nr. 3 (114), p. 31-39.

6. Pagirniai – podėlio sergėtojai, in: Tautosakos darbai, 2008, t. 35, p. 231-248.

7. Lietuvių žemės deivės vardai, in: Tautosakos darbai. – 2008, t 36. p.73-85.

8. Sambariai arba Trejos devynerios, in: Liaudies kultūra, 2009, Nr.2 (125), p.9-15.

9. Žemės motinos kategorijos dievybė: ištakos ir raida, in: Senovės baltų kultūra. Tai, kas išlieka. Vilnius, 2009, p. 209-230.