LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
NAUJOSIOS LITERATŪROS SKYRIUS

Pagrindinis Naujosios literatūros skyriaus tyrimo objektas yra XIX a.–XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūra ir literatūrinė baltistika (lietuvių ir latvių literatūrų lyginamieji tyrimai). Šiuo metu skyriuje vykdoma ilgalaikė mokslinių tyrimų programa „Moderniosios Lietuvos literatūrinis kanonas“ (2017–2021, vadovė dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė).

 

Programos tikslas – tirti lietuvių literatūros kanono formavimą(si) kaip modernios nacionalinės savivokos išraišką ir normatyvinės jos reikšmių sistemos kūrimą. Kanono kaip istoriškai kintančio, socialiniu susitarimu grįsto kultūrinio artefakto tyrimai yra susiję su tautinio ir kultūrinio tapatumo bei istorinės atminties klausimais, todėl jie svarbūs ne tik literatūros istorijai, bet ir kitiems humanitariniams bei socialiniams mokslams, taip pat plačiajai visuomenei. Programą įgyvendinantys tyrėjai išsamiai tiria XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vykusius nacionalinio kanono ir konkrečių rašytojų kūrybos kanonizacijos procesus, taip pat siekia suaktyvinti ir sutelkti lietuvių literatūros kanono tyrimus į bendrą diskusijų erdvę, sudarysiančią sąlygas gretinimui, atveriančią naujus požiūrio taškus ir tyrimų perspektyvas bei praversiančią tolesnei mokslinei ir visuomeninei šios temos refleksijai.

 

Programos uždaviniai:

  • nuosekliai ištirti XIX a. pab. – XX a. I pusėje vykusį nacionalinės lietuvių literatūros kanono formavimo(si) procesą;
  • analizuoti įvairias kanonizacijos praktikas (švietimo institucijų, literatūros kritikos, leidybos, memorializacijos, švenčių kultūros ir kt.), nagrinėti kontrkanonines iniciatyvas ir alternatyvas, etninių, socialinių grupių ir lyčių atstovavimo kanone problemiką;
  • vykdyti tęstinius XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros kanoną formuojančių fundamentinių šaltinių tekstologinio rengimo ir akademinių raštų leidybos darbus;
  • skleisti ir viešinti kanono steigties, raidos ir institucionalizacijos tyrimų rezultatus.

 

DARBUOTOJAI

Vyresnieji mokslo darbuotojai

Viktorija Šeina-Vasiliauskienė

skyriaus vadovė, hum. m. daktarė 

 

Vigmantas Butkus

hum. m. daktaras, docentas

 

Laura Laurušaitė

hum. m. daktarė 

 

Gitana Vanagaitė     

hum. m. daktarė, profesorė 

 

Ramunė Bleizgienė

hum. m. daktarė

 

 

Mokslo darbuotojai

Nida Gaidauskienė

hum. m. daktarė 

 

Aistė Kučinskienė

hum. m. daktarė

 

Eugenijus Žmuida

hum. m. daktaras

 

Jaunesnieji mokslo darbuotojai

Birutė Avižinienė

hum. m. daktarė

 

Dalia Pauliukevičiūtė 

hum. m. daktarė

 

Viktorija Jonkutė

hum. m. daktarė

 

Doktorantai

Jurga Dzikaitė

Jūratė Petronienė

 
LEIDINIAI
    
Lietuvių literatūros istorija
 
  1. Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius, sudarytojas ir vyr. redaktorius Juozas Girdzijauskas, Vilnius: LLTI, 2001.
  2. Lietuvių literatūros istorija: XX amžiaus pirmoji pusė, kn. 1, sud. Rimantas Skeivys, Vilnius: LLTI, 2010.
  3. Lietuvių literatūros istorija: XX amžiaus pirmoji pusė, kn. 2. Literatūros klasika, sud. Rimantas Skeivys, Vilnius: LLTI, 2010.
 
MONOGRAFIJOS, STUDIJOS
 
  1. Janina Žėkaitė, Modernizmas lietuvių prozoje, Vilnius: LLTI, 2002.
  2. Laimutė Tidikytė, Julius Kaupas: gyvenimas ir kūryba, Vilnius: LLTI, 2004.
  3. Rūta Brūzgienė, Literatūra ir muzika: Paralelės ir analogai, Vilnius: LLTI, 2004. 
  4. Vita Gaigalaitė, Antanas Klementas: Lietuvos bajoro ir rašytojo portretas, Vilnius: Vaga, 2005.
  5. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Žemaičių bajorų teatro dramaturgija: Aleksandro Fromo-Gužučio kūryba, Vilnius: LLTI, 2007.
  6. Eugenijus Žmuida, Disonansų būtis: Vinco Mykolaičio-Putino poezijos interpretacijos, Vilnius: LLTI, 2007.
  7. Alma Lapinskienė, Vilniaus lietuvių literatūra 1920-1940, Vilnius: LLTI, 2008.
  8. Silvestras Gaižiūnas, Klajojantys siužetai baltų literatūrose: mitai, legendos, literatūriniai tipai, Vilnius: LLTI, 2009.
  9. Manfredas Žvirgždas, Regimybės atspindžiai: vizualumo poetika Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje, Vilnius: LLTI, 2009.
  10. Brigita Speičytė, Anapus ribos. Maironis ir istorinė Lietuva, Vilnius: LLTI, 2012.
  11. Ramunė Bleizgienė, Privati tyla, vieši balsai. Moterų tapatybės kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Vilnius: LLTI, 2012.
  12. Vigmantas Butkus, Stebuklo horizontai. Šiluva ir jos legenda lietuvių literatūroje, Vilnius: LLTI, 2014.
  13. Alma Lapinskienė, Atėjęs Vilniun: Rašytojas ir publicistas Rapolas Mackonis: studija, Vilnius: LLTI, 2014.
  14. Viktorija Šeina, Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje: monografija, Vilnius: LLTI, 2014.
  15. Laura Laurušaitė, Tarp nostalgijos ir mimikrijos: Lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai: monografija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015.
  16. Vigmantas Butkus, Literatūrinė baltistika: Samprata, raida, perspektyvos: monografija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2018.
  17. Nida Gaidauskienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai, Vilnius: LKTI, 2018.
  18. Maironio balsai: kūryba, veikla, atmintis: kolektyvinė monografija, sud. Manfredas Žvirgždas, Vilnius: LLTI, 2019.
  19. Aistė Kučinskienė, Kultūrišku keliu: Juozo Tumo-Vaižganto laiškai, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019.
 
STRAIPSNIŲ RINKINIAI
 
  1. Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1900–1940, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 1998.
  2. Vilniaus kultūrinis gyvenimas 1939–1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 1999.
  3. Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2001.
  4. Jurgis Mališauskas, Vėjas iš Aistmarių: straipsnių rinkinys, Vilnius: LLTI, 2004.
  5. Žodžio laisvė: Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti, sud. Rimantas Skeivys, Vilnius: LLTI, 2004.
  6. Jonas Aistis: "Praregėjęs ilgesio akim", (Colloquia) ,sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2004.
  7. Vilniaus kultūrinis gyvenimas: moterų indėlis 1900–1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2005.
  8. Literatūros ir kitų menų sąveika: Komparatyvistikos studijos, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2005.
  9. Salomėja Nėris: tarp dainos ir regėjimo, (Colloquia), sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2005.
  10. Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2006.
  11. Būties harmonijos ilgesys: Antanui Vaičiulaičiui - 100, sud. Laimutė Tidikytė, Vilnius: LLTI, 2006.
  12. Juozas Girdzijauskas, Lietuvių literatūros vagoje: straipsnių rinkinys, Vilnius: LLTI, 2006.
  13. Hermeneutinė literatūrologija. Literatūros tyrimai, 2006: straipsnių rinkinys, sud. Ramutis Karmalavičius, Vilnius: LLTI, 2006.
  14. Žemalė. Gimtasis Dionizo Poškos kraštas, sud. Rimantas Skeivys ir Povilas Šverebas, Vilnius: VDA, 2006.
  15. Antanas Venclova epochų vėjuose, sud. Ramutis Karmalavičius, Vilnius: LLTI, 2007.
  16. Rimantas Skeivys, Kodėl neklausi: Literatūros kritika, Vilnius: Homo liber, 2007.
  17. Leonarda Jekentaitė De profundis: Psichoanalitinės filosofijos žvilgsniu apie mąstytojus ir menininkus, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2007.
  18. „Per pasaulį keliauja žmogus“: Bernardo Brazdžionio šimtmečiui, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2008.
  19. Vilniaus kultūrinis gyvenimas: draugijų reikšmė 1900-1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2008.
  20. Imperinis Vilnius (1795–1918). Kultūros riboženkliai ir vietinės tapatybės, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2009.
  21. Alfonsas Nyka-Niliūnas: poetas ir jo pasaulis. Kūrybos tyrinėjimai ir archyvinė medžiaga, sud. Manfredas Žvirgždas, Eugenijus Žmuida, Vilnius: LLTI, 2010.
  22. Algis Mickūnas, Estetika. Menas ir pasaulio patirtis: Straipsnių rinkinys, sud. Rūta Brūzgienė, Vilnius: LLTI, 2011.
  23. Vilniaus kultūrinis gyvenimas. Tautų polilogas, 1900–1945, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2012. 
  24. Eina garsas: Nauji Maironio skaitymai: straipsnių rinkinys, sudarė Manfredas Žvirgždas, Vilnius: LLTI, 2014.
  25. Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje: straipsnių rinkinys, sudarė Alma Lapinskienė, Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, Vilnius: LLTI, 2014.
  26. Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose: straipsnių rinkinys, sudarė Vigmantas Butkus, Viktorija Jonkutė, Vilnius: LLTI, 2015.
  27. Vigmantas Butkus, Lietuvių ir latvių literatūriniai dialogai: straipsniai, recenzijos, Šiauliai / Vilnius: V. Butkus, 2019.
 
 ŠALTINIŲ PUBLIKACIJOS
 
  1. 7 Vilniaus dailės ir literatūros vienkartiniai leidiniai, 1937–1939, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2004.
  2. Jonas Aistis, Laiškai 1929–1973, sud. Vytautas Kubilius, parengė Vanda Šatkuvienė, Vilnius: LLTI, 2004.
  3. Petras Vileišis, Rinktiniai raštai, sud. Alma Lapinskienė, Vilnius: LLTI, 2004. 
  4. Pasaka „Eglė žalčių karalienė“: variantai grožinėje kūryboje. 5 t., I dalis, sudarė ir parengė Eugenijus Žmuida, Vilnius: LLTI, 2013.
  5. Pasaka „Eglė žalčių karalienė“: variantai grožinėje kūryboje. 5 t., II dalis, sudarė ir parengė Eugenijus Žmuida, Vilnius: LLTI, 2013.
  6. Faksimilinis leidinys Žvilgsniai. 1946–1948, parengė Laimutė Adomavičienė, Vilnius: LLTI, 2014.
  7. Lietuvos literatūros antologija 1795–1831: Šviečiamasis klasicizmas. Preromantizmas, sudarė ir parengė Brigita Speičytė, Vilnius: LLTI, t. 1–2, 2015.
  8. Maironis, Laiškai. Atsiminimai, sudarė Eugenijus Žmuida, Vilnius: LLTI, 2016.
  9. Apie Maironį: Maironio kritinės recepcijos rinktinė (1890-2010), sudarė Tomas Andriukonis, Vilnius: LLTI, 2016.
  10. Antanas Vienažindys, Dainos lietuvininko žemaičiuose  (ser. Gyvoji poezija), sudarė Brigita Speičytė, spec. redaktorė Aurelija Tamošiūnaitė, Vilnius: LLTI, 2017.
  11. Pranas Lembertas. Poezija, sudarė Eugenijus Žmuida, Vilnius: Be pykčio, 2018.
  12. Iš širdies ir tikru reikalu...: Juozo Tumo šeimyninė korespondencija, sud. Jurgita Žana Raškevičiūtė, Aistė Kučinskienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019.

LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt