LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  NAUJOSIOS LITERATŪROS SKYRIUS
Laura Laurušaitė

Humanitarinių mokslų daktarė

Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja

El. paštas laura

LLTI Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja.
2011 m. apgynė disertaciją „Baltų egzodo romanai: postkolonijinis žvilgsnis“, už kurią skirta pirmoji vieta Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) konkurse „Geriausios disertacijos 2011“.
2013-2015 m. vykdė podoktorantūros studijų projektą „Lietuvių ir latvių (e)migracinė literatūra: imagologinis tyrimas“.
Priklauso šioms mokslo organizacijoms: AABS (Association for the Advancement of Baltic Studies), Baltic Heritage Network, Lietuvos ir Latvijos forumo asociacijai, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungai. nuo 2016 m. Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos valdybos narė.
 
Moksliniai interesai: lyginamieji literatūrų tyrimai, literatūrinė baltistika, migracijos studijos, postkolonializmas, imagologija.
 
SVARBESNĖS PUBLIKACIJOS
 
Mokslo monografijos
Laura Laurušaitė, Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015, 255 p., ISBN 978-609-425-141-2.
 
Sudarytos knygos
Imagology Profiles: The Dynamics of National Imagery in Literature, Cambridge: Cambridge Scholars Publishing, 2018, 265 p., ISBN 978-1-5275-1102-6.
 
Mokslo straipsniai
  1. Lietuvių ir latvių egzodo romanas: skaitytojo lūkesčių vaidmuo, Lituanistica, 2007, t. 53, Nr. 3(71), p. 81–91. http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2007/3/Lit_081_091.pdf
  2. Baltu trimdas romāns – piedāvājums un pieprasījums, Aktuālas problēmas literatūras zinātnē: populārās un elitārās tendences, Liepāja: LiePA, 2008, Nr. 13, p. 172–181.
  3. The Lithuanian and Latvian Exile Novel: an Attempt at a Post-colonial Perspective, Back to Baltic Memory: Lost and Found in Literature 1940-1968, Rīga: Latvijas universitāte, Literatūras, folkloras un mākslas institūts, 2008, p. 170–182.
  4. Postkoloniālais un postsociālais: pretruna vai iespēja?, Aktuālas problēmas literatūras zinātnē: Postsociālisma literatūra, Liepāja: LiePA, 2009 Nr. 14, p. 109–119.
  5. Karo patirtis: moteriškumo (re)prezentacijos Agatės Nesaulės, Birutės Pūkelevičiūtės ir Nelės Mazalaitės romanuose, Žmogus ir žodis, 2009 Nr. II, p. 29–35. http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/literaturologija/2009/l29-35.pdf
  6. Triksterio amplua baltų egzodo romane, Colloquia, 2011 Nr. 26, p. 118–135. http://www.llti.lt/failai/Nr_26Colloquia_Str_Laurusaite.pdf
  7. Mimikrijos pavidalai lietuvių ir latvių išeivijos romanuose, Teksto slėpiniai, 2011 Nr. 14, p. 3048.
  8. Neįveiktas dvilypumas lietuvių ir latvių egzodo romanuose, Metai, 2012 Nr. 1, p. 87101. http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/6872-laura-laurusaite-neiveiktas-dvilypumas-lietuviu-ir-latviu-egzodo-romanuose
  9. Liminalumas kaip baltiškosios tapatybės stiprėjimo veiksnys: lietuvių ir latvių egzodo romanų tyrimas, Kultūrų ir kalbų sankirtų archyvai 4, Vilnius: Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacija, 2012, p. 225238. http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_Naujausi_kalbu_ir_kulturu_tyrimai_maketas.pdf
  10. Lietuvių ir latvių artefaktai išeivijoje. Literatūrinė reprezentacija, Oikos, 2012 Nr. 14 (2), p. 90103.
  11. Hol a Haza? A mai lett és litván emigráns irodalom [„Kur gerai – ten ir tėvynė? Lietuvių ir latvių emigracijos literatūra“], 2000: irodalmi és társadalmi havi lap, 2013 Nr. 10, p. 26–33 [vengrų k.]. http://ketezer.hu/2014/03/hol-a-haza/
  12. Įsivaizduota praeitis: nostalgija baltų egzodo romanuose, Acta litteraria comparativa: Tapatybės paieškos baltų literatūrose, 2013 Nr. 6, p. 118–131. http://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2015/05/HMF_4.10_Gustaitien%C4%97_65.pdf
  13. Imagologija kaip instrumentas (e)migracinio identiteto specifikai tirti, Colloquia, 2014 Nr. 32, p. 117–136. http://www.llti.lt/failai/Colloquia32_spaudai_117-136.pdf
  14. Rytų europiečio sindromas šiuolaikinės (e)migracijos naratyvuose, Darbai ir dienos, 2014 Nr. 62, p. 229–244. http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:fLkrW_HNLEcJ:ejournals.vdu.lt/index.php/d-ir-d/article/download/202/157+&cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=lt
  15. Ką signalizuoja dabartinės (e)migracijos literatūra? Baltiškos imagerijos slinktys, teminis straipsnių rinkinys Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015, p. 58–76.
  16. Imagological Approach to Lithuanian and Latvian Contemporary Émigré Narratives, Tartu universiteto ir Estijos lyginamosios literatūros asociacijos žurnalas Interlitteraria: The changing Baltics, 2015 m. Nr. 20/1, 168–181. https://ojs.utlib.ee/index.php/IL/article/view/IL.2015.20.1.13
  17. Lumen Intellectus and Economic Benefit: Expansion of and obstacles to creative industries in the Baltic countries, Creativity Studies, 2017 vol. 10, nr. 1, p. 3–13. http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.3846/23450479.2016.1164255
  18. Užburtas ratas ar vilties diaspora? XXI a. lietuvių ir latvių (e)migracijos procesų palyginimas, Oikos: Lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2016, Nr. 1 (21), p. 90–99.
  1. Correlations between Environment and Social Characteristics in Baltic Émigré Literature: Grey&colorful, black&white”, Poznanės Adamo Mickiewicziaus universiteto mokslo straipsnių rinkinys Perspectives of Baltic Philology III. The Apocalypses of the Baltic Worlds, Poznan: Wydawnictwo, 2017, p. 165–174.
  2. Nei sava, nei kita: nulinė tapatybė šiuolaikinių baltų (e)migrantų literatūroje, Logos, 2018 Nr. 94, p. 87–101.
  1. Imagology as Image Geology, Imagology Profiles: The Dynamics of National Imagery in Literature, Newcastleupon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2018, p. 827.
Kitos publikacijos
  1. Postamentas postkolonializmui [Rec. kn.: Dalia Cidzikaitė Kitas lietuvių prozoje,
  2. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008], Literatūra Nr. 52(1), p. 123–129. http://www.zurnalai.vu.lt/literatura/article/download/7721/5598
  3. Skirtumai tarp kultūrų prarastų reikšmę, jei per lengvai juos galėtume išversti [Dėstytoją ir vertėją Karlą Gruodis kalbina Laura Laurušaitė], Colloquia Nr. 28, p. 181191. http://www.llti.lt/failai/Nr_28Colloquia_Pokalbiai.pdf
  4. Baltistika Vengrijoje: kontaktai su vengrais atsinaujina, [Lorándo Eötvöšo universiteto Slavų ir baltų filologijos instituto Lituanistikos studijų kuratorę doc. dr. Aranką  Laczházi kalbina Laura Laurušaitė], Lituanistica, 2013 Nr. 59, t. 3, p. 213–217. http://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/lituanistica/article/viewFile/2735/1567
  5. Dzintra Elga Irbytė – dviejų kultūrų aistruolė, Žiemgala: Istorijos ir kultūros žurnalas, 2014 Nr. 1, p. 45–47. http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/9-laurusaite.pdf
  6. Apie literatūrų lyginimą ir gyvybingąją žuvelę [vengrų filologą, baltistą Endre Bojtarą kalbina Laura Laurušaitė], Metai, 2013 Nr. 8–9, p. 118–126.
  7. Lietuvių emigracinės aksiologijos peizažas [Rec. kn.: kolektyvinė monografija Lietuviškumo ribos: tautinių vertybių kaita XX amžiaus pabaigos – XXI amžiaus pradžios lietuvių (e)migrantų autorių literatūroje, Vilnius: Edukologija, 2013], Colloquia Nr. 35, p. 177–183. http://www.llti.lt/failai/Colloquia35_internetui_177-183.pdf
  8. XX amžiaus latvių istorijos kardiograma, Naujais židinys-Aidai, 2018, Nr. 1, p. 51–55.
SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt