Tautosakos archyvo skyrius rūpinasi tautosakos rinkimu, tvarkymu, saugojimu bei sklaida.

 

 

Informaciją apie archyve saugomą folklorinę medžiagą galima rasti Tautosakos archyvo skyriaus duomenų bazėse.
Pačia medžiaga galima naudotis Tautosakos archyvo skaitykloje. Lankytojai aptarnaujami pirmadienį – ketvirtadienį nuo 9 iki 12 val. ir nuo 13 iki 16 val., penktadienį – nuo 9 iki 14.30 val.
Naudojimosi lietuvių tautosakos rankraštyno medžiaga taisyklės.

 

 

 

 

Archyvas yra paveldėjęs turtingus Lietuvių mokslo draugijos (1907–1940) ir Lietuvių tautosakos archyvo (1935–1939) fondus, turėjusius per pusę milijono tautosakos užrašymų. Šiuo metu Lietuvių tautosakos rankraštyne jau sukaupta apie 1,9 milijono kūrinių – dainų tekstų ir melodijų, pasakų, sakmių ir kitokių pasakojimų, patarlių, mįslių, burtų, tikėjimų, etnografinių aprašų ir kita.

 

Lietuvių tautosakos archyvas – didžiausia Lietuvoje tautosakos saugykla, turinti ir nemenką fonoteką bei fototeką. Pirmieji fonotekos garso įrašai į volelius buvo įrašyti 1908 m., į plokšteles – 1935 m., į magnetines juostas – 1952 m.

 

Seniausioji fototekos nuotrauka datuojama 1907 m., greta kitų čia saugoma ir apie 250 žymaus fotografo Balio Buračo nuotraukų.

 

Po 1990 m. Lietuvių tautosakos rankraštynas buvo papildytas Zenono Slaviūno (per 20 000 vnt.), Stasio Paliulio (per 15 000 vnt.), Juozo Būgos (per 2000 vnt.) surinktomis tautosakos kolekcijomis. 1998 m. žymus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis padovanojo savo surinktą tautosakos archyvą. Jį sudaro 350 sąsiuvinių, 45 stambūs teminiai rinkiniai, 1243 magnetinės juostos, kuriose užfiksuota daugiau kaip 100 000 vnt. įvairių žanrų tautosakos kūrinių, 800 fotojuostų, didelį pluoštą Broniaus Uginčiaus iššifruotų melodijų. 2003 m. Vilniaus pedagoginis universitetas perdavė dalį savo tautosakos rankraštyno (apie 57 000 vnt.).

 

2008 m. Lietuvių tautosakos rankraštyno Lietuvių liaudies muzikos fonogramų kolekcija (1908–1949) įtraukta į UNESCO nacionalinį „Pasaulio atminties“ registrą kaip regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.

 

 

 

Svarbiausia Tautosakos archyvo skyriaus veiklos sritis – lietuvių folkloro duomenų bazės kūrimas ir kaupimas. Archyve sukaupta ir naujai gaunama tautosakinė medžiaga inventorinama ir parengiama saugoti, kuriamos ir nuolat pildomos kompiuterinės duomenų bazės. Kopijuojami ir skenuojami vertingiausi ir dažniausiai naudojami rankraščiai bei nuotraukos.

 

Nuo 2001 m. vykdoma garso įrašų išsaugojimo ir leidybos programa.

 

Archyvo ir kitų tautosakos skyrių darbuotojai toliau renka tautosakos gyvavimą praeityje  ir nūdienoje atspindinčią medžiagą, gilinasi į folkloro raidos procesus, kilmės problemas, atlieka mokslinius tyrimus. Periodiškai rengiamos ekspedicijos ir individualios išvykos  tautosakos gyvavimo reiškiniams stebėti ir fiksuoti. Tam pasitelkiama turima ir naujai įgyjama moderni įranga (kompiuteriai, skaitmeninė vaizdo ir garso įrašymo technika). Plačiau apie ekspedicijas.

 

Skyriuje rengiami leidybai vertingiausi garso įrašai ir tautosakos rinktinės. Bendradarbiaujama su Lenkijos, Suomijos, Austrijos, Estijos ir kitų šalių folkloro medžiagą saugančiais archyvais.

 

 

2009 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas tapo projekto EuropeanaConnect partneriu (projektą koordinuoja Austrijos nacionalinė biblioteka) ir įsipareigojo pateikti lietuvių folkloro garso įrašų Europos skaitmeninei bibliotekai www.europeana.eu. Europeana – tai pavyzdinis Europos interneto portalas, kuriame su jos kultūros paveldu gali susipažinti visas pasaulis. Šiame portale pateikiamas įvairių kultūros ir mokslo sričių paveldas, skaitmeniniai dokumentai parodomi naujame kontekste. Prisijungus prie Europeanos galima plačiau paviešinti savo kultūros vertybes ir kartu plėsti įvairiakalbį humanitarams skirtų žinių tinklą. Portale vartotojai ras daugybę knygų, rankraščių, vaizdo ir garso dokumentų iš Europos kultūros lobyno. Visi šie ištekliai bus prieinami interneto vartotojams, tačiau išliks juos pateikusių institucijų nuosavybe. Įgyvendinant projektą, tinkle atsiras 1908–1942 m. į fonografo volelius ir plokšteles įrašyta lietuvių liaudies muzika. Plačiau apie projektą EuropeanaConnect . 

 

 

• Suvalkijos dainos ir muzika. 1935–1939 metų fonografo įrašai, parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė; įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas, Vilnius: LLTI, 2003. – 103 p.

• Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika: 1935–1941 metų fonografo įrašai, sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė; įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas, Vilnius: LLTI, 2004. – 223 p.

• Žemaitijos dainos ir muzika: 1935–1941 metų fonografo įrašai, parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė; įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas; Vilnius: LLTI, 2005. – 120 p.

• Dzūkijos dainos ir muzika: 1935–1941 metų fonografo įrašai, sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė; įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas, Vilnius: LLTI, 2005. – 126 p.

• Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908–1942, sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė; įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas, Vilnius: LLTI, 2007. – 136 p.

 

 

 • Rūta Šimonytė-Žarskienė, Skudučiavimas šiaurės rytų Europoje, Vilnius: LLTI, 2003. – 212 p.

 

 

 

• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas / The Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, parengė Rūta Žarskienė, Austė Nakienė, Povilas Krikščiūnas. Antrasis pataisytas leidimas, Vilnius: LLTI, 2008. – 15 p.

 

• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas / The Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, parengė Rūta Žarskienė, Austė Nakienė, Povilas Krikščiūnas, Vilnius: LLTI, 2005. – 15 p.

• Jurgiui Dovydaičiui – 100. Rankraščiuose ir fotografijose įamžintas Lietuvos kaimo gyvenimas,parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė, Gražina Kadžytė, Vilnius: LLTI, 2007. – 23 p.

 

 

 

 

Rūta Žarskienė            skyriaus vadovė, hum. m. daktarė

Austė Nakienė             hum. m. daktarė

 

 

 

 

 

 

 

 

Marija Skirmantienė