LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Struktūra
TAUTOSAKOS ARCHYVO SKYRIUS
Tautosakos archyvo skyrius rūpinasi tautosakos kaupimu, tvarkymu, saugojimu, tyrinėjimu bei sklaida.
El. paštas: archive
 
 
LANKYTOJAMS
 
Visus sąmoningus Lietuvos žmones kviečiame į Lietuvių tautosakos rankraštyną atnešti namuose turimus dainų sąsiuvinius ir kitokius senus rankraščius, privačiose ekspedicijose ar iš giminaičių į magnetofono juostas, kasetes įrašytas liaudies dainas, instrumentinę muziką, bažnytines giesmes, vestuvių, krikštynų, laidotuvių, jubiliejų vaizdajuostes, nuotraukas ir kitą tautosakinę medžiagą. Čia ji bus užregistruota ir suskaitmeninta, naudojama moksliniams tyrimams, išsaugota ateičiai.
 
Informaciją apie Lietuvių tautosakos rankraštyne saugomą folklorinę medžiagą galima rasti Tautosakos archyvo skyriausduomenų bazėse.
 
Rankraštyno medžiaga galima naudotis Tautosakos archyvo skaitykloje (pastatas prie gatvės, I aukštas). Lankytojai aptarnaujami pirmadienį–ketvirtadienį nuo 9 iki 12 val. ir nuo 13 iki 16 val., penktadienį – nuo 9 iki 14.30 val.

Naudojimosi lietuvių tautosakos rankraštyno medžiaga taisyklės.
 
 
FONDAI
 
Archyvas yra paveldėjęs turtingus Lietuvių mokslo draugijos (1907–1940) ir Lietuvių tautosakos archyvo (1935–1939) fondus, turėjusius per pusę milijono tautosakos užrašymų. Šiuo metu Lietuvių tautosakos rankraštyne jau sukaupta apie 1,9 milijono kūrinių – dainų tekstų ir melodijų, pasakų, sakmių ir kitokių pasakojimų, patarlių, mįslių, burtų, tikėjimų, etnografinių aprašų ir kita.
 
Lietuvių tautosakos rankraštynas – didžiausia Lietuvoje tautosakos saugykla, turinti ir nemenką fonoteką bei fototeką. Praėjusio šimtmečio pabaigoje pradėta kaupti ir videoteka.
Seniausias rankraštis datuojamas 1800 m., fototekos nuotrauka – 1907 m., greta kitų čia saugoma ir apie 250 žymaus fotografo Balio Buračo nuotraukų. Pirmieji garso įrašai į volelius buvo įrašyti 1908 m., į plokšteles – 1935 m., į magnetines juostas – 1952 m., pirmieji vaizdo įrašai – 1995 m.
 
Po 1990 m. Lietuvių tautosakos rankraštynas buvo papildytas Zenono Slaviūno (per 20 000 vnt.), Stasio Paliulio (per 15 000 vnt.), Juozo Būgos (per 2000 vnt.) surinktomis tautosakos kolekcijomis. 1998 m. žymus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis padovanojo savo surinktą tautosakos archyvą (45 stambūs teminiai rinkiniai, 350 sąsiuvinių, 1243 magnetinės juostos, kuriose užfiksuota daugiau kaip 100 000 vnt. įvairių žanrų tautosakos kūrinių, 800 fotojuostų, Broniaus Uginčiaus iššifruotos melodijos). 2003 m. Vilniaus edukologijos universitetas perdavė dalį savo tautosakos rankraštyno (apie 57 000 vnt.). 2010 m. mūsų archyvas pasipildė iš Romo Kauniečio gautomis 347 garso kasetėmis su Lietuvos laisvės kovų dalyvių prisiminimais, 2011 m. – sentikių kultūros tyrinėtojo ir tautosakos rinkėjo Ivano Maloglazovo ir kitais fondais.
 
PAGRINDINĖS VEIKLOS SRITYS
 
Svarbiausia Tautosakos archyvo skyriaus veiklos sritis – lietuvių folkloro duomenų bazės kūrimas ir kaupimas. Archyve sukaupta ir naujai gaunama tautosakinė medžiaga inventorinama ir parengiama saugoti, kuriamos ir nuolat pildomos kompiuterinėsduomenų bazės. Skenuojami rankraščiai bei nuotraukos, į skaitmeninį formatą keliami garso bei vaizdo įrašai.
 
Skyriaus mokslo darbuotojai gvildena įvairias su folkloro kilmės ir raidos procesais susijusias problemas – lietuvių liaudies muzikos kaitą ir liaudiškąją pučiamųjų orkestrų tradiciją XX–XXI a., folkloro paveldo sklaidos etnosociologinius aspektus ir kt. Tyrinėjami ir publikuojami vertingiausi garso įrašai ir tautosakos rinktinės, rašomos monografijos, studijos.
 
Rengiamos mokslo konferencijos ir seminarai, leidinių pristatymai, vedamos ekskursijos, kasmet organizuojama „Tautosakos savaitė“ ir teikiama tautosakos rinkėjo nominacija „Tautosakos medus“.
 
Domimasi sisteminimo, archyvavimo ir skaitmeninimo klausimais, siekiama pritraukti tautosakinę medžiagą iš kitų Lietuvos bei užsienio archyvų. Bendradarbiaujama su Lenkijos, Suomijos, Austrijos, Estijos, JAV „Alkos“ ir kitų šalių folkloro medžiagą saugančiais archyvais.
 
Archyvo ir kitų tautosakos skyrių mokslo darbuotojai toliau renka tautosakos gyvavimą praeityje  ir nūdienoje atspindinčią medžiagą. Periodiškai rengiamos ekspedicijos ir individualios išvykos  tautosakos gyvavimo reiškiniams stebėti ir fiksuoti. Tam pasitelkiama turima ir naujai įgyjama moderni įranga (skaitmeninė vaizdo ir garso įrašymo technika, fotoaparatai, kompiuteriai).Plačiau apie ekspedicijas.
 
PROGRAMOS IR PROJEKTAI 
 
2001 m. pradėta vykdyti Archyvinių garso įrašų išsaugojimo ir leidybos programa. Programą dalinai parėmus LR Kultūros miniterijai buvo suskaitmeninta senųjų fonografo įrašų kolekcija ir 2003–2007 m. išleisti ją reprezentuojantys 5 leidiniai.
2008 m. Lietuvių tautosakos rankraštyno Lietuvių liaudies muzikos fonogramų kolekcija (1908–1949) įtraukta į UNESCO nacionalinį „Pasaulio atminties“ registrą kaip regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.
2010–2011 m., bendradarbiaujant su Berlyno fonogramų archyvu ir parėmus Lietuvos mokslo tarybai, į Lietuvą sugrįžo Eduardo Volterio 1908–1909 m. Lietuvoje įrašytų volelių kolekcija ir publikuotas šeštasis fonografo įrašų serijos leidinys .
 
Nuo 2003 m. Tautosakos archyvo skyrius rengia ir dalyvauja įvairiuose mokslo projektuose.
Kartu su Lietuvo muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetu ir Lietuvių kalbos institutu dalyvavo Valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamuose projektuose: „Vakarų Lietuva: regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai“ (2003–2006), „Archyviniai folkloro įrašai ir duomenų apie juos skaitmeninimas“ (2006), „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Dzūkija“ (2007–2008), „Folkloro archyvai ateičiai: skaitmeninimas, kaupimas, sisteminimas“ (2007–2009). Vykdant projektus buvo rengiamos folkloro rinkimo ekspedicijos, jų duomenys apibendrinami moksliniuose straipsniuose, atliekami sisteminimo, skaitmeninimo darbai, pradėtos kurti Tautosakos garso įrašų ir Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazės, tobulinta Fototekos bazė ir t.t.
 
2009-2011 m. LLTI Tautosakos archyvo skyrius dalyvavo Europos komisijos remiamame projekte EuropeanaConnect (koordinatorius Austrijos nacionalinė biblioteka) ir pateikė Europos skaitmeninei bibliotekai per 1000 vnt. lietuviškos muzikos garso įrašų.
Europeana – pavyzdinis Europos interneto portalas, kuriame eksponuojamas įvairių kultūros ir mokslo sričių paveldas.  Prisijungus prie Europeanos galima plačiau paviešinti savo kultūros vertybes ir plėsti įvairiakalbį humanitarams skirtų žinių tinklą.
Dalyvaujant projekte Europos skaitmeninėje bibliotekoje paskelbta į fonografo volelius, plokšteles ir magnetofono juostas įrašytų lietuvių liaudies muzikos pavyzdžių. Tarp jų ir autentiškų sutartinių giedojimo bei kankliavimo, skudučiavimo, ragų pūtimo pavyzdžių, tad vartotojai galės susipažinti su 2010 m. į UNESCO nematerialaus paveldo vertybių sąrašą įtraukta sutartinių tradicija (įrašų ieškokite www.dismarc.org ir www.europeana.eu).
Dar vienas darbas – archyviniais garso įrašais ir nuotraukomis iliustruota paroda Vestuvės Rytų Europoje – Weddings in Eastern Europe, kurią Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto etnomuzikologės parengė kartu su kitais projekto partneriais – Lenkijos, Vengrijos ir Slovėnijos folkloro archyvais (parodos nuoroda: http://econnect.ait.co.at/wedding-exhibition/).
 
2010–2012 m. Skyrius vykdė mokslo projektą „Lietuvių tautosakos rankraštynas: fondų skaitmeninimas ir sklaida“ (rėmėjas – Lietuvos mokslo taryba). Pagrindiniai darbai: sukurta virtuali Lietuvių mokslo draugijos rankraščių kolekcija, patalpinta Lietuvių tautosakos rankraštyno bazėje (www.tautosakos-rankrastynas.lt). Čia pateikiami visų trijų Lietuvių mokslo draugijos fondų (LMD I, LMD II, LMD III) tautosakos rinkinių aprašymai ir nuskenuotų rankraščių vaizdai (per 30 000). Į Tautosakos garso įrašų duomenų bazę (http://archyvas.llti.lt/irasai/) perkelti Senųjų garso įrašų bazės duomenys, o įdiegus grotuvą, atsirado galimybė išgirsti autentiškus 6975 senosiose plokštelėse įamžintus įvairių Lietuvos regionų tautosakos pavyzdžius. Šiuos įrašus galima susirasti ir per Lietuvių tautosakos rankraštyno bazę, kadangi buvo sukurtos abiejų atviro kodo valdymo sistema pagrįstų duomenų bazių sąsajos.
 
2012–2014 m. skyrius inicijavo EU struktūrinių fondų projektą LLTI saugyklų infrastruktūros ir techninės įrangos atnaujinimas, reikalingas lituanistinio paveldo išsaugojimui, tyrėjų darbo sąlygų gerinimui, informacinės visuomenės poreikių tenkinimui SVIRPLYS; drauge su kitais tautosakos skyriais Archyvas dalyvauja EU struktūrinių finansuojamame fondų skaitmeninimui skirtame LKI ir LLTI projekte IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas.
 
LEIDINIAI
 
Serija Fonografo įrašai
 
• Suvalkijos dainos ir muzika: 1935–1939 metų fonografo įrašai / Songs and Musik from Suvalkija: Phonograph Records of 1935–1939, sudarė ir parengė / edited by Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė; įrašus restauravo / sound restoration by Skirmantas Sasnauskas. Vilnius: LLTI, 2003. – 103 p.
• Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika: 1935–1941 metų fonografo įrašai / Songs, Sutartinės and Instrumental Musik from Aukštaitija: Phonograph Records of 1935–1941, sudarė ir parengė / edited by Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė; įrašus restauravo / sound restoration by Skirmantas Sasnauskas, Vilnius: LLTI, 2004. – 223 p.
• Žemaitijos dainos ir muzika: 1935–1941 metų fonografo įrašai / Songs and Musik from Žemaitija: Phonograph Records of 1935–1941, sudarė ir parengė / edited by Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė; įrašus restauravo / sound restoration by Skirmantas Sasnauskas; Vilnius: LLTI, 2005. – 120 p.
• Dzūkijos dainos ir muzika: 1935–1941 metų fonografo įrašai / Songs and Musik from Dzūkija: Phonograph Records of 1935–1941, sudarė ir parengė / edited by Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė; įrašus restauravo / sound restoration by Skirmantas Sasnauskas, Vilnius: LLTI, 2005. – 126 p.
• Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908–1942 / The Phonograms of Lithuanian Ethnographic Music 1908–1942,sudarė ir parengė / edited by Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė; įrašus restauravo / sound restoration by Skirmantas Sasnauskas, Vilnius: LLTI, 2007. – 136 p.
• Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai (1908–1909), saugomi Berlyno fonogramų archyve / Eduard Wolter’s Cylinders Recorded in Lithuania (1908–1909), Held in the Berlin Phonogramm-Archiv, parengė / edited by Austė Nakienė ir Rūta Žarskiene, konsultantė / co-editor Sussane Ziegler; įrašus restauravo / restoration and master by Albrecht Wiedmann. Vilnius: LLTI, 2011. – 176 p.
 
Monografijos
 
 • Rūta Šimonytė-Žarskienė, Skudučiavimas šiaurės rytų Europoje, Vilnius: LLTI, 2003. – 212 p.
 
 
Archyvinės medžiagos lankstinukai
 
• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas The Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, parengė Rūta Žarskienė, Austė Nakienė, Povilas Krikščiūnas. Antrasis pataisytas leidimas, Vilnius: LLTI, 2008. – 15 p.
• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas / The Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, parengė Rūta Žarskienė, Austė Nakienė, Povilas Krikščiūnas, Vilnius: LLTI, 2005. – 15 p.
• Jurgiui Dovydaičiui – 100. Rankraščiuose ir fotografijose įamžintas Lietuvos kaimo gyvenimas,parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė, Gražina Kadžytė, Vilnius: LLTI, 2007. – 23 p.
 
 
SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt