Senoji Lietuvos literatūra – recenzuojamas mokslo žurnalas, skirtas senosios Lietuvos ir Prūsijos literatūros bei raštijos tyrimams, išleidžiamas 2 kartus per metus. Šis mokslo periodinis leidinys leidžiamas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute nuo 1992 m. Žurnalą kuruoja Senosios literatūros skyrius. Iki 2010 m. leidinio rengimui vadovavo dr. Sigitas Narbutas. Nuo 2010 m. (30 kn.) vyriausiasis redaktorius yra dr. Mintautas Čiurinskas.

Žurnalo redaktorių kolegiją, užtikrinančią žurnale publikuojamų straipsnių kokybę, jų tinkamą recenzavimą ir parengimą, šiuo metu sudaro 21 narys, 11 jų – iš užsienio, o 10 – iš Lietuvos mokslo institucijų. Kiekvieno numerio sudarymui vadovauja atskiri parengėjai.

Nuo 2013 m. (35–36 kn.) buvo atnaujinta žurnalo išvaizda ir padidintas formatas, bet misija ir struktūra išlieka nepakitusi.

Leidinyje skelbiami senosios raštijos filologiniai, kultūrologiniai, istoriniai ir tarpdisciplininiai tyrimai, šaltinių publikacijos bei komentuoti jų vertimai į lietuvių kalbą, mokslinės literatūros recenzijos bei anotacijos, reikšmingesnių savo srities renginių ir įvykių kronika. Mokslinių tyrimų įdomybes autoriai kviečiami publikuoti ir rubrikoje Miscellanea.

Dėmesys kreipiamas į daugiažanrį ir įvairiakalbį senosios Lietuvos raštijos paveldą, pirmiausia į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Prūsijos Kunigaikštystės (Karalystės nuo 1701 m.), literatūras. Telkiamasi į LDK gyvavimo laikotarpį nuo XIV a. iki 1795 m., o plačiausios aprėpiamos chronologinės ribos – nuo XIII iki XIX a.

Esant reikalui bei reikšmingomis progomis leidžiami ir teminiai numeriai. Straipsniai skelbiami pagrindinėmis regiono mokslininkų kalbomis: lietuviškai, angliškai, vokiškai, lenkiškai, baltarusiškai, rusiškai, ukrainietiškai.

Visas žurnalo turinys nuo 2004 m. (nuo Nr. 17) prieinamas internete šioje svetainėje: http://www.llti.lt/lt/senoji_LT_literatura/