LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Struktūra
Nijolė Laurinkienė

Humanitarinių mokslų habilituota daktarė

Sakytinės  tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja

El. paštas nlaurinkieneyahoo.com
 

Institute pradėjo dirbti 1985 m., jau apgynusi Estijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute disertaciją ir įgijusi humanitarinių mokslų daktarės (kandidatės) mokslo laipsnį. 1992-1993 m. kaip Humboldto fondo stipendininkė stažavo Miuncheno Liudvigo Maximiliano universitete. 1994–2004 m. vadovavo LLTI Sakytinės tautosakos skyriui. 1997 m. šiame institute apgynė humanitarinių mokslų habilitacinį darbą Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose. 1997–2001 m. vadovavo jungtinei LLTI ir VDU doktorantūros ir habilitacijos komisijai.

 

Nuo 2010 m. yra vyriausioji mokslo darbuotoja Sakytinės tautosakos skyriuje.

 

Periodinių ir tęstinių mokslo leidinių Studia Mythologica Slavica (Lublijana), Tautosakos darbai (LLTI), Senovės baltų kultūra (Kultūros tyrimų institutas), taip pat žurnalo Liaudies kultūra (Lietuvos liaudies kultūros centras) redkolegijų narė.

 

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė.

 

Moksliniai interesai: baltų religija ir mitologija, baltų mitinis pasaulėvaizdis, lietuvių, latvių ir rytų slavų folkloras, mitologijos reliktai folklore ir jų panaudojimas rekonstruojant baltų religiją ir mitologiją, lyginamoji mitologija, baltų etnogenezė, senovės baltų kultūra.

 

       Studija

 

Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius: Vaga, 1990. –  222 p.

 

Monografijos

 

1. Žemyna ir jos mitinis pasaulis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. – 502 p.

2. Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996. – 238 p. – (Tautosakos darbai, IV).

 

 

 Mokslo straipsniai

 

 

1. Lietuvių deivė Krūminė ir jos atšvaitai slavų tradicijose, Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos. Балты и славяне: пересечения духовных культур, Vilnius: Versmė, 2014, p. 306–325.

2. Alus – apeiginis baltų gėrimas, Tautosakos darbai, XLIII, Vilnius, 2012, p. 15–32. 

3. Stones – Goddesses in Granaries, Archaelogia Baltica: Archaeology, Religion, and Folklore in the Baltic Sea Region, ed. by Daiva Vaitkevičienė and Vykintas Vaitkevičius, Vilnius , 2011, p. 56-60. 

4. Балтийские ритуалы: жертвоприношение богине земли Жямине, Топоровские чтения, I-IV: Избранное, Москва, 2010, p. 109-126.

5. Das Opfern des Schweins in der baltischen Tradition, Studia Mythologica Slavica, XII, Ljubljana, 2009, p. 343-352. 

6. Lietuvių žemės deivės vardai, Tautosakos darbai, XXXVI, Vilnius, 2008,  p. 73–85. 

7.Pagirniai – podėlio sergėtojai, Tautosakos darbai, XXXV, 2008, p. 231–248. 

8. The First Thunder as a Hierophanic Experience in Lithuania, Cosmos. The Journal of the  Traditional Cosmology Society, vol. 19, No 1( 2003), Edinburgh, 2006, p. 43-61.

9. Литовская устная традиция о связи змеи с жизнью и её возникновением, Балтийские перекрестки:  этнос, конфессия, миф, текст, Санкт-Петербург, 2005, с. 232-253.

10. Tęcza. Nazwy i znaczenie w kontekście litewskiej narracji folklorystycznej, Etnolingwistyka, t. 16,  Lublin, 2004, s. 215-240.

11. Gyvatės ryšys su gyvybe ir jos atsiradimu, Tautosakos darbai, XXI (XXVIII), Vilnius, 2004, p. 70–78. 

12. Vaivorykštė lietuvių žodinėje tradicijoje, Tautosakos darbai, XX (XXVII), Vilnius,   2004, p. 184–202. 

13. Das Thema der Kosmogonie in litauischen Folklorenarrativen, Studia Mythologica Slavica, VI, Ljubljana, 2003, S. 249-265.

14. Baltų mitinis kalvis ir jo atitikmenys kitų tautų mitologinėse tradicijose, Tautosakos darbai, XVII (XXIV), Vilnius, 2002, p. 87–101.

15. Представления о Месяце и интерпретация видимых на нем пятен в балтийской мифологии, Балто-славянские исследования, XV, Москва, 2002, с. 360-385.

16. Transformations of the Lithuanian God Perkūnas, Studia Mythologica Slavica, III, Ljubljana, 2000,  p.149-157. 

16. Devyniaragio elnio semantikos akcentai, Liaudies kultūra, 2000, Nr. 1, p. 30–33. 

17. Dangaus įsivaizdavimas ir dangaus šviesulių kilmės motyvai (Baltų ir finougrų mitologijos paralelės), Tautosakos darbai, 2001, t. 14 (21), p. 66–72. 
18. Perkūnas indoeuropiečių mitologijos kontekste, Naujasis Židinys–Aidai, 1994, Nr. 7–8, p. 54–57.
19. Tautosakos vaidmuo ugdant tautos dvasingumą, Tautosakos darbai, 1992, t. 1 (8), p. 17–23. 
20. Похоронные причитания Пелясы, Балто-славянские исследования 1985 [= t. 9], Москва: Наука, 1987, c. 81–89.

           

 

               Mokslo straipsniai profesiniuose ir kultūros leidiniuose

 

             1. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas, Saulės arkliukai, 2013, Nr. 4 (4), p. 13–20. 

2. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas, Saulės arkliukai, 2013, Nr. 3 (3), p. 8–11. 

3. Vėlių deivė Veliona, Šiaurės Atėnai, 2013, Nr. 43 (1157), p. 10. 

4. Ritualinės paukščių sutiktuvės, Šiaurės Atėnai, 2013, Nr. 14 (1126), p. 10. 

5. Baltistas ir mūsų nepriklausomybės rėmėjas, Vladimiras Toporovas ir Lietuva [sudarė A. Sabaliauskas ir J. Zabarskaitė], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009, p. 117–127.

6. Rasojančių rugių šventė, Šiaurės Atėnai, 2008, Nr. 21 (895), p. 10–11; Nr. 22 (896), p. 10–11; Nr. 23 (897), p. 10–11.,, 

7. Šventosios vestuvės, Šiaurės Atėnai, 2007, Nr. 857, p. 10. 

8. Miestą valdo moterys, arba Šv. Agotos šventė Zamarramaloje. Šiaurės Atėnai, 2006, Nr. 28 (806), p. 10. 

9. Šventoji motina Indijoje, Šiaurės Atėnai, 2006, Nr. 20 (798), p. 10–11. 

10. Rauda, Lietuvių literatūros enciklopedija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas,  2001, p. 414–415.

 

      Recenzijos

  

1. Lietuvių ir prūsų dievybių visuma [rec.: Rimantas Balsys. Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro: monografija, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006], Tautosakos darbai, XXV, Vilnius, 2008, p. 358–361.

2. Yvonne Luven. Der Kult der Hausschlange: Eine Studie zur Religions-geschichte der Letten und Litauer, Köln–Weimar–Wien, 2001, Tautosakos darbai, XIX (XXI), Vilnius, 2001, p. 325–326.

3. V. Toporovo baltų kultūros tyrimai ir artima bičiulystė su Lietuva [rec.: Vladimir Toporov 2000, Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai, sudarė Nikolai Mikhailov, Vilnius: Aidai, 2000], Kultūros barai, 2000, Nr. 11, p. 87–90. 

5. Pomirtinio gyvenimo samprata – nauju aspektu [rec.: Gintaras Beresnevičius. Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje, Vilnius: Taura, 1990], Naujasis Židinys, 1991, Nr. 7, p. 58–59.

6. Lietuvių patarlių tyrinėjimai – tarptautiniame kontekste [rec.: Romualdas Grigas. Patarlių paralelės. Lietuvių patarlės su latvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, lotynų, prancūzų, ispanų atitikmenimis, Vilnius: Vaga, 1987], Lituanistica, 1990, Nr. 1, p. 119–120.

 

               Interviu

 

              1. Mitas ir tautosaka [Nijolę Laurinkienę kalbina Beatričė Rastenytė], Saulės arkliukai / Alkas, 2015-04-28.

              2. Malda Žemynai šiandien neaktuali [Nijolę Laurinkienę kalbina Aušrinė Šėmienė], Valstiečių laikraštis, 2014, Nr. 73 (9401), p. 1, 14–15.

              3. Norberto Vėliaus palikimas. Nijolę Laurinkienę, Dainių Razauską, Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę bei Vytautą Ališauską kalbina Saulė Matulevičienė, Liaudies kultūra, 2013, Nr. 1 (148), p. 58–70.

              4. Tautosakos aruode. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja Bronė Stundžienė bei Sakytinės tautosakos skyriaus vadovė Nijolė Laurinkienė, klausinėjamos Liudviko Giedraičio, pasakoja apie tautosakininkų darbus ir būklę, Liaudies kultūra, 2002, Nr. 2, p. 1–6, interviu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt