Premijos
Vytauto Kubiliaus premija
Literatūrologas, habilituotas daktaras Vytautas Kubilius, baigęs 1952 m. Vilniaus universitetą, 1955–2001 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos (iki 1990 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros) institute, atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, buvo jo profesorius. Sovietmečiu Vytautas Kubilius neoficialiai laikytas principingiausiu literatūros vertintoju, savo straipsniais bei knygomis teigęs literatūros ir meno, kaip svarbiausio tautos gyvastingumo įrodymo, svarbą. Nepriklausomybės pradžioje Vytautas Kubilius aktyviai įsijungė į visuomeninį gyvenimą, buvo Piliečių chartijos pirmininkas.
Vytauto Kubiliaus premijos nuostatai
- Premija įsteigta 2012 m. Steigėjas – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI). Teikiama kasmet. Premiją sudaro: diplomas, atminimo dovana ir piniginis prizas.
- Premija teikiama už 2 pastarųjų metų darbus iš XX–XXI a. literatūros: esmines problemas iškeliančią kritikos ar mokslo knygą, arba už publikacijų ciklą.
- LLTI Tarybos patvirtinta kasmet sudaroma vienuolikos žmonių vertinimo komisija iš LLTI, Lietuvos rašytojų sąjungos, aukštųjų mokyklų lituanistinių katedrų. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos atnaujinama kiekvienais metais.
- Kandidatūras premijai gauti LLTI direkcijai iki einamųjų metų spalio 30 d. gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Siūlant kandidatą pateikiama rekomendacija ir 2 paskutinių metų kandidato darbų sąrašas.
- Komisijos nariai turi teisę siūlyti premijos kandidatus, bet patys negali kandidatuoti.
- Premija įteikiama minint Vytauto Kubiliaus gimtadienį (lapkričio 23 d.).
2022 m. laureatai – Tomas Vaiseta ir Mindaugas Nastaravičius už literatūros kritikos polilogo erdvės kūrimą radijo laidoje „Pirmas sakinys“.
2021 m. laureatė – Giedrė Kazlauskaitė už plataus spektro, polemiškas, aiškią vertybinę nuostatą turinčias literatūros recenzijas ir kultūrinių įvykių refleksijas.
2020 m. laureatas – Vigmantas Butkus už monografiją „Literatūrinė baltistika: Samprata, raida, perspektyvos" ir kitas publikacijas.
2019 m. laureatė – Elena Baliutytė už monografiją ,,Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Alenu Ginsbergu''.
2018 m. laureatas – Marius Burokas už aiškius, nuoseklius ir kryptingus darbus – lietuvių bei užsienio autorių knygas pristatančius, aktualias literatūros problemas analizuojančius straipsnius ir apžvalgas žiniasklaidoje.
2017 m. laureatė – Virginija Cibarauskė už esmines problemas bei idėjas keliančius, savitu stiliumi pasižyminčius literatūros kritikos straipsnius bei recenzijas, už įvairiopą aktyvią ir principingą literatūros kritikės veiklą.
LLTI komisijos narės Elžbietos Bamytės teigimu, ji yra „kritikė, kurios kai kurie, kiek teko girdėti, bijo, bet bijo gerbdami“.
2016 m. laureatė – Solveiga Daugirdaitė už studiją „Švystelėjo kaip meteoras: 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre'u“ bei literatūros ir kultūros tekstus, svarstančius aktualius literatūros recepcijos, funkcionavimo sociume klausimus.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovės dr. Donatos Mitaitės teigimu, kad ir ko S.Daugirdaitė imtųsi, ji žvelgia plačiu, esmingai feminizmo idėjų fokusuojamu žvilgsniu.
2015 m. laureatas – Laimantas Jonušys už geranorišką kritiškumą, vertinant lietuvių literatūrą plačiame pasaulio literatūros kontekste.
Buvo įvertinti pastaraisiais metais parašyti Laimanto Jonušio straipsniai bei recenzijos, kuriuose analizuojamos lietuvių ir užsienio autorių knygos, taip pat ir jo „Tinklaraštis juodai ir baltai dienai“.
2014 m. laureatas – Marijus Šidlauskas už straipsnius literatūros kultūros ir mokslo leidiniuose.
Kaip teigia vertinimo komisijos pirmininkas prof. habil. dr. Algis Kalėda: „M. Šidlausko straipsniai, kiti darbai ryškiai parodo esmines problemas, iškylančias šiuolaikinei literatūrai, aukštą kritiko profesinį lygį, gebėjimą sieti estetinius ir socialinius kontekstus, derinti pasaulinės literatūros kūrinius ir gimtąją literatūrą. Taip pat buvo akcentuojama kritiko ir literatūrologo minčių ir refleksijų skvarba, kuri padeda kritikui neslysti kasdieniškų aktualijų paviršiumi, o išskirti gelminguosius tautinės literatūros vektorius.“
2013 m. laureatas – Virginijus Gasiliūnas už literatūros istorijos ir kasdienio jos gyvenimo kritinę refleksiją asmeniniame tinklaraštyje šis tas apie šį tą.
Vertinimo komisija pabrėžė, kad premijos skyrimas tinklaraštininkui primena asmeninio įsipareigojimo ir tylaus nuolatinio darbo reikšmę kultūrai, nes tinklaraštis rašomas laisvalaikiu ir iš vidinio poreikio (pastarasis bruožas buvo būdingas Vytautui Kubiliui), o ne pagal užimamas pareigas ar vykdant finansuojamą projektą. Sykiu tai liudija, kaip naujosios technologijos pagreitina galimybę savo atradimais dalytis su visais norinčiais žinoti.
Vertinimo komisijos pirmininko poeto Aido Marčėno teigimu, „net slaptai balsavusius komisijos narius šiek tiek nustebino galutinis komisijos sprendimas: nugalėtojas – V. Gasiliūno internetinis tinklaraštis. Kuris visoks, bet visų pirma – nepriklausomas ir įdomus. Kurį, pasirodo, daugelis skaito. Net interneto kaip velnio vengiantis aš. Regis, tokios tendencijos: ir rimtos premijos kraustosi anapusybėn, oi, atsiprašau – virtualybėn.”
Vertinimo komisijos narė literatūros kritikė dr. Donata Mitaitė išskyrė, kad V. Gasiliūno tinklaraštis rašomas jaučiant kritinės refleksijos būtinybę, jame reaguojama į literatūros ir spaudos aktualijas, dalijamasi literatūros istorijos atradimais, teksto įrašai papildomi nuotraukomis ir garso įrašais.
2012 m. laureatas – Valdemaras Kukulas (po mirties) už naujausios lietuvių literatūros apžvalgas, išspausdintas literatūros ir kultūros leidiniuose 2011 metais.
2012 m. lapričio 23 d., minint literatūros kritiko ir mokslininko Vytauto Kubiliaus (1926–2004) gimtadienį, paskelbtas pirmasis jo vardo premijos laureatas. Juo tapo Valdemaras Kukulas (po mirties) už naujausios lietuvių literatūros apžvalgas, išspausdintas literatūros ir kultūros leidiniuose 2011 metais. Valdemaras Kukulas (1959–2011) – poetas ir literatūros kritikas, eseistas ir žurnalistas. Jo intelektuali, problemiška ir sociali literatūros kritika skaitytoją įtraukia, provokuoja, skatina sutikti su kritiku arba ginčytis su juo. Vertinimo komisija pabrėžia, kad V. Kukulas buvo kritikas iš pašaukimo: jis stebėjo literatūros procesą, kaip visumą, perskaitydavo ir įvertindavo visą pasirodantį literatūros srautą, nesirinkdamas mėgstamų ir nemėgstamų autorių.
