LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
TAUTOSAKOS ARCHYVO SKYRIUS

Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius,

tel.: (8 5) 262 58 92,  el. paštas: archive@llti.lt

 

Tautosakos archyvo skyrius rūpinasi lietuvių folkloro kaupimu, tvarkymu, saugojimu, tyrinėjimu bei sklaida. Vykdo skaitmeninimo projektus, kuria skaitmeninį archyvą, publikuoja senuosius garso įrašus. 2020 m. sukurta lankytojams skirta svetainė, kurioje trumpai aprašyta archyvo istorija, įdomybės, veikla, renginiai, sukurtas puslapis Skaitmeninis archyvas.

 

 LANKYTOJAMS

 

Informacijos apie Lietuvių tautosakos archyve saugomą folklorinę medžiagą ieškokite inventoriniuose dokumentuose, taip pat Tautosakos archyvo skyriaus sukurtose duomenų bazėse:

Lietuvių tautosakos archyvo DB

Tautosakos garso įrašų DB

Fototekos DB

 

Jei suskaitmenintų duomenų nepakanka, kviečiame apsilankyti Tautosakos archyvo skaitykloje (pastatas prie gatvės, I aukštas), kur galėsite užsisakyti ir peržiūrėti norimus rinkinius. Lankytojai aptarnaujami pirmadienį – ketvirtadienį nuo 9 iki 12 val. ir nuo 13 iki 16 val., penktadienį – nuo 9 iki 14.30 val.

Naudojimosi Lietuvių tautosakos archyvo medžiaga taisyklės.

 

 
DARBUOTOJAI
 
Vyresnieji mokslo darbuotojai
hum. m. draktarė, skyriaus vadovė 
  
hum. m. daktarė       
                            
 
Jaunesnieji mokslo darbuotojai
hum. m. daktarė 
 

FONDAI

 

Lietuvių tautosakos archyvas – didžiausia Lietuvoje tautosakos saugykla, turinti ir gausią fonoteką bei fototeką. Praėjusio šimtmečio pabaigoje pradėta kaupti ir videoteka. Seniausias rankraštis datuojamas 1800 m., fototekos nuotrauka – 1907 m., greta kitų čia saugoma ir apie 250 žymaus fotografo Balio Buračo nuotraukų. Pirmieji garso įrašai į volelius buvo įrašyti 1908 m., į plokšteles – 1935 m., į magnetines juostas – 1952 m., pirmieji vaizdo įrašai – 1995 m.

 

Archyvas yra paveldėjęs turtingus Lietuvių mokslo draugijos (1907–1940) ir Lietuvių tautosakos archyvo (1935–1939) fondus, turėjusius virš pusės milijono tautosakos vienetų. Šiuo metu Lietuvių tautosakos archyve jau sukaupta apie 2 milijonus kūrinių – dainų tekstų ir melodijų, pasakų, sakmių ir kitokių pasakojimų, patarlių, mįslių, burtų, tikėjimų, etnografinių aprašų ir kt.

 

Po 1990 m. Lietuvių tautosakos archyvas buvo papildytas Zenono Slaviūno (virš 20 000 vnt.), Stasio Paliulio (virš 15 000 vnt.), Juozo Būgos (virš 2000 vnt.) surinktomis tautosakos kolekcijomis. 1998 m. žymus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis padovanojo savo surinktą tautosakos archyvą (45 stambūs teminiai rinkiniai, 350 sąsiuvinių, 1243 magnetinės juostos, kuriose užfiksuota daugiau kaip 100 000 vnt. įvairių žanrų tautosakos kūrinių, 800 fotojuostų, Broniaus Uginčiaus iššifruotos melodijos). 2003 m. Vilniaus edukologijos universitetas perdavė dalį savo tautosakos rankraštyno (apie 57 000 vnt.).

 

2010 m. archyvas pasipildė garso kasetėmis su Lietuvos laisvės kovų dalyvių prisiminimais, gautomis iš Romo Kauniečio, 2011 m. – sentikių kultūros tyrinėtojo ir tautosakos rinkėjo Ivano Maloglazovo palikimu. Tais pačiais metais iš Berlyno fonogramų archyvo ir kiek vėliau iš Suomių literatūros draugijos gautos seniausių lietuvių folkloro garso įrašų, įamžintų fonografo voleliuose, kopijos. 2013 m. iš „Alkos“ muziejaus (Putnamas, JAV) į LLTI pargabentas turtingas dr. Jono Balio archyvas.  2015–2018 m. gauta etnomuzikologo Rimanto Sliužinsko įrašų kolekcija,  istoriko Valdo Striužo kolekcija,  Balio Juodzevičiaus, Lijanos Šarkaitės-Vilumos, kitų asmenų tautosakos rinkiniai.

 

 

PAGRINDINĖS VEIKLOS SRITYS

 

Svarbiausia Tautosakos archyvo skyriaus veiklos sritis – lietuvių folkloro duomenyno kūrimas ir kaupimas. Archyve sukaupta ir naujai gaunama tautosakinė medžiaga inventorinama ir parengiama saugoti, kuriamos ir nuolat pildomos kompiuterinės duomenų bazės. Skenuojami rankraščiai bei nuotraukos, skaitmeninami garso bei vaizdo įrašai.

 

Tyrinėjami ir publikuojami vertingiausi garso įrašai ir tautosakos rinktinės, rašomos monografijos, studijos. Skyriaus mokslo darbuotojai gvildena įvairias su folkloro kilmės ir raidos procesais susijusias problemas – lietuvių liaudies dainavimo ir instrumentinio muzikavimo tradicijų kaitą ir ir jų apraiškas šiandienos kultūroje, folkloro sklaidos sociologinius aspektus ir kt.

 

Lietuvių tautosakos archyvas yra įsijungęs į Šiaurės ir Baltijos šalių tradicijos archyvų tinklą. Bendradarbiaujama su Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, JAV, Baltijos ir Skandinavijos šalių tradicinės kultūros ir folkloro archyvais. Domimasi sisteminimo, archyvavimo ir skaitmeninimo klausimais, siekiama gauti vertingos tautosakinės medžiagos iš kitų Lietuvos bei užsienio archyvų.

 

Nuolat renkama tautosakos gyvavimą praeityje ir nūdienoje atspindinti medžiaga. Tautosakos archyvo ir kitų tautosakos skyrių mokslo darbuotojai rengia ekspedicijas ir individualias išvykas tautosakos kaitai stebėti ir fiksuoti. 2018 m., minint atkurtos Lietuvos 100-metį, inicijuota akcija  „Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio akimirkos“, kurios metu sukaupta daug nuotraukų, sveikinimų, įspūdžių, šventinių renginių aprašymų.

 

Kasmet rengiama „Tautosakos savaitė“, teikiama geriausio tautosakos rinkėjo nominacija „Tautosakos medus“. Organizuojamos mokslinės konferencijos ir seminarai (nuoroda į liaudiško pamaldumo seminarus), leidinių pristatymai, vedamos ekskursijos. Plačiau žiūrėti čia

 

LEIDINIAI

 

Monografijos:

 

  • Rūta Šimonytė-Žarskienė. Skudučiavimas šiaurės rytų Europoje. Vilnius: LLTI, 2003. – 212 p.
  • Austė Nakienė. Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos: lietuvių muzikos kaita XX–XXI amžiuje. Vilnius: LLTI, 2016. – 354 p.

 

E-knygos:  www.sutartines.info  

 

  • Zenono Slaviūno tritomio Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos (1958–1959); 
  • Stasio Paliulio rinkinio Lietuvių liaudies instrumentinė muzika: Pučiamieji instrumentai (1959) elektroninės publikacijos. 

 

Senųjų garso įrašų serija:

 

  • Suvalkijos dainos ir muzika: 1935–1939 metų fonografo įrašai / Songs and Music from Suvalkija: Phonograph Records of 1935–1939, sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė, įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas. Vilnius: LLTI, 2003. – 103 p.
  •  Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika: 1935–1941 metų fonografo įrašai / Songs, Sutartinės and Instrumental Music from Aukštaitija: Phonograph Records of 1935–1941, sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė, įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas. Vilnius: LLTI, 2004. – 223 p.
  •  Žemaitijos dainos ir muzika: 1935–1941 metų fonografo įrašai / Songs and Music from Žemaitija: Phonograph Records of 1935–1941, sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė, įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas. Vilnius: LLTI, 2005. – 120 p.
  •  Dzūkijos dainos ir muzika: 1935–1941 metų fonografo įrašai / Songs and Music from Dzūkija: Phonograph Records of 1935–1941, sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė, įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas. Vilnius: LLTI, 2005. – 126 p.
  • Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908–1942 / The Phonograms of Lithuanian Ethnographic Music 1908–1942, sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė, įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas. Vilnius: LLTI, 2007. – 136 p.
  • Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai (1908–1909), saugomi Berlyno fonogramų archyve / Eduard Wolter’s Cylinders Recorded in Lithuania (1908–1909), Held in the Berlin Phonogramm-Archiv, parengė / edited by Austė Nakienė, Rūta Žarskienė, konsultantė / co-editor Sussane Ziegler, įrašus restauravo / restoration and master by Albrecht Wiedmann. Vilnius: LLTI, 2011. – 176 p.
  • Klaipėdos krašto dainos ir muzika: 1935-2000 metų įrašai / Songs and Music from the Klaipėda Region: Recordings Made in 1935-2000, sudarė Austė Nakienė, Lina Petrošienė ir Gaila Kirdienė. įrašus restauravo Skirmantas Sasnauskas. Vilnius: LLTI, 2017. – 126 p.
  •  Lietuvių dainos Amerikoje, įrašytos Jono Balio (1949–1951) / Lithuanian Folksongs in America Recorded by Jonas Balys (1949–1951), sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė, įrašus restauravo Yiorgis Sakellariou. Vilnius: LLTI, 2019. – 152 p.

 

Proginiai bukletai:

 

  • Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas / The Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, parengė Rūta Žarskienė, Austė Nakienė, Povilas Krikščiūnas. Vilnius: LLTI, 2008. – 15 p.
  • Jurgiui Dovydaičiui – 100. Rankraščiuose ir fotografijose įamžintas Lietuvos kaimo gyvenimas, parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė, Gražina Kadžytė, Vilnius: LLTI, 2007. – 23 p.

 

 

PROGRAMOS IR PROJEKTAI

 

2001 m. skyriuje pradėta vykdyti Archyvinių garso įrašų išsaugojimo ir leidybos programa. Programą parėmus LR Kultūros ministerijai buvo suskaitmeninta senųjų fonografo įrašų kolekcija ir 2003–2007 m. išleistos 5 ją reprezentuojančios kompaktinės plokštelės. 2010–2011 m., bendradarbiaujant su Berlyno fonogramų archyvu ir parėmus Lietuvos mokslo tarybai, į Lietuvą sugrįžo Eduardo Volterio įrašytų volelių kolekcija ir publikuotas šeštasis leidinys. 2017 m., pasirodžiusi plokštelei „Klaipėdos krašto dainos ir muzika“, užbaigta visiems Lietuvos etnografiniams regionams skirta leidinių serija. 2019 m. išleista Jono Balio įrašytų dainų plokštelė, atspindinti JAV lietuvių  išsaugotą tradiciją.

 

Nuo 2003 m. Tautosakos archyvo skyrius rengia įvairius mokslo projektus ir juose dalyvauja.

Kartu su Lietuvo muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetu ir Lietuvių kalbos institutu dalyvavo Valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamuose projektuose: „Vakarų Lietuva: regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai“ (2003–2006), „Archyviniai folkloro įrašai ir duomenų apie juos skaitmeninimas“ (2006), „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Dzūkija“ (2007–2008), „Folkloro archyvai ateičiai: skaitmeninimas, kaupimas, sisteminimas“ (2007–2009). Vykdant projektus buvo rengiamos folkloro rinkimo ekspedicijos, jų duomenys apibendrinami moksliniuose straipsniuose, atliekami sisteminimo, skaitmeninimo darbai, pradėtos kurti Tautosakos garso įrašų ir Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazės, tobulinta Fototekos bazė ir t.t.

 

2009–2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyrius dalyvavo Europos komisijos remiamame projekte "EuropeanaConnect" (koordinatorius Austrijos nacionalinė biblioteka) ir pateikė Europos skaitmeninei bibliotekai "Europeana" per 1000 vnt. lietuviškos muzikos garso įrašų. Kartu su projekto partneriais  – Lenkijos, Vengrijos ir Slovėnijos folkloro archyvais – parengta garso įrašais ir nuotraukomis iliustruota paroda „Vestuvės Rytų Europoje“ ("Weddings in Eastern Europe").

 

2010–2012 m. Skyrius vykdė mokslo projektą „Lietuvių tautosakos rankraštynas: fondų skaitmeninimas ir sklaida“ (rėmėjas – Lietuvos mokslo taryba). Pagrindiniai darbai: sukurta virtuali Lietuvių mokslo draugijos rankraščių kolekcija, patalpinta Lietuvių tautosakos archyvo bazėje. Čia pateikiami visų trijų Lietuvių mokslo draugijos fondų (LMD I, LMD II, LMD III) tautosakos rinkinių aprašymai ir nuskenuotų rankraščių vaizdai (virš 30 000). Į Tautosakos garso įrašų duomenų bazę perkelti Senųjų garso įrašų bazės duomenys, o įdiegus grotuvą, atsirado galimybė išgirsti autentiškus senosiose plokštelėse įamžintus įvairių Lietuvos regionų tautosakos pavyzdžius. Šiuos įrašus galima susirasti ir per Lietuvių tautosakos archyvo bazę, kadangi buvo sukurtos abiejų atviro kodo valdymo sistema pagrįstų duomenų bazių sąsajos.

 

2012–2014 m. skyrius vykdė EU struktūrinių fondų projektą „LLTI saugyklų infrastruktūros ir techninės įrangos atnaujinimas, reikalingas lituanistinio paveldo išsaugojimui, tyrėjų darbo sąlygų gerinimui, informacinės visuomenės poreikių tenkinimui SVIRPLYS“. Įgyvendinus projektą atnaujinta Instituto archyvų ir saugyklų infrastruktūra: įrengta energiją taupanti šildymo sistema (šildymo plokštės), suremontuota vėdinimo sistema, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir t.t. Nupirkta tautosakos rinkimo ekspedicijų įrangos, rankraščių, garso ir vaizdo įrašų skaitmeninimui reikalingos technikos: profesionalus knygų skaneris, dokumentų skaneris, negatyvų ir skaidrių skaneris, vaizdo magnetofonas ir kt., įrengtos 3 darbo vietos.

 

2012–2014 m. drauge su kitais tautosakininkais skyriaus darbuotojai dalyvavo EU struktūrinių fondų finansuotame LKI ir LLTI projekte „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“. Vykdant pastarąjį projektą buvo toliau skaitmeninami tautosakos fondai: nuskenuota 84 000 puslapių rankraščių iš LTR signatūra pažymėtų rinkinių, į skaitmeną perkelta per 800 val. magnetofono juostų, kasečių garso įrašų. Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazėje aprašyta per 14 000 archyvinių vienetų (329 rankraštinių rinkinių ir apie 13 700 garso įrašų), sukurta Pokario partizanų dainų skaitmeninė kartoteka ir garso įrašų kolekcija.

 

2015–2016 m. skyriuje sukurta Zenono Slaviūno trijų tomų rinkinio „Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos“ (1958–1959) ir Stasio Paliulio rinkinio „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“ (1959) virtuali publikacija (projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba).

 

2018–2020 m. vykdytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendinamas projektas „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“.

 

2019–2020 m. vykdant projektą „Etninės kultūros sklaida: Lietuvių tautosakos rankraštyno internetinės svetainės kūrimas“ skyriuje sukurta naujoji Lietuvių tautosakos archyvo svetainė (projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba). Čia trumpai aprašyta archyvo istorija, įdomybės, veikla, renginiai, sukurtas puslapis Skaitmeninis archyvas, kuriame išeksponuotos suskaitmenintos kolekcijos. 

 

ĮVERTINIMAI

 

2008 m. Lietuvių tautosakos archyvo Lietuvių liaudies muzikos fonogramų kolekcija (1908–1949) įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą kaip regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.

 

2013 m. Lietuvių tautosakos archyve ir VU bibliotekos rankraščių skyriuje saugoma kolekcija Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkiniai (XIX–XX a. I pusė) įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.

 

2016 m. Austės Nakienės monografija  „Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos: lietuvių muzikos kaita XX–XXI a“ Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamame geriausių muzikologijos darbų konkurse apdovanota Onos Narbutienės premija.

 

 
 
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt