Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius
Naujosios literatūros skyrius tiria XIX a.–XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūrą. Ryškiausi jos bruožai – veržlus žanrų plėtojimasis, tematikos ir motyvų atsinaujinimas, poetinės formos tobulėjimas, žodžio meno specifikos ir intencionalumo įsisąmoninimas, slinktis nuo tautos prie individo būties poetizacijos. Šiuos procesus lėmė lietuviškos sąmonės virsmas, inspiravęs tautinį sąjūdį, nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos susikūrimą, spartų daugelio gyvenimo sričių modernizavimąsi.
Tiriamojo darbo kryptys, PROGRAMOS
Pagrindinė skyriaus mokslinio darbo kryptis yra XIX a.–XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros raidos, kultūrinio konteksto, sąveikos su kitų Europos tautų literatūromis, poetinės kūrinių semantikos ir intencionalumo tyrimai, sutelkti į keletą skirtingo lygmens programų, kurių svarbiausia – naujos fundamentalios lietuvių literatūros istorijos, įgyvendinančios Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio priesaką „literatūros istorija be iškraipymų ir nutylėjimų“, parašymas. Ši programa vykdoma vadovaujantis prof. Juozo Girdzijausko lietuvių literatūros raidos koncepcija. 2002 m. išleistas XIX a. lietuvių literatūros istorijai skirtas tomas. Baigiamas rengti antrasis – XX a. antrosios pusės lietuvių literatūros istorijos tomas.
Lygiagrečiai skyriaus darbuotojai vykdo individualius tyrimus, pagilinančius ar naujais aspektais nušviečiančius XIX a.–XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros istorijos suvokimą. Studijose, monografijose, straipsniuose, teminiuose straipsnių rinkiniuose paskelbta daug naujų požiūrių ir duomenų. Tiriama XIX a. pradžios žemaičių literatūrinis sąjūdis, XIX a. vidurio bei lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio literatūra, XIX a. romantizmas ir poaušrio raštija, XX a. pradžios bei antrojo, trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių literatūra, XX a. lietuvių išeivijos grožinė kūryba, tarpukario Vilniaus lietuvių literatūra bei literatūrinis gyvenimas, XIX a.–XX a. pirmosios pusės lietuvių dramaturgijos raida, mito poetika XX a. pirmosios pusės baltų literatūrose, literatūros, muzikos ir kitų menų sąveika XX a. pirmosios pusės kūrybos procesuose.
Lietuvių literatūros istorijos programą papildo pradėtas vykdyti naujus požiūrius ir koncepcijas implikuojantis XIX a. lietuvių literatūros istorijos chrestomatijos projektas.
Kita skyriaus mokslinio darbo kryptis įgyvendinama vykdant programą „Literatūros tyrimai“.Jos tikslas – lituanistinės literatūrologijos patirtį derinti su naujausiomis šiuolaikinės humanitaristikos raidos tendencijomis, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, diskusijas, keitimąsi idėjomis bei požiūriais. 2006 m. išleistas pirmas tęstinio neperiodinio leidinio Literatūros tyrimai tomas Hermeneutinė literatūrologija.
Taikomojo pobūdžio yra trečioji skyriaus mokslinio darbo programa „Literatūros dokumentika“. Ji skirta literatūros šaltinių, pirminės faktografinės medžiagos rinkimui, kritiniam vertinimui ir publikavimui. Dirbant šia linkme, išleista Jono Aisčio laiškų rinkinys, Petro Vileišio Rinktiniai raštai, kai kurie kiti leidiniai.
KONFERENCIJOS
Svarbus skyriaus darbo baras yra mokslinės konferencijos. Nuo 2001 m. jų surengta šešiolika. Jubiliejinių sukakčių proga surengtose konferencijose aktualinama ir naujais požiūriais įvertinama iškilių lietuvių rašytojų kūryba. Surengta Julijonui Lindei-Dobilui, Kaziui Puidai, Juozui Brazaičiui-Ambrazevičiui, Jonui Aisčiui, Dionizui Poškai, Salomėjai Nėriai, Vytautui Kavoliui, Antanui Venclovai, Antanui Vaičiulaičiui, Bernardui Brazdžioniui skirtos konferencijos.
Kas antri metai rengiamos Vilniaus kultūrinio gyvenimo teminės konferencijos. Surengta: „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis“, „Vilniaus kultūrinis gyvenimas: moterų indėlis 1900–1945“, „Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945“, „Vilniaus kultūrinis gyvenimas: draugijų reikšmė 1900–1945“, skirta Lietuvių mokslo draugijos šimtmečiui.
Komparatyvistikos problemos aptartos konferencijoje „Literatūros ir kitų menų sąveika“. 2008 m. lapkričio 27–28 d. surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Vinco Kudirkos veikla ir idėjos XX a.–XXI a. pr. Vidurio rytų Europos kultūros sklaidoje“, skirta Kudirkos 150-osioms gimimo metinėms pagerbti.
LEIDINIAi
Skyriaus mokslininkai savo tyrinėjimus skelbia serijose Naujosios literatūros studijos, Colloquia.
Serija Naujosios literatūros studijos (1996–2008)
Serija Colloquia
Lietuvių literatūros istorija
• Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius, sudarytojas ir vyr. redaktorius Juozas Girdzijauskas, Vilnius: LLTI, 2001.
Monografijos, studijos
• Janina Žėkaitė,Modernizmas lietuvių prozoje, Vilnius: LLTI, 2002.
• Laimutė Tidikytė, Julius Kaupas: gyvenimas ir kūryba, Vilnius: LLTI, 2004.
• Rūta Brūzgienė, Literatūra ir muzika: Paralelės ir analogai, Vilnius:LLTI. 2004.
• Vita Gaigalaitė, Antanas Klementas: Lietuvos bajoro ir rašytojo portretas, Vilnius: Vaga, 2005.
• Aušra Martišiūtė-Linartienė, Žemaičių bajorų teatro dramaturgija: Aleksandro Fromo-Gužučio kūryba, Vilnius: LLTI, 2007.
• Eugenijus Žmuida, Disonansų būtis: Vinco Mykolaičio-Putino poezijos interpretacijos, Vilnius: LLTI, 2007.
• Alma Lapinskienė, Vilniaus lietuvių literatūra 1920-1940, Vilnius: LLTI, 2008.
Straipsnių rinkiniai
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1900–1940,sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 1998.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1939–1945,sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 1999.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis,sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2001.
• Jurgis Mališauskas,Vėjas iš Aistmarių:Straipsnių rinkinys, Vilnius: LLTI, 2004.
• Žodžio laisvė: Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti,[sud. Rimantas Skeivys], Vilnius: LLTI, 2004.
• Jonas Aistis: "Praregėjęs ilgesio akim", (Colloquia),sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2004.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas: moterų indėlis 1900–1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2005.
• Literatūros ir kitų menų sąveika: Komparatyvistikos studijos, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2005.
• Salomėja Nėris: tarp dainos ir regėjimo, (Colloquia),sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2005.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2006.
• Būties harmonijos ilgesys: Antanui Vaičiulaičiui - 100, sud. Laimutė Tidikytė, Vilnius: LLTI, 2006.
• Juozas Girdzijauskas,Lietuvių literatūros vagoje: Straipsnių rinkinys, Vilnius: LLTI, 2006.
• Hermeneutinė literatūrologija. Literatūros tyrimai, 2006:Straipsnių rinkinys, sud. Ramutis Karmalavičius, Vilnius: LLTI, 2006.
• Žemalė. Gimtasis Dionizo Poškos kraštas,sud. Rimantas Skeivys ir Povilas Šverebas, Vilnius: VDA, 2006.
• Antanas Venclova epochų vėjuose,sud. Ramutis Karmalavičius, Vilnius: LLTI, 2007.
• Rimantas Skeivys, Kodėl neklausi: Literatūros kritika, Vilnius: Homo liber, 2007.
• Leonarda Jekentaitė De profundis: Psichoanalitinės filosofijos žvilgsniu apie mąstytojus ir menininkus, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2007.
• „Per pasaulį keliauja žmogus“: Bernardo Brazdžionio šimtmečiui, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2008.
• Vilniaus kultūrinis gyvenimas: draugijų reikšmė 1900-1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2008.
Šaltinių publikacijos
• 7 Vilniaus dailės ir literatūros vienkartiniai leidiniai, 1937–1939, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2004.
• Jonas Aistis,Laiškai 1929–1973,sud. Vytautas Kubilius, parengė Vanda Šatkuvienė, Vilnius: LLTI, 2004.
• Petras Vileišis,Rinktiniai raštai,sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2004.
darbuotojai
Vyresnieji mokslo darbuotojai
Mokslo darbuotojai
Jaunesnieji mokslo darbuotojai
Redaktorė
Vanda Šatkuvienė
Operatorė
Aistė Valantiejūtė
