LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Struktūra
NAUJOSIOS LITERATŪROS SKYRIUS
Pagrindinis Naujosios literatūros skyriaus tyrimo objektas yra XIX a. – XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūra. Ryškiausi jos bruožai – žodžio meno specifikos ir intencionalumo įsisąmoninimas, slinktis nuo tautos prie individo būties poetizacijos, tematikos ir motyvų įvairėjimas, veržlus žanrų plėtojimasis, poetinės formos tobulėjimas. Šiuos procesus lėmė lietuviškos sąmonės virsmas, inspiravęs tautinį sąjūdį, nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos susikūrimą, spartų daugelio gyvenimo sričių modernizavimąsi.
 
TIRIAMOJO DARBO KRYPTYS, PROGRAMOS
 

Skyriuje vykdomos dvi ilgalaikės mokslinių tyrimų programos: „Maironis ir jo epocha: literatūros kanono kaita“ (2012–2016) ir „Lyginamieji baltų literatūrų tyrimai: tipologiniai aspektai“ (2013–2017).

 

Programos „Maironis ir jo epocha: literatūros kanono kaita“ keliami tikslai:
 
Atlikti XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros fundamentinius tyrimus, kurie atskleistų sintetinį literatūros procesų, kanono formavimosi, jo įtvirtinimo kultūroje ir kritinės recepcijos vaizdą. Naujai įvertinti ir interpretuoti Maironio literatūrinį ir intelektualinį palikimą, jo recepciją visuomenėje, kritikų raštuose, profesionalioje ir masinėje kultūroje, Maironio kaip lietuvių literatūros kanono atraminės figūros simboliką. Atlikti sintetinius literatūros istorijos ir tekstologinius tyrimus, naujai išryškinančius vadinamosios „Maironio epochos“ (XIX–XX a. pirmosios pusės) reikšmę ir specifiką, iškiliausių šios epochos literatūros asmenybių indėlį į literatūros istoriją, naujai pristatyti Lietuvos visuomenei klasikų tekstus.
 
Programos „Lyginamieji baltų literatūrų tyrimai: tipologiniai aspektai“ keliami tikslai:
 
Atlikti baltiškos, tautinės, etninės, regioninės ir lokalios savimonės lietuvių ir latvių literatūrose įvairovės ir bendrų bruožų, savitumo ir universalumo tyrimus, savimonės pokyčių baltų (e)migracijos literatūroje tyrimus. Plėtoti lietuvių ir latvių literatūrų imagologinius tyrimus, skirtus atskleisti kitų kraštų ir kultūrų sampratą baltų literatūrose, kultūrose. Plėtoti fundamentinius lyginamuosius tipologinius tyrimus, skirtus atskleisti svarbiausius lietuvių ir latvių literatūrų raidos bendruosius bruožus ir jų specifiką, įvairias abiejų baltų literatūrų ryšių tendencijas, aktualizuojant ryšius su kitų šalių – ypač Baltijos regiono šalių – literatūrinėmis tradicijomis.
 
Skyriaus darbuotojai vykdo ir individualius tyrimus, pagilinančius ar naujais aspektais nušviečiančius daugiausia XIX a. – XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros ir jos sąsajų su kitomis literatūromis, ypač latvių, lenkų, suvokimą.
 
DARBUOTOJAI
 
Vyresnieji mokslo darbuotojai
 
Vigmantas Butkus     hum. m. daktaras, docentas
Brigita Speičytė     hum. m. daktarė, docentė
 
Mokslo darbuotojai
 
Ramunė Bleizgienė     hum. m. daktarė
Nida Gaidauskienė    hum. m. daktarė 
Laura Laurušaitė     hum. m. daktarė 
Viktorija Šeina-Vasiliauskienė     skyriaus vadovė, hum. m. daktarė
Eugenijus Žmuida     hum. m. daktaras
 
Jaunesnieji mokslo darbuotojai
 
Birutė Avižinienė    hum. m. daktarė
Aistė Kučinskienė    hum. m. daktarė
 
Doktorantai
 
Jurga Dzikaitė
 
KONFERENCIJOS
 
Svarbus skyriaus darbo baras yra mokslinės konferencijos. Jubiliejinių sukakčių proga surengtose konferencijose aktualinama ir naujais požiūriais įvertinama iškilių lietuvių rašytojų kūryba. Surengta Julijonui Lindei-Dobilui, Kaziui Puidai, Juozui Brazaičiui-Ambrazevičiui, Jonui Aisčiui, Dionizui Poškai, Salomėjai Nėriai, Vytautui Kavoliui, Antanui Venclovai, Antanui Vaičiulaičiui, Bernardui Brazdžioniui, Vincui Kudirkai, Alfonsui Nykai-Niliūnui, Henrikui Radauskui, Adomui Jakštui, Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, Albinui Žukauskui, Maironiui skirtos konferencijos. Kas antri metai rengiamos Vilniaus kultūrinio gyvenimo teminės konferencijos („Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis“, „Vilniaus kultūrinis gyvenimas: moterų indėlis 1900–1945“, „Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945“, „Vilniaus kultūrinis gyvenimas: draugijų reikšmė 1900–1945“ ir kt.). Komparatyvistikos problemos aptartos konferencijoje „Literatūros ir kitų menų sąveika“, o literatūrinės baltistikos problemos – konferencijoje „Dvi tautos ir aštuoni regionai: baltiška, tautinė, regioninė savimonė literatūroje ir kultūroje“.
 
LEIDINIAI
  
Lietuvių literatūros istorija
 
• Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius, sudarytojas ir vyr. redaktorius Juozas Girdzijauskas, Vilnius: LLTI, 2001.
• Lietuvių literatūros istorija: XX amžiaus pirmoji pusė, kn. 1, sud. Rimantas Skeivys, Vilnius: LLTI, 2010.
• Lietuvių literatūros istorija: XX amžiaus pirmoji pusė, kn. 2. Literatūros klasikasud. Rimantas Skeivys, Vilnius: LLTI, 2010.
 
MONOGRAFIJOS, STUDIJOS
 
• Janina Žėkaitė,Modernizmas lietuvių prozoje, Vilnius: LLTI, 2002.
• Laimutė Tidikytė, Julius Kaupas: gyvenimas ir kūryba, Vilnius: LLTI, 2004.
• Rūta Brūzgienė, Literatūra ir muzika: Paralelės ir analogai, Vilnius:LLTI. 2004. 
• Vita Gaigalaitė, Antanas Klementas: Lietuvos bajoro ir rašytojo portretas, Vilnius: Vaga, 2005.
• Aušra Martišiūtė-Linartienė, Žemaičių bajorų teatro dramaturgija: Aleksandro Fromo-Gužučio kūryba, Vilnius: LLTI, 2007.
• Eugenijus Žmuida, Disonansų būtis: Vinco Mykolaičio-Putino poezijos interpretacijos, Vilnius: LLTI, 2007.
• Alma Lapinskienė, Vilniaus lietuvių literatūra 1920-1940, Vilnius: LLTI, 2008.
• Silvestras Gaižiūnas, Klajojantys siužetai baltų literatūrose: mitai, legendos, literatūriniai tipai, Vilnius: LLTI, 2009.
• Manfredas Žvirgždas, Regimybės atspindžiai: vizualumo poetika Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje, Vilnius: LLTI, 2009.
• Brigita Speičytė, Anapus ribos. Maironis ir istorinė Lietuva, Vilnius: LLTI, 2012.
• Ramunė Bleizgienė, Privati tyla, vieši balsai. Moterų tapatybės kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Vilnius: LLTI, 2012.
• Vigmantas Butkus, Stebuklo horizontai. Šiluva ir jos legenda lietuvių literatūroje, Vilnius: LLTI, 2014
 
 
STRAIPSNIŲ RINKINIAI
 
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1900–1940,sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 1998.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1939–1945,sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 1999.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis,sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2001.
• Jurgis Mališauskas,Vėjas iš Aistmarių:Straipsnių rinkinys, Vilnius: LLTI, 2004.
• Žodžio laisvė: Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti,[sud. Rimantas Skeivys], Vilnius: LLTI, 2004.
• Jonas Aistis: "Praregėjęs ilgesio akim", (Colloquia),sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2004.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas: moterų indėlis 1900–1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2005.
• Literatūros ir kitų menų sąveika: Komparatyvistikos studijos, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2005.
• Salomėja Nėris: tarp dainos ir regėjimo, (Colloquia),sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2005.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2006.
• Būties harmonijos ilgesys: Antanui Vaičiulaičiui - 100, sud. Laimutė Tidikytė, Vilnius: LLTI, 2006.
• Juozas Girdzijauskas,Lietuvių literatūros vagoje: Straipsnių rinkinys, Vilnius: LLTI, 2006.
• Hermeneutinė literatūrologijaLiteratūros tyrimai, 2006:Straipsnių rinkinys, sud. Ramutis Karmalavičius, Vilnius: LLTI, 2006.
• Žemalė. Gimtasis Dionizo Poškos kraštas,sud. Rimantas Skeivys ir Povilas Šverebas, Vilnius: VDA, 2006.
• Antanas Venclova epochų vėjuose,sud. Ramutis Karmalavičius, Vilnius: LLTI, 2007.
• Rimantas Skeivys, Kodėl neklausi: Literatūros kritika, Vilnius: Homo liber, 2007.
• Leonarda Jekentaitė De profundis: Psichoanalitinės filosofijos žvilgsniu apie mąstytojus ir menininkus, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2007.
• „Per pasaulį keliauja žmogus“: Bernardo Brazdžionio šimtmečiui, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2008.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas: draugijų reikšmė 1900-1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2008.
• Imperinis Vilnius (1795–1918). Kultūros riboženkliai ir vietinės tapatybės, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2009.
• Alfonsas Nyka-Niliūnas: poetas ir jo pasaulis. Kūrybos tyrinėjimai ir archyvinė medžiaga,sud. Manfredas Žvirgždas, Eugenijus Žmuida, Vilnius: LLTI, 2010.
• Algis Mickūnas, Estetika. Menas ir pasaulio patirtis: Straipsnių rinkinys, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2011.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas. Tautų polilogas, 1900–1945sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2012. 
 
ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS
 
• 7 Vilniaus dailės ir literatūros vienkartiniai leidiniai, 1937–1939, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2004.
• Jonas Aistis,Laiškai 1929–1973,sud. Vytautas Kubilius, parengė Vanda Šatkuvienė, Vilnius: LLTI, 2004.
• Petras Vileišis,Rinktiniai raštai,sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2004. 
 Pasaka „Eglė žalčių karalienė“: variantai grožinėje kūryboje. 5 t., I dalis, sudarė
ir parengė Eugenijus Žmuida, Vilnius: LLTI, 2013.
 Pasaka „Eglė žalčių karalienė“: variantai grožinėje kūryboje. 5 t., II dalis, sudarė
ir parengė Eugenijus Žmuida, Vilnius: LLTI, 2013.
• Faksimilinis leidinys Žvilgsniai. 1946–1948, parengė Laimutė Adomavičienė, Vilnius: LLTI,
2014. (Parengimas, įvadinis straipsnis, komentarų  rašymas)
 
 
SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt