LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Struktūra
SENOSIOS LITERATŪROS SKYRIUS
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyrius įkurtas 1993 m. Pirmasis jo vadovas buvo prof. Algis Samulionis (1936–1994); prieš tai, nuo 1987 m., jis vadovavo Ikitarybinės lietuvių literatūros skyriui. Per septynerius Samulionio vadovavimo metus buvo suburti mokslininkai, daugiausia jauni, pasiryžę praplėsti pačią senosios lietuvių literatūros sampratą. Algis Samulionis vadovavo įsimintinu reiškiniu tapusiam Senosios literatūros seminarui, kuris pradėjo dirbti praėjus mėnesiui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pirmasis Skyriaus vadovas tapo ir Senosios Lietuvos literatūros serijos, vėliau virtusios periodiniu mokslo leidiniu, sumanytoju ir pirmųjų knygų leidėju.
Nuo 1994 iki 2000 metų Skyriui vadovavo dr. Dainora Pociūtė. 2001–2010 m. Skyriaus vadovas buvo dr. Sigitas Narbutas. Nuo 2010-ųjų kovo vadovauja dr. Mintautas Čiurinskas.
 
Senosios literatūros skyriuje įgyvendinamos šios mokslinės veiklos kryptys, numatytos Instituto įstatuose:
8.1. Lietuvos ir lietuvių literatūros istorijos tyrimai;
8.4. lietuvių literatūros ir folkloro teoriniai, lyginamieji ir tarpdalykiniai tyrimai.
 
Senosios literatūros skyrius tyrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytinį paveldą nuo valstybės sukūrimo (XIII a. vidurys) iki jos žlugimo (XVIII pabaiga) bei visiško sunykimo (XIX a. pirmasis ketvirtis), taip pat lietuviškąją Mažosios Lietuvos raštiją. Analizuojama grožinė, istorinė, religinė, socialinė, politinė literatūra, per ilgą laiko tarpsnį nuo Viduramžių iki Apšvietos bei preromantizmo kurta ne tik lietuvių, bet ir lotynų, rusėnų, lenkų, vokiečių kalbomis. Bendresnis kultūrologinis kontekstas nuolat papildomas naujų autorių vardais ir kūriniais, atspindinčiais vienos ar kitos kultūrinės epochos savitumą. Vykdomi fundamentiniai ir specialieji senosios literatūros bei raštijos tyrimai, skleidžiami jų rezultatai, rengiami ir publikuojami šaltiniai, telkiamas šios srities Lietuvos ir tarptautinis mokslinis potencialas. Taip siekiama šiuolaikinei Lietuvos visuomenei atverti ir aktualizuoti senosios Lietuvos kultūros rašytinį, dažnai iki šiol neskelbtą palikimą.
 
Prisidėdamas prie Instituto užsibrėžtų mokslinės, kultūrinės bei socialinės plėtros tikslų, Skyrius nuo savo įkūrimo 1993 m. yra parengęs bei išleidęs:
  • 23 senajai Lietuvos kultūrai skirtas monografijas bei studijas, iš jų 17 monografijų serijojeSenosios literatūros studijos (dešimties jų autoriai – skyriaus darbuotojai);
  • 34 periodinio mokslinio leidinio Senoji Lietuvos literatūra knygas;
  • 2 senosios literatūros istorijos sintezės knygas ir kolektyvinį veikalą Senoji Lietuvos literatūra (2011);
  • 7 stambius bibliografinius leidinius (keturių autoriai yra skyriaus darbuotojai);
  • 34 šaltinių leidimus (iš jų 13 – serijoje Ištakos, 9 – serijoje Viduramžių biblioteka).
Daugelis paskelbtų šaltinių itin reikšmingi arba net unikatai – jų teišlikę po vieną egzempliorių, dažniausiai užsienyje. Skyriuje intensyviai tiriami archyvuose aptikti anksčiau buvę nežinomi vertingi rankraščiai, rengiamos jų publikacijos su skaitmeninėmis originalų kopijomis. Skyriaus darbuotojai taip pat rengia naujus Liudviko Martyno Rėzos, Kristijono Donelaičio raštų mokslinius leidimus.
 
Per du savo gyvavimo dešimtmečius Skyrius tapo reikšmingu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Mažosios Lietuvos literatūros ir raštijos tyrimų centru Vidurio Rytų Europoje. Įvairiomis mokslinio bendradarbiavimo formomis (tarptautinės konferencijos, periodinio mokslo leidinio Senoji Lietuvos literatūra sudarymas ir publikavimas, bendri projektai) palaikomi ryšiai su Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Vokietijos mokslininkais, visų pirma – tiriančiais bendrą kultūrinį paveldą, koordinuojama ir integruojama mokslinė tiriamoji veikla senosios lituanistikos srityje. Intensyviai vyksta ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvos mastu (bendri projektai su LII, LKI, VU, LEU, KU ir kt.). Skyriaus darbuotojai skaito pranešimus Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėse konferencijose, stažuojasi užsienio mokslo centruose (Lenkijoje, Austrijoje, Vokietijoje). Svarbi skyriaus veiklos sritis – žinių tiriamomis temomis visuomeninė sklaida, populiarinimas ir švietimas. Skyriaus darbuotojai dėsto įvairiuose universitetuose, palaikomi ryšiai su mokyklomis ir kitomis visuomeninėmis įstaigomis, kultūros centrais (pvz., Kražių kultūros centru, Juodkrantės L. Rėzos kultūros centru), organizuojami kultūriniai renginiai, seminarai, spaudos konferencijos, viešosios paskaitos, radijo, televizijos laidos ir kt.
 
DARBUOTOJAI
 
Vyresnieji mokslo darbuotojai
 
Mintautas Čiurinskas     skyriaus vadovas, hum. m. daktaras, docentas
Liucija Citavičiūtė     hum. m. daktarė
Darius Kuolys     hum. m. daktaras, docentas
Živilė Nedzinskaitė     hum. m. daktarė
Dalia Emilija Staškevičienė     hum. m. daktarė, docentė
Žavinta Sidabraitė   hum. m. daktarė
 
Mokslo darbuotojai
 
Dovilė Keršienė     hum. m. daktarė
Asta Vaškelienė     hum. m. daktarė
Ona Daukšienė     hum. m. daktarė
 
Jaunesnieji mokslo darbuotojai
 
 
Doktorantai
 
 
MOKSLINIAI LEIDINIAI
 
Skyriaus darbuotojai vykdo individualius tyrimus, kurių rezultatus publikuoja atskiromis monografijomis, taip pat įgyvendina bendras programas,  šie mokslo darbai skelbiami keturiuose serijiniuose leidiniuose:
 
• mokslo periodinis leidinys Senoji Lietuvos literatūra – metodologinės, tipologinės, istorinės senųjų tekstų tyrinėjimų publikacijos, moksliniai senųjų tekstų pristatymai;
• serija Senosios literatūros studijos - apibendrinti senosios raštijos tyrinėjimai, monografijos ir įvairūs sintetinio turinio darbai (naujausias šios serijos leidinys - Živilės Nedzinskaitės monografija „Tepaliks kiekvienas šlovę po savęs": Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poetikos ir poezijos recepcija XVII–XVIII amžiaus LDK jėzuitų edukacijos sistemoje, 2011);
• serija Ištakos – retų, mažai bendresnėje mokslinėje apyvartoje žinomų, tačiau svarbių lietuvių literatūros ir kultūros istorijai kūrinių bei jų vertimų iš senųjų kalbų mokslinės publikacijos (naujausias leidinys – Kazimieras Jonas Vaišnoravičius, Kelionė po Europą su jaunuoju kunigaikščiu Ostrogiškiu: 1667–1669 metų dienoraštis, 2009);
• serija Viduramžių biblioteka – Europos V–XV a. literatūros paminklų vertimai ir jų pristatymai lietuvių skaitytojui, daugiau dėmesio skiriant tiems kūriniams, kurie galėjo daryti įtakos Lietuvos Viduramžių (XIII–XVI a. pirmos pusės) raštijos kūrėjams (šiuo metu rengiama Liucijos Citavičiūtės iš vokiečių kalbos išversta liaudies sakmė Linksma knyga apie Tilį Ulenšpygelį).
 
Savitu formatu publikuojami senosios literatūros autorių raštai (naujausias toks leidinys – Jono Radvano Raštai (2009; sudarė, iš lotynų kalbos vertė, pratarmę ir straipsnį parašė Sigitas Narbutas).
 
Rengiami fundamentiniai raštų leidimai. Naujausias iš jų: Martynas Liudvikas Rėza, Raštai, t. 1:Filologija: lietuviškos Biblijos rengimas, sudarytoja ir vertėja Liucija Citavičiūtė, 2011. Šiuo metu rengiamas antrasis tomas, kuriame pradedamas publikuoti M. L. Rėzos literatūrinis paveldas, nauji šaltiniai, filologiniai ir teologiniai traktatai. Numatytas šio tomo pavadinimas –Traktatai. I dalis: Krikščionybės istorija Lietuvoje ir Prūsijoje.
 
Leidžiami atskiri kritiniai originalių senosios raštijos tekstų leidimai (naujausias leidinys – Mathias Casimirus Sarbievius, Poetica, t. 1: Praecepta poetica. De perfecta poesi = Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Poetika, t. 1: Poezijos mokslas. Apie tobulą poeziją, parengė, papildė, pratarmę parašė ir rodykles sudarė Ona Daukšienė, 2009).
 
KONFERENCIJOS
 
Skyrius rengia mokslines konferencijas, skirtas senosios raštijos tyrimo problemoms, žymiausiems kūrėjams ir reiškiniams, iškilių literatūros istorikų gyvenimui ir kūrybai. 2003 m. sausio 24 d. surengti pirmieji Jurgio Lebedžio skaitymai, skirti Lietuvos literatūros ir kultūros istoriko prof. J. Lebedžio 90-osioms  gimimo metinėms; nuo tol tradiciniai Jurgio Lebedžio skaitymai, skirti vis kitai temai, rengiami kasmet, o nuo 2012 m. įvyksta po dvi šio ciklo konferencijas per metus.
 
2009 m. balandžio 30 d. LLTI buvo surengta mokslinė konferencija „Albertas Vijūkas-Kojalavičius iš 400 metų perspektyvos“ (VII Jurgio Lebedžio skaitymai). Konferencija skirta iškiliausio Didžiosios Kunigaikštystės laikų Lietuvos istoriko gyvenimui ir kūrybiniam palikimui aptarti, ja taip pat pažymėtos ir 400-osios Kojalavičiaus gimimo metinės. 2010 m. lapkričio 25–26 d. įvyko VIII Jurgio Lebedžio skaitymai „Žalgiriui – 600. Istoriniai mūšiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijoje“, 2011 m. lapkričio 17 d. – IX Jurgio Lebedžio skaitymai „Literatūra ir Lietuvos modernėjimo procesai XV–XVIII a.“, 2012 m. lapkričio 23 d. – X Jurgio Lebedžio skaitymai „Naujausi lituanistikos atradimai ir šiuolaikinė istorinė vaizduotė“. 2012 m. spalio 11–12 d. VU Mažojoje auloje vyko LLTI ir VU organizuota tarptautinė konferencija, skirta pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos 400-osioms mirties metinėms pažymėti, – „Petras Skarga SJ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra 1612–2012“ (XI Jurgio Lebedžio skaitymai).
 
2013 metų Jurgio Lebedžio skaitymai bus skirti Žemaičių krikšto ir Brastos Biblijos (1563) jubiliejinių sukakčių proga iškeltai Biblijos senojoje raštijoje problematikai, taip pat rankraštinio paveldo tyrimų problematikai.
 
Konferencijų medžiaga, planinės publikacijos, užsienio šalių mokslininkų straipsniai, šaltinių publikacijos skelbiamos du kartus per metus išeinančiame serijiniame leidinyje Senoji Lietuvos literatūra, kurio redakcinės kolegijos pagrindą sudaro Skyriaus mokslininkai. Tai vienintelis toks specializuotas mokslo leidinys, skirtas LDK ir Mažosios Lietuvos senosios raštijos problemoms.
 
Dauguma Skyriaus darbuotojų šiuo metu įgyvendina ilgalaikę institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programą „Senosios Lietuvos ir Prūsijos literatūros bei raštijos tyrimai“ (2012–2016 m.). Programa siekiama šiuolaikinei Lietuvos visuomenei atverti ir aktualizuoti senosios Lietuvos rašytinį palikimą, formuoti moksliškai pagrįstus vertinimus, sudarančius mūsų nacionalinio kultūrinio bei istorinio naratyvo sandą Europos kultūrų įvairovėje.
    Pirmosios programos dalies „Kristijono Donelaičio kūrybos ir Prūsų Lietuvos raštijos tyrimai ir publikavimas“ tikslas – tekstologinis iškiliausio lietuvių literatūros kūrėjo K. Donelaičio literatūrinio palikimo tyrimas, rengiantis 2014 m. paminėti jo 300 metų jubiliejų.
    Antroji programos dalis – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poezijos ir poetikos tyrimai: kultūrinės atminties pavidalai“. Tiriama įvairiakalbė LDK poezija, poetikos ir retorikos įtaka literatūros raidai. Tema aprėpia ir XVIII a. lotyniškosios literatūros visuomeninį kultūrinį kontekstą, pagrindinių to meto vienuolijų – jėzuitų ir pijorų – proginės literatūros specifiką, žanrinės raiškos analizę, Baroko ir Apšvietos stilistikos bei estetikos kanonus bei jų raišką proginėje kūryboje. Bus parengtas ir paskelbtas M. K. Sarbievijaus Poetikos II tomas, kiti LDK poetinio paveldo šaltiniai, monografijos apie LDK lotyniškąją poeziją.
    Trečioji programos dalis – „LDK naratyvas: tautinės ir politinės savimonės, istorinės vaizduotės ir jų literatūrinės išraiškos sintetiniai tyrimai“. Tiriami reikšmingi grožiniai, istoriniai, publicistiniai, epistoliniai, religiniai senosios Lietuvos tautinio bei politinio sąmoningumo trajektorijas nusakantys tekstai, rengiamos monografijos.
 
Taip pat dauguma skyriaus darbuotojų dalyvauja įvairiuose konkursinį finansavimą laiminčiuose mokslo ir sklaidos projektuose, dirba keleto jų vadovais. Minėtini sėkmingai užbaigti ir tebevykstantys M. L. Rėzos raštų rengimo ir leidybos (vad. Liucija Citavičiūtė), XVII–XVIII a. poetikos rankraščių tyrimo, rengimo ir leidybos (vad. Živilė Nedzinskaitė), biografijos žanro veikalų tyrimo (vad. Mintautas Čiurinskas), Lietuvos metraščių ir Motiejaus Strijkovskio Kronikostyrimo ir sklaidos (vad. Eglė Patiejūnienė) projektai.
 
SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt