LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
 
 Literatūros šaltiniai

 Ištakos

Ši serija atsirado iš LLTI jau keletą metų rengiamų Senosios Lietuvos literatūros serijos knygų ir jas savaip papildo. Paskirtis - supažindinti Lietuvos visuomenę su jos kultūros palikimui priklausančiais, bet iš gyvos tradicijos iškritusiais tekstais. Ištakos mėgins atskleisti kitą, menkai pažįstamą Lietuvą - daugiakultūrę, daugiakalbę, skirtingai tikinčią bei su Dievu kalbančią ir vis dėlto polilogišką, bendrą kultūros erdvę saugančią. kitaip mąstančią, kitaip gyvenimą suprantančią ir pasaulį regiančią, bet savą Lietuvą. Pirmoji serijos knyga išleista 1998 metais.

 
* * *
 
Jevlašauskis Teodoras. Atsiminimai / LLTI; parengė ir paaiškinimus parašė D. Vilimas; iš senosios gudų kalbos vertė N. Pranckevičiūtė-Lūžienė. - Vilnius: LLTI, 1998. - 91 p. - ISBN 9986-513-28-6.
 
Lietuvos gudų bajoras Teodoras Jevlašauskis (1546-1619) ne tik vaizdžiai aprašė XVI-XVII a. sandūros LDK tikrovę, bet ir ją savitai išgyveno, savarankiškai vertino. Jo memuarai – autentiška žmogaus gyvenimo istorija, kupina lūkesčių, žemiškų džiaugsmų, netekčių, melancholijos ir nevilties.
 
* * *
 
Oderbornas, Paulius. Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas / LLTI; iš lot. k. vertė, koment. parašė ir r-kles sudarė S. Narbutas. - Vilnius: LLTI, 1999. - 293 p. - ISBN 9986-513-58-8.
 
Tai – vienas iš reikšmingiausių Lietuvos Renesanso paminklų. Jame vaizduojama Maskvos valdovo Ivano IV Rūsčiojo asmenybė. Per jo gyvenimą atskleidžiama daug anos sudėtingos epochos įvykių. Autorius šiame kūrinyje taip pat vaizduoja Maskvos kaimynų: Lietuvos, Livonijos, Krymo, Kazanės, Astrachanės totorių ir kitų šalių raidą Livonijos karo (1558-1583) karo metais. Šiuo kūriniu prasideda lietuvių stambiosios prozos raida.
 
* * *
 
Wagneris, Erhardas. Prūsijos lietuvių, gyvenančių Įsruties ir Ragainės apskrityje, buitis ir papročiai / iš lot. k. vertė A. Baronas; sp. parengė E. Ulčinaitė; red. O. Daukšienė. – Vilnius: LLTI, 1999. - 82 p. - ISBN 9986-513-63-4.
 
Šis E. Wagnerio veikalas yra Arvydo Barono diplominis darbas, apgintas 1983 m. Kruopštus įsigilinimas į tekstą, teisingas ir stilingas vertimas ieškant Erhardo Wagnerio asmenybę, profesiją, išsilavinimą patvirtinančių faktų. Veikalo pasirodymas lietuvių kalba yra reikšmingas lietuvių literatūros ir kultūros istorijos faktas, papildantis mūsų žinias apie Prūsijos lietuvių gyvenimą XVII  a.
 
* * *
 
Rėza, Liudvikas. Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo žygius iš vieno Prūsijos armijos kapeliono dienoraščio: mūšių, kurių liudininku teko būti pačiam autoriui, aprašymai / išvertė R. Šaltenis; ats. red. D. Pociūtė; red. V. Gaigalaitė. - V.: LLTI, 2000. - 235 p. - ISBN 9986-513-86-3.
 
Liudviką Rėzą (1776-1840) pažįstame kaip lietuvių kultūros asmenybę, tarsi pamiršdami, kad jis buvo ir kitos, šiandien nebeegzistuojančios valstybės pilietis ir karštas patriotas. Šioje knygelėje spausdinamas vokiško Rėzos, Prūsijos armijos kapeliono, kelionių dienoraščio vertimas. Čia autentiškiausiai regime tikrąjį Rėzą ir jo santykį su įvairių tautų kultūromis. Jo vertinimo kriterijai – Šviečiamosios epochos idealų suformuoti, tačiau pasaulėjauta – aistringu ir sykiu dar santūriu preromantiniu ryžtu deganti. Lietuvos dienoraščio rašymo tradicijoje, kurios pradžia XVI a., Rėzos dienoraštis būtų išskirtinis šio žanro XIX a. pradžioje reprezentantas, liudijantis tiek svarbius žanrinius dienoraščio pakitimus, prasidėjusius XIX a., tiek šios epochos išsilavinusio asmens pasaulėžiūrą ir mentalitetą. Nuo Karaliaučiaus keliaudamas pro Brandenburgą, Pomeraniją, Berlyną, Sileziją, Bohemiją, Prancūziją, Angliją, Rėza žvelgė į Napoleono karų sumaišty atsidūrusios Europos kultūrą savo – Prūsijos armijos kapeliono ir rašytojo – vertinančiu ir atviru Europos kultūrai žvilgsniu.  
 
 
* * *
 
Risinskis, Saliamonas. Trumpas pasakojimas apie garsiuosius šviesiausiojo didiko Biržų ir Dubingių kunigaikščio Kristupo Radvilos žygius / parengė, iš lot. k. vertė ir pratarmę parašė S. Narbutas. Vilnius: LLTI, 2000. - 253 p. - ISBN 9986-513-90-1.
 
Saliamonas Risinskis (Salomon Rysinki) buvo poetas, antikinės literatūros tyrinėtojas, pedagogas, Kristupo Radvilos dvariškis-archyvaras raštininkas. Spėjama, kad gimė jis apie 1560 m. Risino kaime, Polocko vaivadijoje, o mirė 1625 m. lapkričio 18 d. Doliatičiuose, poeto Danielio Naborovskio dvarelyje. Apie 1596 m. S. Risinskis tapo Kristupo Radvilos, Perkūno jaunesniojo sūnaus, auklėtoju ir mokytoju, 1599-1604 m. lydėjo jį kelionėse į užsienį. Grįžęs į Lietuvą, Risinskis gyveno daugiausia Vilniuje, prie Radvilų rūmų, turėjo didelę biblioteką, kurią sudarė apie 1000 knygų. Kūrybinis rašytojo palikimas labai įvairus - antikinės lit. tyrinėjimai, lenkų patarlių publikavimas, Radvilų giminės biografijos, literatūriniai laiškai. Šioje knygoje publikuojami vertingiausi grožiniai S. Risinskio kūriniai, nurodomi jų gavimo šaltiniai.
 
* * *
 
Daugirdas, Samuelis, Genealogija, arba Trumpas didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių žygių aprašymas, kadaise Motiejaus Strijkovskio sukurtas, o dabar atnaujintas ir vėl išleistas Samuelio Daugirdo iš Pagaujo / originalo tekstą parengė, iš lenkų kalbos vertė ir tekstologines pastabas parašė R. Koženiauskienė; įvadą bei komentarus parašė ir asmenvardžių rodyklę sudarė K. Gudmantas; redagavo S. Narbutas. - Vilnius: LLTI, 2001. - 199 p. - ISBN 9955-475-06-4.
 
Samuelis Daugirdas (Dougird, Dowgird) ilgą laiką tiek lietuvių, tiek lenkų istoriografijoje minėtas vien kaip Motiejaus Strijkovskio istorinio veikalo perleidėjas. Jo kūryba išsamiau netyrinėta. Lietuvos bibliotekose nėra išlikusios nė vieno šios S. Daugirdo knygos egzemplioriaus. 1990 m. „Genealogijos“ kopiją Lietuvos literatūros istorikams iš Šlionsko bibliotekos Katovicuose parūpino tuometinis Lenkijos kultūros ir meno viceministras M. Jagiełło. 1994 m. buvo imtasi kūrinio vertimo. „Ištakų“ serijoje „Genealogija“ išleista kartu su lietuvišku tekstu bei išsamiais komentarais. Iš senos lietuvių bajorų giminės kilusio, Radvilams tarnavusio XVII a. poeto tekstai žymi tuometiniam Lietuvos elitui būdingos valstybės ideologijos bei istorinės mitologijos kontūrus, dabarčiai atverčia svarbų Lietuvos kultūros istorijos puslapį.
 
* * *
 
Rėza, Martynas Liudvikas. Lietuvių kalbos seminaro istorija / originalo tekastą parengė, iš vokiečių kalbos vertė, tekstologines pastabas, įvadą bei komentarus parašė ir asmenvardžių bei vietovardžių rodyklę sudarė Liucija Citavičiūtė; redagavo Agnė Zemkajutė, Sigitas Narbutas. - Vilnius: LLTI, 2003. - 118 p. - ISBN 9955-475-36-6.
 
M. L. Rėza keletą metų dirbo Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro mokytoju (docentu), o vėliau - 30 metų šio seminaro vadovu (direktoriumi) ir dėstytoju. Knygoje skelbiamas Olštyno (Lenkija) valstybiniame archyvuose rastas M. L. Rėzos rankraštis vokiečių kalba „Karaliaučiaus universiteto Lietuviškojo seminaro istorija ir organizacija“. Šis dokumentas neskelbtas nei vokiečių, nei kokia kita kalba ir visuomenei nėra žinomas. Tai pirmas bandymas parašyti nuoseklią Lietuvių kalbos seminaro istoriją ir įvertinti šios įstaigos reikšmę lietuvių kultūrai.
 
* * *
 
Karpavičius, Mykolas Pranciškus. Rinktiniai pamokslai / originalų tekstus parengė, iš lenkų k. vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė Kristina Mačiulytė; originalų tekstus adaptavo Regina Jakubėnas; vertimą parengė Eglė Patiejūnienė; asmenvardžių r-klę parengė Kristina Mačiulytė, Sigitas Narbutas. - Vilnius: LLTI, 2003. - 414 p. -  ISBN 9955-475-50-1.
 
Mykolas Pranciškus Karpavičius (Michał Franciszek Karpowicz, 1744-1803) – pamokslų autorius, teologas. Pamoksluose propagavo prigimtinės teisės ir visuomeninės sutarties teorijas, kėlė švietimo ir religijos reikšmę visuomenės pertvarkymui. Šioje knygoje pirmą kartą pateikiami M.P. Karpavičiaus įvairiomis progomis sakytų lenkiškų pamokslų ir kalbų vertimai į lietuvių kalbą bei jų originalai, atskleidžiantys Švietimo epochos esmines tendencijas, kuriose pabrėžiama asmens atsakomybė už tautos ir valstybės likimą.
 
* * *
 
Maimonas, Saliamonas. Gyvenimo istorija / iš vok. k. vertė Vita Gaigalaitė; vertimą parengė Liucija Citavičiūtė, Larisa Lempertienė, Kristina Mačiulytė, Asta Vaškelienė; knygos tekstus redagavo Asta Vaškelienė, Kristina Mačiulytė. - Vilnius: LLTI, 2004. - 319 p. - ISBN 9955-475-71-4.
 
Tai žydų filosofo, kilusio iš Lietuvos, Saliamono ben Jošua (1753-1800), pasivadinusio Maimonu, autobiografija, kurioje apie asmeninio gyvenimo įvykius autorius kalba aiškiai ir smulkiai, tačiau fiksuoja tik tai, kas formavo jį kaip asmenybę ir filosofą. Objektyviai ir be išankstinio nusistatymo aprašoma žydų tauta. Autobiografija buvo parašyta vokiškai, išleista 1792 metais. Pirmą kartą į jidiš kalbą ji išversta tik 1871 metais (sutrumpintas vertimas). 1890 metais Žydų bibliotekos serijoje buvo paskelbtas jos vertimas į rusų kalbą. Vertimas į ivritą (šventąją kalbą) pasirodė tik 1888-1889 metais. Įvadą Intelektualo autoportretas epochos fone parašė Larisa Lempertienė.
 
* * *
 
Degučių metraštis: Chronografas, arba Kuršo ir Lietuvos metraštis / rusišką tekstą parengė ir rodykles sudarė Nadiežda Morozova; į liet. k. išvertė Irena Potašenko; pratarmę parašė Nadiežda Morozova, Grigorijus Potašenko; komentarus parašė Grigorijus Potašenko. - Vilnius: LLTI, 2004. - 322 p. - ISBN 9955-475-70-6.
 
Knygoje spausdinamas Chronografas, arba Kuršo ir Lietuvos metraštis – tai originalus Lietuvos ir Latvijos sentikių istoriografijos metraštis, pasakojantis apie Kuršo, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės šiaurės ir šiaurės rytų bei Rusijos sentikių istorijos įvykius nuo 1652 iki 1850 metų. Kūrinį sudaro įvairios apimties pamečiui išdėstyti straipsniai. Metraštyje istorinė medžiaga suskirstyta ne tik chronologiniu, bet ir teritoriniu požiūriu: rankraščio paraštėse prieš kiekvieną datą nurodyta, kokio miesto, krašto ir pan. „Istorija“ pasakojama metiniame įraše. Iš viso jų yra dešimt: metraštininkas pasakoja Maskvos, Kuršo, Rusijos, Solovkų, Lietuvos, Novgorodo, Vygo vienuolyno, Sankt Peterburgo, Vifliandijos (Livonijos), ir Vienuolyno (Gudiškių) istorijas. Labai daug dėmesio metraštyje skiriama Degučių bendruomenės istorijai. Spėjama, kad Chronografas buvo sukurtas Degučių vienuolyne Vasilijaus Ivanovičiaus (Joanovičiaus) Zolotovo. Metraštis imtas vadinti tiesiog Degučių metraščiu. Pats originalas saugomas Sankt Peterburgo Puškino rūmų Latgalos rinkinyje. 1973 m. archeografinės ekspedicijos dalyviai įsigijo jį iš Zarasų sentikių bendruomenės choro vadovo. Knygos pabaigoje – išsamūs komentarai, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
 
* * *
 
Bilevičius, Teodoras. Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis / iš lenkų kalbos vertė Birutė Mikalonienė; dienoraščio lotyniškas frazes ir žodžius vertė Sigitas Narbutas; komentarus rašė Birutė Mikalonienė, Kęstutis Gudmantas, Gintautas Sliesoriūnas; vardų rodyklę parengė Kęstutis Gudmantas. - Vilnius: LLTI, 2003, 279 p. – ISBN 9955-475-38-2.
 
Jauno žemaičių bajoro, Vilniaus akademijos auklėtinio 1677–1678 m. kelionių po Europą dienoraštis – įdomus LDK Baroko epochos paminklas. Jame rasime tradicinius šiam žanrui aplankytų miestų, didikų rezidencijų ir bažnyčių aprašymus, tačiau smalsų žemaitį domino ne tik prašmatnūs interjerai, šventųjų relikvijos ir su jomis siejami stebuklai, bet taip pat ir pirmieji muziejai (kunstkameros). Bilevičiaus aplankytų šalių skaičius daro įspūdį. Tai – Čekija, Vokietija, Italija, Prancūzija, Anglija ir Olandija. Vis dėlto įdėmus dienoraščio skaitytojas apie ano meto Lietuvą sužinos nemažiau nei apie svečias šalis.
 
* * *
 
Vaišnoravičius, Kazimieras Jonas. Kelionė po Europą su jaunuoju kunigaikščiu Ostrogiškiu: 1667–1669 metų dienoraštis / iš lenkų k. vertė Birutė Mikalonienė ir Eglė Patiejūnienė; iš lotynų k. vertė Eglė Patiejūnienė; komentarus rašė Kristina Mačiulytė, Eglė Patiejūnienė, Mintautas Čiurinskas; redagavo Kristina Mačiulytė, Eglė Patiejūnienė, Sigitas Narbutas; spec. redaktorius Mintautas Čiurinskas. - Vilnius: LLTI, 2009. – 286 p. - ISBN 978-9955-698-95-1
 
                                                                                            
* * *
 
Gurnickis, Lukas. Lenkų dvariškis / iš senosios lenkų kalbos vertė ir komentarus parašė Eglė Patiejūnienė. – Vilnius: LLTI, 2009. – XXXIV, 323, [1] p. – (Ištakos). – ISBN 978-9955-698-97-5