Pasaulis pagal Platelį yra pasaulis pagal šio lyrinio „aš“ savivokoje atsivėrusį pasaulio vaizdą. Gana vientisa, be didelių lūžių Platelio lyrikos istorija grįsta tų pačių filosofinių idėjų, mitologizmų, religinių pasaulėžiūrų dekonstrukcija ir rekonstrukcija vis per tą patį estetinės distancijos slenkstį, ar tai būtų ironijos tropas, ar žinomų siužetų, žinomų autorių keliamų asociacijų interpretacija. Šios lyrikos „aš“ visuomet susitelkęs arba į pažinimo, analizės, mąstymo veiklą, arba į kontempliaciją to, ką pamatė, patyrė, suprato. Siužetine pasaulio vizija likdamas itin artimas Bložės poezijos koncepcijai, melancholiška meditacija Platelis itin priartėja prie savo kartos poetų, ypač Kajoko ir Miliauskaitės.

Audinga Peluritytė