Serijos
Senosios literatūros studijos
Vanagas,Vytautas. Dionizas Poška: monografija / red. V. Rakauskas. - Vilnius: Pradai, 1994. - 176 p. - ISBN 9986-405-24-6.
Monografijoje, remiantis literatūrinių šaltinių ir naujais archyvų duomenimis aprašomas XIX a. pr. lietuvių poeto ir lietuvių tautos senovės bei kalbos tyrinėtojo D. Poškos (apie 1765–1830) gyvenimo kelias, asmenybės bruožai, apibūdinami ir vertinami visų jo kūrybinės veiklos sričių rezultatai.
Turinys: Pratarmė; Gyvenimas ir asmuo; Biografijos metmenys: kilmė ir giminė, mokslai Kražiuose ir Raseiniuose, tarnybos Temidei metai, paskutinis dešimtmetis; Asmenybės bruožai; Darbai; Poezija: „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“, kitos eilės; Veidu į Lietuvos praeitį: Baublys, istoriko aspiracijos; „Žodininkas“; Baigiamosios pastabos.
***
Gineitis, Leonas. Prūsiškasis patriotizmas ir lietuvių literatūra: monografija / red. V. Rakauskas. - Vilnius: Pradai, 1995. - 223 p. - ISBN 9986-405-41-6.
Knygoje aptariamas Rytų Prūsijos šviesuomenės tautybinis kraštietiškasis patriotizmas, kaip ilgamečio atsparumo asimiliacijai ir literatūros lietuvių kalba ugdymo veiksnys. Tuo požiūriu aprėpiami literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniai nuo seniausių laikų iki XX a. Procesas siejamas su istorine renesanso, apšvietos, romantizmo, pozityvizmo tendencijų kaita.
Turinys: Pratarmė; Renesanso impulsams veikiant; Apšvietos amžiaus derlius; Tarp romantikos ir tikrovės; Pozityvistinė ataskaita istorijai; Atgimimo akivaizdoje; Pabaiga.
***
Pociūtė, Dainora. XVI–XVII a. protestantų bažnytinės giesmės: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Prūsų Lietuva: monografija / red. D. Linčiuvienė. - Vilnius: Pradai, 1995. - 223 p. - ISBN 9986-405-48-3.
Knygoje nagrinėjamos XVI–XVII a. LDK ir Prūsų Lietuvos protestantų bažnytinės giesmės, kaip lietuvių himnodijos pamatiniai tekstai ir ankstyvoji poezija. Giesmių vystymosi istorija aptariama protestantų Bažnyčios bei dogmatikos raidos, Renesanso ir Baroko epochų kontekste, atspindint liuteronų ir kalvinistų savimonės, pamaldumo raiškos pokyčius.
Turinys: Pratarmė; Įvadas; I. XVI a. Prūsų Lietuvos ir LDK giesmynai. M. Mažvydo katekizmo giesmių kilmė. M. Mažvydo giesmynas. Santykis su viduramžių himnodija ir reformacijos giesmės: autorystė ir rūšys. Ortodoksinė J. Bretkūno giesmyno pakraipa. LDK kalvinistų giesmynai: lenkiškieji Brastos, Nesvyžiaus ir Vilniaus rinkiniai. Jų santykis su M. Petkevičiaus katekizmo giesmėmis. Tikėjimas ir pažinimas: dogmatiniai reformacijos giesmių akcentai. Apeiginė giedojimo struktūra ir giesmių poetikos formavimosi principai; II. XVII a. giesmynai. Naujosios L. Zengštoko ir D. Kleino (J. Rikovijaus, Fr. Šusterio) rinkinių giesmės. Knygos Nobažnystės giesmynas ir jo santykis su lenkiškaisiais XVII a. rinkiniais. Pamaldumo pokyčiai: nuo tikėjimo išpažinimo prie kankinystės pojūčio. „Užslėptosios teologijos“ ekspresija ir poetinis kalvinistų konservatizmas; III. Mentalinių kategorijų raiška protestantiškose giesmėse. Laikas ir amžinybė: embleminė vienovė. Erdvė: literoniška vietos absoliutizacija ir uždarumas. Mirties refleksijos pokyčiai; Pabaigos žodis; XVI–XVII a. Prūsų Lietuvos bažnytinių giesmių sąrašas; XVI–XVII a. LDK kalvinistų bažnytinių giesmių sąrašas.
