Šioje rinktinėje pirmąsyk lietuviškai pristatomi išeivės kritikės Birutės Ciplijauskaitės (1929–2017) tekstai, versti iš ispanų kalbos. Atrinktomis autorės knygų dalimis bei atskirais straipsniais siekiama atskleisti plačias kritinės minties perspektyvas.

Pirmoje dalyje pateikiamos ištraukos iš 1984 m. pasirodžiusios knygos Nepatenkinta moteris: Neištikimybė realistiniame romane (La mujer insatisfecha: El adulterio en la novela realista, 1984), kurioje tyrinėjami ir lyginami XIX a. antros pusės Europos realistiniai romanai, gilinantis į moterų protagonisčių vaizdavimą juose. Efė Bryst, Ana Karenina, Ema Bovari ir Ana de Ozores gretinamos analizuojant vaizdavimo, stilistinius, struktūrinius elementus, sociokultūrines, istorines to meto visuomenių normas, stereotipus.

Antroje dalyje pateikiama beveik visa dusyk perleista Ciplijauskaitės knyga Šiuolaikinis moterų romanas (1970–1985): Pasakojimo pirmuoju asmeniu tipologijos link (La novela femenina contemporánea (1970–1985): Hacia una tipología de la narración en primera persona, 1988), skirta XX a. vykusiam lūžiui analizuoti: kritikę domina ne tik tai, kaip moterys kūrėjos iš namų šeimininkių transformavosi į nepriklausomas, emancipuotas, laisvai savo likimą ir kūrybines trajektorijas besirenkančias menininkes, bet ir kaip kito moterų kuriamų romanų struktūra, moterų protagonisčių vaizdavimas, kokios priežastys tai lėmė ir kokio atsako sulaukta. Tyrimo imtimi užsimojusi aprėpti daugiau kaip 600 romanų, kritikė taikliai, griežtai ir visapusiškai įvertino europietiškų moterų romanų situaciją XX a. pabaigoje.

Trečią knygos dalį sudaro naujausioje Ciplijauskaitės rinktinėje Moteriškojo „aš“ konstravimas literatūroje (La construcción del yo femenino en la literatura, 2004) pasirodę straipsniai, analizuojantys kartų veidrodžio techniką, moters figūrą kaip autorės ilgesio įsikūnijimą romanuose bei autobiografijos įtaką moterų kūrybai.

Ciplijauskaitė naudojasi įvairiais stilistinės, feministinės, fenomenologinės, naratologinės analizės įrankiais. Aprėpusi gausybę įvairiomis Europos kalbomis parašytų tekstų, susikonstravusi hibridines teorines prieigas ir siekusi rekonstruoti panoraminį Europoje vykusių procesų vaizdą, kritikė atsiskleidžia kaip itin savita, menkai lietuvių išeivijos tyrimuose reflektuojama komparatyvistė.

 AKVILĖ ŠIMĖNIENĖ