LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
 
 Struktūra

 Senosios literatūros skyrius

 Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius

 

 

Senosios literatūros skyrius tyrinėja Lietuvos raštiją nuo jos atsiradimo iki XIX amžiaus pradžios, ypatingą dėmesį skirdamas XVI–XVIII amžiaus lietuvių literatūros procesams. Analizuojama įvairių amžių grožinė, istorinė, religinė, socialinė, politinė literatūra ne tik lietuvių, bet ir lotynų, rusėnų, lenkų kalbomis bendresnį kultūrologinį kontekstą praplečiant naujais autoriais ir kūriniais, reprezentuojančiais vienos ar kitos kultūrinės epochos savitumą. Čia dirbantys mokslininkai tiria ir publikuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos rašytinį paveldą, todėl aprėpia laikotarpį nuo valstybės sukūrimo (XIII a. vidurys) iki jos žlugimo (XVIII pabaiga) bei visiško sunykimo (XIX a. pirmasis ketvirtis). Senosios raštijos tyrėjai kelia sau uždavinį per artimiausius dešimt–dvylika metų paskelbti reikšmingesniuosius LDK literatūros paminklus, taip pat publikuoti tyrimų, visuomenę supažindinsiančių su svarbesniaisiais autoriais, žanrais, kūriniais, taip pat institucijomis, daugiausia prisidėjusiomis prie raštijos atsiradimo bei raidos; visa tai ketinama apibendrinti naujoje literatūros istorijoje. Keliamiems uždaviniams įveikti skyriaus mokslininkai ieško ir suranda bendradarbių ir bendraminčių kitose Lietuvos mokslo institucijose, pirmiausia keliose Vilniaus universiteto katedrose, ir stambiosiose Lietuvos bibliotekose.
Mokslininkai dalyvauja ir skaito pranešimus ir kitose Lietuvos bei užsienio šalių mokslinėse konferencijose, stažuojasi užsienio mokslo centruose (Lenkijoje, Austrijoje, Vokietijoje).
 
MOKSLINIAI LEIDINIAI
 
Skyriaus darbuotojai vykdo individualius tyrimus, kurių rezultatai – atskiros monografijos, taip pat bendras programas, kurių mokslines publikacijas sudaro keturi serijiniai leidiniai:
 
• tęstinis leidinys Senoji Lietuvos literatūra – metodologinės, žanrinės, istorinės senųjų tekstų tyrinėjimų publikacijos, moksliniai senųjų tekstų pristatymai;
• serija Senosios literatūros studijos – apibendrinti senosios raštijos tyrinėjimai, monografijos ir įvairūs sintetinio turinio darbai;
• serija Ištakos – retų, mažai bendresnėje mokslinėje apyvartoje žinomų, tačiau svarbių lietuvių literatūros ir kultūros istorijai kūrinių bei jų vertimų iš senųjų kalbų mokslinės publikacijos;
• serija Viduramžių biblioteka – Europos V–XV a. literatūros paminklų vertimai ir jų pristatymai lietuvių skaitytojui, daugiau dėmesio skiriant tiems kūriniams, kurie galėjo daryti įtakos Lietuvos Viduramžių (XIII–XVI a. pirmos pusės) raštijos kūrėjams.
 
KONFERENCIJOS
 
Skyrius rengia mokslines konferencijas, skirtas senosios raštijos tyrimo problemoms, iškilių literatūros istorikų gyvenimui ir kūrybai. 2003 m. sausio 24 d. surengti pirmieji Jurgio Lebedžio skaitymai, skirti prof. J. Lebedžio 90-ųjų gimimo metinių jubiliejui; balandžio 25 d. – konferencija Lietuvių literatūros istorija: lituanistikos praeitis ar aktualija. 2004 m. vasario 12 d. vyko senosios raštijos paminklų, išleistų Institute, pristatymas-diskusija Kiek mums svarbi senosios Lietuvos patirti; kovo 4 d. – antrieji Jurgio Lebedžio skaitymai, skirti įvairioms lietuvių kilmės iš romėnų legendoms aptarti. 2005 m. sausio 27 d. – tretieji Jurgio Lebedžio skaitymai, skirti Lietuvos metraščių tyrimų būklei ir perspektyvoms aptarti; spalio 20–21 d. – tarptautinė konferencija Raštijos ir literatūros santykis: LDK patirtis (kartu su VU klasikinės filologijos katedra). 2006 m. sausio 26 d. – ketvirtieji Jurgio Lebedžio skaitymai; jų tema „Rotundas, Strijkovskis, Guagninis: naujos įžvalgos ir vertinimai“. 2007 m. sausio 25 d. – penktieji Jurgio Lebedžio skaitymai, surengta diskusija „Kunigaikštija ar kunigaikštystė? Senosios Lietuvos realijų pavadinimų, asmenvardžių ir vietovardžių perteikimo problemos“ (iš garso įrašo parengta medžiaga publikuota Senosios Lietuvos literatūros 23 knygoje, p. 123–144). 2008 m. sausio 31 d. įvykusių VI Jurgio Lebedžio skaitymų tema – „Jurgis Lebedys ir senosios literatūros kanonas“. Konferencijos metu svarstytas teorinis kanono aspektas ir praktinės jo taikymo galimybės, pristatyti tyrimai iš XVII–XVIII a. LDK rašytinio palikimo, prisiminta Jurgio Lebedžio asmenybė ir jo mokslinio darbo principai.
 
 
DARBUOTOJAI
 
Vyresnieji mokslo darbuotojai
 
Mintautas Čiurinskas                 skyriaus vadovas, hum. m. daktaras,docentas
Liucija Citavičiūtė                      hum. m. daktarė
Darius Kuolys                            hum. m. daktaras, docentas
Sigitas Narbutas                         hum. m. daktaras, docentas
 
Mokslo darbuotojai

Živilė Nedzinskaitė                    hum. m. daktarė
 
Jaunesnieji mokslo darbuotojai

Dovilė Keršienė                         hum. m. daktarė
 
 
 
Doktorantai