***
Narbutas, Sigitas. Tradicija ir originalumas Jono Radvano „Radviliadoje“: monografija. Vilnius: LLTI, 1998. - 264 p. - ISBN 9986-513-25-1.
Knyga skirta aptarti XVI a. poeto Jono Radvano sukurtąją „Radviliadą“. Tai kūrinys, kurį neabejodami galime laikyti herojiniu epu. Monografijos autoriui rūpėjo atskleisti ir tą nacionalinės literatūros tradiciją, kuria pasirėmė „Radviliados“ kūrėjas, ir aptarti tuos istorinius įvykius, kurie tapo „Radviliados“ siužeto pagrindu.
Turinys: Pratartis; Extant ejusdem alia Carmina: Literatūros apie J. Radvaną apžvalga; „Čia kiekvienoj eilutėj skamba Vergilijus“: „Radviliados“ kalbos pobūdis; Lietuvos Hėrodoto takeliais: M. Strijkovskio poveikis „Radviliadai“; Cerne, quibus patria est innixa columnis: Lietuvos protestantų kūrybos atspindžiai herojiniame epe; Žmogaus ir valstybės tema „Radviliadoje“: I. Epo kompozicijos ypatybės. II. Idealaus žmogaus paveikslas. III. Valstybės samprata; Vietoje užsklandos: sava ir svetima Lietuvos renesanso literatūroje.
***
Motiejus Kazimieras Sarbievijus Lietuvos, Lenkijos, Europos kultūroje: tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos poeto 400-ųjų gimimo metinių jubiliejui, medžiaga, Vilnius, 1995, spalio 19-21 / sudarė E. Ulčinaitė. -Vilnius: LLTI, 1998. – 336 p. - ISBN 9986- 513-27-8.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus – lenkų kilmės lotyniškai rašęs XVII a. poetas, įgijęs europinę šlovę, didžiąją gyvenimo dalį yra praleidęs Lietuvoje. Vilniaus universitete vyko konferencija, skirta jo 400-osioms gimimo metinėms. Konferencijos tema tiksliai nusako Sarbievijaus palikimo „regioninę“ ir universaliąją reikšmę, sąsajų ir įtakų svarbiausias linijas. Per 50 Sarbievijaus poezijos leidimų vien XVII–XVIII a.; vertimai į anglų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų, lietuvių kalbas; retorikos, poetikos, filosofijos įvairovė, originalūs Antikos ir Biblijos imitavimo būdai – visa tai leidžia kalbėti apie poeto kūrybą įvairiais aspektais, išryškinti jos daugialypį ir daugiaprasmį pobūdį, pagaliau bandyti suvokti, ką mums XX a. pabaigoje reiškia šio XVII a. poeto kūryba, kokių jos atgarsių randame šiandien Lietuvos, Lenkijos, Europos kultūroje.
Turinys: Praefatio, Pratarmė / E. Ulčinaitė; Jėzaus draugijos generalinio vyresniojo Peterio Hanso Kolvenbacho SJ sveikinimas; I. Genius loci: M. K. Sarbievijus, Ad amocos Belgas / J. Ijsewijn, santr. liet. parengėR. Dambrauskaitė; Sarbievijus Romoje / P. Rabikauskas SJ; XVII a. pr. krikščionių Horacijus ir mūsų dienų Lietuva / J. Boruta SJ; Sarbievijus Lietuvos kultūroje / E. Ulčinaitė; „Etiamsi in tuas laudes totum conspiret Belgium“: sekimo Sarbievijumi aspektai / D. Sacre, santr. liet. parengė R. Dambrauskaitė; II. Poetinės ir mokslinės veiklos formos: M. K. Sarbievijaus mitologinė teologija / J. Bolewski SJ, P. Kapusta SJ, santr. liet. parengė E. Ulčinaitė; Antikinė istoriografija M. K. Sarbievijaus kūryboje / I. Lewandowski, santr. liet. parengėI. Štikonaitė; Lenkijos jėzuitų lotyniškoji poezija XVII a.: nuo Horacijaus parodijos iki elogijos / J. S. Gruchala, santr. liet. parengė E. Ulčinaitė; Ar Sarbievijus vadintinas Sarmatų Horacijum ar tiesiog Horacijaus poetu / H. Zabulis; Sarbievijaus epigramų panegirizmas / A. W. Mikolajczak, santr. liet. parengė I. Štikonaitė; Mitologiniai motyvai ankstyvojoje Sarbievijaus poezijoje / R. Katinaitė; Lingvistinė pratarmė M. K. Sarbievijaus kūrybai lenkų kalba / J. Okoniowa, santr. liet. E. Ulčinaitė; III. Sarbievijaus kontekstas: Sarbievijaus laikų Vilniaus akademijos teatras / J. Okon, santr. liet. parengė E. Ulčinaitė; Sarbievijaus poezijos leidimai XVII a. / S. Narbutas; M. K. Sarbievijus politiniame LDK teatre / D. Kuolys; 23 Sarbievijaus epigramos, išverstos į lenkų kalbą Zofijos Abramowicz / W. Appel, santr. liet. parengė E. Ulčinaitė.
***
Gaigalaitė, Vita. Adomo Mickevičiaus jaunystės kūryba. - Vilnius: LLTI, 1998. - 276 p. - ISBN 9986-513-29-4.
Knygoje A. Mickevičiaus kūryba apžvelgiama ne kalbos, o vaizdų, mitų, kultūros simbolių požiūriu; taip manyta aiškiau suvokti daugiakalbės kultūrinės patirties žmogaus dvasios pasaulį, žymiausio XIX a. lenkų romantiko kūrybos stilių. Kūrėjo vaizduotė analizuojama pasitelkus C. G. Jungo dvasios fenomenologiją bei psichoanalizę, G. Bachelard'o vaizduotės psichoanalizę bei mitologinę kritiką. Į A. Mickevičiaus kūrybą žvelgta nuo ištakų, stabtelėta prie filomatiškos studentiškos kūrybos bandymų, žiūrėta į privataus gyvenimo tekstus, laiškus, estetikos darbus, kritikos straipsnius.
Turinys: Pratarmė; I. Pasaulėvoka ir vaizduotė. A. Mickevičiaus kūryba: požiūrių ir tyrinėjimo metodologijų įvairovė. Neramių jėgų pasaulis. Reginčioji kuriančiojo ar atkuriančiojo akis? Klasicizmas ar romantizmas? Romantizmo argumentai. Giminiškumas A. Mickevičiaus kūryboje. Reali ir mistinė A. Mickevičiaus žemė. Nacionalumas: stiliaus raiška. Realybė A. Mickevičiaus kūryboje; II. Kūrybinė raiška: vaizduosena. Kūrybos genezė. Tradicija ir transformacijos. Inscenizacija „Jambuose“. Baladės dramaturgija ir romanso širdies misterija; Išvados.
***
Jurgelėnaitė, Rasa. Lotyniškoji laidotuvių poezija: XVI a. pabaigos Vilniaus Akademijos tekstų retorinė analizė / red. O. Daukšienė. - Vilnius: LLTI, 1998. - 251 p. - ISBN 9986-513-41-3.
Knyga išleista humanitarinių mokslų daktarės disertacijos pagrindu. Autorės pasirinktas gedulingų eilių analizės būdas, remiantis retorinių darbų struktūra ir kūrybos principais, yra originalus ir motyvuotas. Į retorinį tekstą žiūrima tarsi „iš vidaus“, nueinami tie patys kūrybos etapai kaip ir kuriant retorines kalbas, poetas ir poezijos kritikas tampa to paties vyksmo dalyvis. Pasirinktoji medžiaga – tai pavyzdžių ir argumentų šaltinis retorinės analizės mechanizmui atskleisti ir jį iliustruoti. Didžiausias šio darbo siekis – bent šiek tiek prisidėti prie to, kad būtų pakeisti retorinių kūrinių vertinimo principai, iki šiol taikomi lietuvių literatūros istorijoje.
Turinys: Įvadas; Laidotuvių poezija Vilniaus akademijoje: pratybų metu gimusios eilės; Retorika ir poezija; Retorinės kūrybos procesas. Ars. Exercitatio. Imitatio; Retorinės kūrybos etapai. Inventio Įžangos topai. Pabaigos topai. Gyrimo (encomii) topai. Ante ipsum topai. In ipso topai. Post eum topai. apverkimo (complorationis) topai. Antikinių herojų skausmo palyginimas. Guodimo (consolationis) topai; Dispositio. Retorinio epicedijo forma. Topų naudojimu paremta struktūra. Poetinių formų imitacija; Elocutio. Retorinės kalbos figūros. Kalbos figūrų epspresyvumas. Kalbos figūrų interpretacija; Retorinė laidotuvių poezija ir jos suvokėjas; Laidotuvių pozijos rinkiniai: socialinė ir kultūrinė aplinka; Išvados.; Šaltiniai; Priedai; In memoriam / E. Ulčinaitė.
***
Narbutienė, Daiva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV–XVII a.: monografija / redaktorius Antanas Graudis. - Vilnius: LLTI, 2004. - 245 p. - ISBN 9955-475-83-8.
Monografijoje siekiama knygotyros aspektu išanalizuoti LDK lotyniškosios knygos raidą XV–XVII a., atsižvelgiant į objektyvias to meto knygininkystės plėtros sąlygas atskleisti svarbiausius lotyniškų knygų poreikio formavimosi, knygų leidybos, poligrafijos, repertuaro struktūros, lotyniškų knygų paplitimo visuomenėje ypatumus, pabandyta išsamiau apibūdinti visą kelią, kurį lotyniškoji knyga nuėjo Lietuvoje XV–XVII a.
Turinys: Įvadas. Problemos istoriografija. LDK lotyniškų knygų leidybos organizacija: Poreikių susiformavimas. Leidėjai ir spaustuvės. Lotyniškų knygų cenzūra. Knygų repertuaras ir jo savitumai: Repertuaro apimtis ir knygų leidimo dinamika. Knygų teminė ir tipologinė charakteristika. Autorių ir parengėjų sudėtis. Lotyniškos knygos paplitimas LDK visuomenėje: Knygos lotynų kalba asmeninėse bibliotekose. Lotyniškų knygų rinkiniai LDK institucijose. Pabaiga. Le livre latin du Grand Duché de Lituanie au XV–XVIIe siécles: résumé. Šaltiniai ir literatūra. Santrumpos. Asmenvardžių rodyklė.
Turinys: Įvadas. Problemos istoriografija. LDK lotyniškų knygų leidybos organizacija: Poreikių susiformavimas. Leidėjai ir spaustuvės. Lotyniškų knygų cenzūra. Knygų repertuaras ir jo savitumai: Repertuaro apimtis ir knygų leidimo dinamika. Knygų teminė ir tipologinė charakteristika. Autorių ir parengėjų sudėtis. Lotyniškos knygos paplitimas LDK visuomenėje: Knygos lotynų kalba asmeninėse bibliotekose. Lotyniškų knygų rinkiniai LDK institucijose. Pabaiga. Le livre latin du Grand Duché de Lituanie au XV–XVIIe siécles: résumé. Šaltiniai ir literatūra. Santrumpos. Asmenvardžių rodyklė.
***
Citavičiūtė, Liucija. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai: monografija / redaktorė Kristina Mačiulytė. - Vilnius: LLTI, 2004. - 393 p. - ISBN 9955-475-82-X.
„Šios knygos tikslas – rekonstruoti ilgą ir sudėtingą Lietuvių kalbos seminaro istoriją, iš vidaus pažvelgti į studijų procesą, atskleisti seminaro poveikį Mažosios Lietuvos kultūriniam ir visuomeniniam gyvenimui, plėtojant lietuvių raštiją ir knygos kultūrą, žadinant tautinę savimonę. Į lituanistikos studijas Karaliaučiaus universitete pabandyta pažvelgti iš lietuviškos perspektyvos, remiantis Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro archyvo bylomis, kurios gali dar daug ką paliudyti apie šį gerai žinomą, o kartu ir visai nepažįstamą reiškinį“, – rašo įžangoje L. Citavičiūtė.
Turinys: Pradžios žodis. 1. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras istorijos vingiuose: Lituanistinės tradicijos Karaliaučiaus universitete XVI–XVII a.; Lietuvių kalbos seminaro įkūrimo tikslas ir aplinkybės; Seminaro nuosmukio ir pakilimo laikotarpiai pirmąjį veiklos šimtmetį; Lietuvių kalbos seminaras Halėje; Karaliaučiaus Lenkų kalbos seminaras; Seminaro reforma ir jo suklestėjimas vadovaujant M.L. Rėzai; Seminaro vaidmuo vadovaujant F. Kuršaičiui; Paskutiniųjų seminaro dešimtmečių raidos tendencijos; Seminaro dalyviai: Seminaro vadovai. Seminaro docentai. Seminaro klausytojai; Mokymo turinys ir metodika. 2. Seminaro absolventų indėlis į lietuvių raštiją ir kultūrą: Religinės raštijos plėtotė; Pasaulietinės raštijos plėtotė: Kalbotyros darbai. Lietuvių tautosaka. Originalūs grožinės literatūros kūriniai ir pasaulietinio turinio vertimai; Seminaro auklėtinių palikimas vokiečių kalba; Kita seminaro auklėtinių veikla: Valdžios įsakų vertimai. Lietuviška periodika. Knygininkystė. Dalyvavimas draugijų veikloje. Sakraliniai ir visuomeniniai statiniai. Pabaigos žodis. Priedai: 1. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro klausytojų biogramos. 2. Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminare XVIII–XIX a. mokymui naudotos knygos. Šaltiniai ir literatūra. Iliustracijų sąrašas.
Turinys: Pradžios žodis. 1. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras istorijos vingiuose: Lituanistinės tradicijos Karaliaučiaus universitete XVI–XVII a.; Lietuvių kalbos seminaro įkūrimo tikslas ir aplinkybės; Seminaro nuosmukio ir pakilimo laikotarpiai pirmąjį veiklos šimtmetį; Lietuvių kalbos seminaras Halėje; Karaliaučiaus Lenkų kalbos seminaras; Seminaro reforma ir jo suklestėjimas vadovaujant M.L. Rėzai; Seminaro vaidmuo vadovaujant F. Kuršaičiui; Paskutiniųjų seminaro dešimtmečių raidos tendencijos; Seminaro dalyviai: Seminaro vadovai. Seminaro docentai. Seminaro klausytojai; Mokymo turinys ir metodika. 2. Seminaro absolventų indėlis į lietuvių raštiją ir kultūrą: Religinės raštijos plėtotė; Pasaulietinės raštijos plėtotė: Kalbotyros darbai. Lietuvių tautosaka. Originalūs grožinės literatūros kūriniai ir pasaulietinio turinio vertimai; Seminaro auklėtinių palikimas vokiečių kalba; Kita seminaro auklėtinių veikla: Valdžios įsakų vertimai. Lietuviška periodika. Knygininkystė. Dalyvavimas draugijų veikloje. Sakraliniai ir visuomeniniai statiniai. Pabaigos žodis. Priedai: 1. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro klausytojų biogramos. 2. Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminare XVIII–XIX a. mokymui naudotos knygos. Šaltiniai ir literatūra. Iliustracijų sąrašas.
***
Tereškinas, Artūras. Imperfect Communities: identity, discourse and nation in the seventeenth-century Grand Duchy of Lithuanian = [Netobulos bendruomenės: tapatybė, diskursas, tauta XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje: monografija. - Vilnius: LLTI, 2005. - 346 p. –- ISBN 9955-475-94-3.
Monografijoje, pasitelkus įvairius XVII a. dokumentus, analizuojamos skirtingos politinių ir kultūrinių diskursų formos, kuriomis buvo suvokiama ir įsivaizduojama tiek LDK, tiek joje veikiantis pilietis. Interpretuojama plati istorinių dokumentų skalė nuo memuarų, asmeninės korespondencijos, politinių kalbų iki laidotuvių pamokslų, testamentų ir istorinių raštų.
Turinys: Acknowledgments. Introduction: power of words. 1. Anatomy of the commonwealth: states, nations, fatherlands. 2. The ties of territory . 3. The intimate monarchy. 4. The rhetoric of noble selfhood: the making of a Lithuanian noblemen. 5. The figures of death. 6. History, genealogy and memory. Conclusion: fragmente bodies. Abbreviations.
***
Mačiulytė, Kristina. Kad Tėvynė gyvuotų...: XVIII amžiaus antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos proginiai pamokslai: monografija / redaktorius Sigitas Narbutas. - V.: LLTI, 2005. - 197, [1] p. - ISBN 9955-698-12-8.
Pirmoji lietuviškai parašyta monografija apie vieną iš gausiausių, turtingiausių, reikšmingiausių senosios raštijos klodų – proginius pamokslus. Paprastai jie būdavo sakomi, o dažnai – ir publikuojami reikšmingesnėmis viešojo ir asmeninio gyvenimo progomis, pavyzdžiui, pradedant LDK Vyriausiojo Tribunolo darbą, atidarant Abiejų Tautų Respublikos Seimo sesiją, skelbiant ypač reikšmingus dokumentus (1791 m. gegužės 3 d. konstituciją), palydint į 1794 m. sukilimą išeinančius vyrus ar pasitinkant mūšio lauke kritusiųjų palaikus, taip pat švenčiant karalių, kitų aukštų valstybės pareigūnų vardines ir t. t. Aptariamuose tekstuose reiškiamos epochos idėjinės nuostatos, skleidžiamos tiems laikams modernios idėjos kultūros, švietimo, ekonomikos ir kitose srityse. Knygoje plačiau aptariami daugiausia lenkiškai pamokslus sakiusių Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus (1744–1803), Vilhelmo Kalinskio (1747–1789), Jono Nepomuko Kasakausko (1755–1808), Kiprijono Lukausko (1757–1815) ir kitų šio žanro kūriniai.
***
Vaicekauskas, Mikas. Lietuviškos katalikiškos XVI–XVIII amžiaus giesmės: monografija / redaktorė Donata Linčiuvienė. - Vilnius: LLTI, 2005. - 261, [1] p. - ISBN 9955-698-13-6.
Pirmoji išsamesnė, stambesnė ir sistemingai apibendrinta senosioms katalikiškoms giesmėms skirta studija. Joje aptariama XVI–XVIII a. giesmių ir giesmynų istorija, giesmių kilmė, paplitimas, jų vertimas, autorystės problemos ir giesmių literatūrinės raiškos dalykai. Knygoje esama reikšmingų priedų: lietuviškų katalikiškų XVI–XVIII a. giesmių katalogas, lenkiškų ir lotyniškų giesmių pavadinimų sąrašai, išsamios šaltinių ir literatūros rodyklės.
***
Sidabraitė, Žavinta. Kristijonas Gotlybas Milkus. Gyvenimas ir literatūrinė veikla: monografija / redaktorė Ilona Čiužauskaitė. - Vilnius: LLTI, 2006. - 227, [1] p. - ISBN 978-9955-698-28-9.
Monografijoje siekiama išsamiau pristatyti Kristijojo Gotlybo Milkaus (1732–1807), vieno ryškiausių ir iškiliausių XVIII–XIX a. sandūros lietuvių raštijos veikėjo, gyvenusio ir dirbusio Mažojoje Lietuvoje, biografiją ir pateikti jo literatūrinės veiklos charakteristiką: nustatyti jo atliktų darbų istorinę vietą ir vertę. Monografijoje apžvelgiamos Milkaus studijos Karaliaučiaus universitete ir darbai Pilkalnyje. Iš literatūrinės veiklos pateikiama: poemos „Pilkalnis“ analizė, Kristiano Furchtenbergo Gelerto pasakėčios „Kūlikas“ vertimas, religinės giesmės, giesmyno rengimas ir su juo susiję poetinio giesmių redagavimo ypatybės, kalbiniai giesmių redagavimai. Taip par apžvelgiamas skaitinių vadovėlis „Kūdikių prietelius“ ir pamokslų rinkinys „Miszknygos“.
***
Čiurinskas, Mintautas. XVI–XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės biografistika: monografija / redaktorė Ona Daukšienė. - Vilnius: LLTI, 2006. - 237, [1] p. - ISBN 978-9955-698-34-0.
Monografijoje aptariama įdomi, turtinga ir reikšminga senosios Lietuvos raštijos dalis – daugiausia lotyniškai ir lenkiškai parašytos šventųjų ir kitų iškilesnių asmenybių gyvenimo aprašymai. Dėl turinio, meninio pasaulio, stiliaus ir kitokių ypatybių šie aprašymai sudaro atskirą šių dienų skaitytojui menkai pažįstamos senosios literatūros žanrą. Ne sausu akademiniu stiliumi, o patraukliai ir įtaigiai autorius pasakoja ir apie kūrinius bei jų turinį, ir apie jų kūrėjus. Monografijoje galima rasti žinių apie šv. Hiacintą, šv. Vladislovą, šv. Kazimierą, pal. Mykolą Giedraitį, Simoną Rudnickį, Mikalojų Lenčickį, Lauryną Bartilijų, Juozapą Benjaminą Rutskį, Leoną Sapiegą, Joną Radvilą, Mikalojų Radvilą Rudąjį, Boguslovą Radvilą, Vincentą Korviną-Gosevskį ir šių asmenų gyvenimus aprašiusius Zachariją Ferrerį, Mikalojų Husovianą, Joną iš Tšcianos, Kristupą Varševskį, Grigalių Svencickį, Petrą Skargą, Venslovą Agripą, Andrių Volaną, Joną Radvaną, Paulių Oderborną, Eliją Pilgrimovijų, Joną Rivockį, Simoną Ugnevskį, brolius Albertą ir Kazimierą Kojalavičius, Rapolą Korsaką bei kai kuriuos kitus senosios Lietuvos kūrėjus. Taigi šioje knygoje kalbama apie biografijas kaip Lietuvos senosios literatūros paveldo dalį, teikiančią galimybę pažvelgti į istorines asmenybes Renesanso ir Baroko žmogaus akimis, geriau suvokti senosios daugiakalbės Lietuvos literatūros įvairovę ir visumą.
***
Vaitkevičiūtė, Viktorija. LDK katalikiškas baroko pamokslas: tarp Ars vivendi ir Ars moriendi: monografija / redaktorė Kristina Mačiulytė. - Vilnius: LLTI, 2008. - 270 p. - ISBN 978-9955-698-86-9.
Pamokslas senojoje kultūroje suvoktinas ne tik kaip didaktinis tekstas ar iškalbos pavyzdys. Jis ypač svarbus šaltinis nagrinėjant konkretaus laikotarpio politine, istorinę bei religinę situaciją, siekiant pažinti visuomenės mentalitetą, mąstymo formas, daugelio reiškinių supratimą, santykį su jais.
Baroko epochoje pamokslo, ypač laidotuvių, dominavimui tarp kitų religinės literatūros žanrų įtakos turėjo XVI a. viduryje kilusios religinės kovos, taip pat Tridento Visuotinis Bažnyčios susirinkimas (1545—1563), sušauktas kovai su reformacija, aktualizavęs pamokslą kaip vieną kovos būdų, priemonę katalikų religijai stiprinti.
Šioje knygoje pamokslai analizuojami pagal tam tikras temas, kurių pasirinkimą lėmė pačiuose pamoksluose dažniausiai keliamos temos bei svarstomos problemos: dorybingo ir nuodėmingo žmogaus paveikslai, pilietiškumo problematika, tam tikri krikščioniško gyvenimo modeliai bei viena populiariausių ir svarbiausių Baroko epochos temų — mirtis.
Baroko įvairių rūšių pamokslų analizė atskleidžia to meto žanrinę ir stilistinę įvairovę, tikybinių bei retorinių raiškos formų ypatumus ir išryškina dramatišką asmens situaciją: tarp menkumo ir didybės, tarp pasmerkimo ir išganymo, tarp mirties ir gyvenimo.
***
Lemeškin, Ilja. Sovijaus sakmė ir 1262 metų chronografas: (pagal Archyvinį, Varšuvos, Vilniaus ir I. J. Zabelino nuorašus): [monografija] / mokslinis redaktorius Sergejus Temčinas; recenzavo Eugenija Ulčinaitė, Pietro U. Dini; redaktorė Asta Vaškelienė. – Vilnius: LLTI, 2009. – 332, [1] p.– ISBN 978-609-425-008-8.
Ši Iljos Lemeškino monografija atveria naują reikšmingą dabartinės lietuvių filologijos tyrimų puslapį. Ji skirta iš pirmo žvilgsnio žinomiems dalykams: sakmei apie Sovijų, įvedusį baltų kraštuose mirusiųjų deginimo paprotį.
Sakmė buvo įterpta į Jono Malalos (*apie 491-†578) pasaulio istorijos kroniką (manoma, kad vertimas atliktas IX a. Bulgarijoje). Jos pagrindu Mindaugo laikais buvo sukurtas Chronografas, kartais vadinamas lietuvišku.
Iki šiol manyta, kad sakmė apie Sovijų išliko tuo pavidalu, kuriuo ją perteikė XIX a. filologai, pasirėmę dviem tada žinotais paminklo nuorašais.
Ilja Lemeškinas į mokslo apyvartą įtraukė dar du ir, remdamasis visais keturiais, pateikė tokių svarbių įžvalgų, kuriuos veikiai gali priversti iš naujo įvertinti visą lietuvių literatūros istoriją , jos pradžią nukeliant į 1262 m. ir ją tvirtai susiejant su savarankiškos lietuvių valstybės atsiradimu bei su valstybingumo raiška XIII-XVI a. ir vėliau.
***
Nedzinskaitė, Živilė. Tepaliks kiekvienas šlovę po savęs...: Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poetikos ir poezijos recepcija XVII–XVIII amžiaus LDK jėzuitų edukacijos sistemoje / redaktorė Ona Daukšienė; recenzentai Eugenija Ulčinaitė, Sigitas Narbutas. – Vilnius: LLTI, 2011. – 283 p.: iliustr., faks. – Santr. angl. – (Senosios literatūros studijos, ISSN 1392-4982). – ISBN 978-609-425-050-7.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640) neabejotinai yra viena žymiausių XVII a. Lietuvos kultūrinio ir literatūrinio gyvenimo asmenybių: talentingas lotyniškai kūręs poetas, pelnęs krikščionių Horacijaus vardą, ir mokslininkas, kurio novatoriškos idėjos, nors tuo metu likusios rankraščių puslapiuose, darė įtaką Europos literatūros ir estetikos teorinei minčiai.
Sarbievijaus poezija ir literatūros teorijos veikalai sulaukė daugybės vertimų, tyrimų, analizių ir interpretacijų, o jo kūrybos sklaidos bei imitavimo faktas priimamas kaip aksioma. Tačiau kokiais pavidalais reiškėsi Sarbievijaus kūrybos recepcija? Kas ir kodėl buvo jo poezijos ir teorinių veikalų vertintojai bei tęsėjai? Kaip Sarbievijaus kūryba veikė naujas XVII-XVIII a. literatūrines bei estetines nuostatas ir lotyniškosios literatūros raidą LDK ir su ja susijusiuose regionuose?
Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma šioje knygoje, pasitelkiant XVII-XVIII a. rankraštinius LDK jėzuitų kolegijose skaitytų poetikos ir retorikos paskaitų konspektus, studentų užrašus ir pratybų sąsiuvinius, taip pat spausdintus ano meto teorinius veikalus.
