LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
  SAKYTINĖS TAUTOSAKOS SKYRIUS
Nijolė Laurinkienė

Humanitarinių mokslų habilituota daktarė

Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja

El. paštas: nlaurinkiene@ yahoo.com

Orcid identifikatorius: https://orcid.org/0000-0002-3180-180X 

 

Institute pradėjo dirbti 1985 m., jau apgynusi Estijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute disertaciją ir įgijusi humanitarinių mokslų daktarės (kandidatės) mokslo laipsnį. 1992-1993 m. kaip Humboldto fondo stipendininkė stažavo Miuncheno Liudvigo Maximiliano universitete. 1994-2004 m. vadovavo LLTI “Sakytinės tautosakos skyriui”. 1997 m. šiame institute apgynė humanitarinių mokslų habilitacinį darbą „Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose“. 1997-2004 m. vadovavo jungtinei LLTI ir VDU doktorantūros ir habilitacijos komisijai. Šiuo metu –  vyriausioji mokslo darbuotoja Sakytinės tautosakos skyriuje. VU, LLTI ir LMTA etnologijos doktorantūros komiteto narė.

Periodinių ir tęstinių mokslo leidinių "Studia Mythologica Slavica" (Lublijana), „Tautosakos darbai“ (LLTI), "Senovės baltų kultūra" (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), taip pat žurnalo "Būdas" (Lietuvos nacionalinis kultūros centras) redkolegijų narė.

 

Vydūno draugijos narė.

Tautos namų santaros narė.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė (2019).

 

Moksliniai interesai: baltų religija ir mitologija, baltų mitinis pasaulėvaizdis, lietuvių, latvių  folkloras, mitologijos reliktai folklore ir jų panaudojimas rekonstruojant baltų religiją ir mitologiją, lyginamoji mitologija, baltų etnogenezė, senovės baltų kultūra.

 

 

SVARBESNĖS PUBLIKACIJOS

Studija

  1. Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius: Vaga, 1990. –  222 p.

 

Monografijos

  1. Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. – 256.
  2. Žemyna ir jos mitinis pasaulis, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. – 502 p.
  3. Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996. – 238 p. – (Tautosakos darbai, IV).

 

Mokslo straipsniai

  1. Saulė ir metalų kultas bei mitologizuotoji kalvystė: Metalų laikotarpio idėjų atšvaitai baltų religijoje ir mitologijoje, Būdas, 2019, Nr. 5 (188), p. 51–61.
  2. Мифологический образ неба в балтийской традиции, перевод. М. Завьяловой, in: Балто-славянские исследования, XX, Москва, 2019, c. 292–316.
  3. Dangiškųjų vestuvių mitasLiaudies kultūra, 2018, Nr. 5, p. 25-33.
  4. Saulės ratų ir jos laivo mitiniai vaizdiniai: šviesulys paros cikleTautosakos darbai, 2017, t. 54, p. 13-25.
  5. Dangus senojoje baltų pasaulėvokojeTautosakos darbai, 2016, t. 52, p. 13–35.
  6. Lietuvių deivė Krūminė ir jos atšvaitai slavų tradicijose, in: Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos. Балты и славяне: пересечения духовных культур, Vilnius: Versmė, 2014, p. 306–325.
  7. Alus – apeiginis baltų gėrimasTautosakos darbai, XLIII, Vilnius, 2012, p. 15–32.
  8. Stones – Goddesses in Granaries, in: Archaelogia Baltica: Archaeology, Religion, and Folklore in the Baltic Sea Region, ed. by Daiva Vaitkevičienė and Vykintas Vaitkevičius, Vilnius , 2011, p. 56-60.
  9. Балтийские ритуалы: жертвоприношение богине земли  Жямине, in: Топоровские чтения, I-IV: Избранное, Москва, 2010 , p. 109-126.
  10. Das Opfern des Schweins in der baltischen Tradition, Studia Mythologica Slavica, XII, Ljubljana, 2009, p. 343-352.
  11. Lietuvių žemės deivės vardaiTautosakos darbai, XXXVI, Vilnius, 2008,  p. 73–85.
  12. Pagirniai – podėlio sergėtojaiTautosakos darbai, XXXV, 2008, p. 231–248.
  13. The First Thunder as a Hierophanic Experience in LithuaniaCosmos. The Journal of the Traditional Cosmology Society, vol. 19, No 1( 2003), Edinburgh, 2006, p. 43-61.
  14. Литовская устная традиция о связи змеи с жизнью и её возникновением, in: Балтийские перекрестки:  этнос, конфессия, миф, текст, Санкт-Петербург, 2005, с. 232-253. 
  15. Vaivorykštė lietuvių žodinėje tradicijojeTautosakos darbai, XX (XXVII), Vilnius,   2004, p. 184–202.
  16. Gyvatės ryšys su gyvybe ir jos atsiradimuTautosakos darbai, XXI (XXVIII), Vilnius, 2004, p. 70–78.  
  17. Tęcza. Nazwy i znaczenie w kontekście litewskiej narracji folklorystycznej, Etnolingwistyka, t. 16,  Lublin, 2004, s. 215-240.
  18. Das Thema der Kosmogonie in litauischen FolklorenarrativenStudia Mythologica Slavica, VI, Ljubljana, 2003, S. 249-265.
  19. Представления о Месяце и интерпретация видимых на нем пятен в балтийской мифологии, in:  Балто-славянские исследования, XV, Москва, 2002, с. 360-385.
  20. Baltų mitinis kalvis ir jo atitikmenys kitų tautų mitologinėse tradicijoseTautosakos darbai, XVII (XXIV), Vilnius, 2002, p. 87–101.
  21. Devyniaragio elnio semantikos akcentaiLiaudies kultūra, 2000, Nr. 1, p. 30–33.
  22. Transformations of the Lithuanian God PerkūnasStudia Mythologica Slavica, III, Ljubljana, 2000,  p.149-157.  
  23. Похоронные причитания Пелясы, in: Балто-славянские исследования 1985, IX, Москва: Наука, 1987, c. 81–89.

 

Mokslo straipsniai profesiniuose ir kultūros leidiniuose

  1. Rauda, Lietuvių literatūros enciklopedija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas,  2001, p. 414–415.
  2. Šventoji motina Indijoje, Šiaurės Atėnai, 2006, Nr. 20 (798), p. 10–11.
  3. Miestą valdo moterys, arba Šv. Agotos šventė Zamarramaloje. Šiaurės Atėnai, 2006, Nr. 28 (806), p. 10.
  4. Šventosios vestuvės, Šiaurės Atėnai, 2007, Nr. 857, p. 10.
  5. Rasojančių rugių šventė, Šiaurės Atėnai, 2008, Nr. 21 (895), p. 10–11; Nr. 22 (896), p. 10–11; Nr. 23 (897), p. 10–11.
  6. Baltistas ir mūsų nepriklausomybės rėmėjas, Vladimiras Toporovas ir Lietuva [sudarė A. Sabaliauskas ir J. Zabarskaitė], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009, p. 117–127.
  7. Ritualinės paukščių sutiktuvės, Šiaurės Atėnai, 2013, Nr. 14 (1126), p. 10.
  8. Vėlių deivė Veliona, Šiaurės Atėnai, 2013, Nr. 43 (1157), p. 10.
  9. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas, Saulės arkliukai, 2013, Nr. 3 (3), p. 8–11.
  10. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas, Saulės arkliukai, 2013, Nr. 4 (4), p. 13–20.
  11. Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai [Gintarui Beresnevičiui atminti], Šiaurės Atėnai, 2016-08-05, Nr. 15 (1247), p. 11.
  12. Saulele motinėle... Šiaurės Atėnai, 2017 m. gruodžio 15 d., Nr. 24 (1280), p. 11. 
  13. У земли есть нечто божественное... Новый Гильгамеш [международный литературно-художественный альманах], Киев: Каяла, 2018, Nr. 2.     
  14. Saulėtekio stebėjimas per Rasas kaip senasis religinis potyris, Šiaurės Atėnai, 2019, birželio 28 d., Nr. 12 (1316), p. 14.



Recenzijos

  1. Lietuvių patarlių tyrinėjimai – tarptautiniame kontekste [rec.: Romualdas Grigas. Patarlių paralelės. Lietuvių patarlės su latvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, lotynų, prancūzų, ispanų atitikmenimis, Vilnius: Vaga, 1987], Lituanistica, 1990, Nr. 1, p. 119–120.
  2. Pomirtinio gyvenimo samprata – nauju aspektu [rec.: Gintaras Beresnevičius. Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje, Vilnius: Taura, 1990], Naujasis Židinys, 1991, Nr. 7, p. 58–59.
  3. V. Toporovo baltų kultūros tyrimai ir artima bičiulystė su Lietuva [rec.: Vladimir Toporov 2000, Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai, sudarė Nikolai Mikhailov, Vilnius: Aidai, 2000], Kultūros barai, 2000, Nr. 11, p. 87–90.
  4. Yvonne Luven. Der Kult der Hausschlange: Eine Studie zur Religions-geschichte der Letten und Litauer, Köln–Weimar–Wien, 2001, Tautosakos darbai, XIX (XXI), Vilnius, 2001, p. 325–326.
  5. Lietuvių ir prūsų dievybių visuma [rec.: Rimantas Balsys. Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro: monografija, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006], Tautosakos darbai, XXV, Vilnius, 2008, p. 358–361.
  6. Raganų kalnai Molėtų rajono Joniškio apylinkėse, Liaudies kultūra, 2017, Nr. 6, p. 93–95.

 

 

Interviu

  1. Tautosakos aruode. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja Bronė Stundžienė bei Sakytinės tautosakos skyriaus vadovė Nijolė Laurinkienė, klausinėjamos Liudviko Giedraičio, pasakoja apie tautosakininkų darbus ir būklę, Liaudies kultūra, 2002, Nr. 2, p. 1–6, interviu.
  2. Norberto Vėliaus palikimas. Nijolę Laurinkienę, Dainių Razauską, Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę bei Vytautą Ališauską kalbina Saulė Matulevičienė, Liaudies kultūra, 2013, Nr. 1 (148), p. 58–70.
  3. Malda Žemynai šiandien neaktuali [Nijolę Laurinkienę kalbina Aušrinė Šėmienė], Valstiečių laikraštis, 2014, Nr. 73 (9401), p. 1, 14–15.
  4. Mitas ir tautosaka [Nijolę Laurinkienę kalbina Beatričė Rastenytė], Saulės arkliukai / Alkas, 2015-04-28.
  5. Alaus nuliejimas bundančiai Žemei [Nijolę Laurinkienę kalbina Aistė Vareikytė]. http:www.Jaunimo gidas, 2016-03-29.
  6. Etnologė: Pozityvaus žmogaus santykio su gamta dabar mažiau, nei senovėje, bet tai atgimsta [Nijolę Laurinkienę kalbina Jurga Vaičiūtė], 15min.lt, 2019-06-12.
  7. Mitologė Nijolė Laurinkienė pažaboja ir Žemyną, ir Perkūną [kalbina Milda Augulytė]. Lietuvos rytas, 2019-11-19.
  8. Mitas, kad J. Basanavičiaus premiją gauti lengviau [Nijolę Laurinkienę kalbina Danutė Šepetytė]. Respublika, 2019-12-29.
  9. „Motina Žemyna…“ [Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatę Nijolę Laurinkienę kalbina Juozas Šorys]. Būdas, 2020, Nr. 1 (190), p. 25–34.

 

 

 

 

 

 

 

 

LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt