LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
  Leidiniai
Naujausi leidiniai
Aušra Žičkienė. Savaiminė daina. Nežymus būvis, tradicinės struktūros, vietinės reikšmės, globali raiška
Aušra Žičkienė. Savaiminė daina. Nežymus būvis, tradicinės struktūros, vietinės reikšmės, globali raiška. Recenzavo dr. Austė Nakienė, prof. dr. Lina Petrošienė. Redaktorė Violeta Meiliūnaitė. Dailininkas Rokas Gelažius. Maketavo Gražina Kazlauskienė. Natografė Eligija Garšvienė. Asmenvardžių rodyklę sudarė Gytis Vaškelis. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, 349 p., ISBN 978–609–425–276–1
 
 

Šiandien aplink mus skamba daugybė dainų, kurios – tikros senosios tradicinės dainos palikuonės, kad ir kokios plonytės gijos besietų tolimą praeitį ir dabartį. Knygoje atverta kitokia dainų ir dainavimo kultūros perspektyva, išryškinanti nežymų savaiminį dainų buvimą, išplečia šios kultūros vaizdą, papildo jį dar vienu aspektu, pagilina jos tūrį. Vis dėlto šioje perspektyvoje nėra jokių regimų sienų: nesiekiau išsiaiškinti, kur (ar) baigiasi folkolras, kur ir kada prasideda nežymiųjų savaiminių dainų istorija, kokie riboženkliai atidalija dainų kultūros sluoksnius, stilius, grupes, kategorijas. Svarbiausia man buvo atskleisti patį dainų kultūros dinamikos procesą atrandant jungtį, o nežymioji savaiminė daina ir susieja dainų kultūrą į vientisą visumą. Be jos nesusiriša kultūros sluoksniai, tarp jų žioji praraja.

Modernybė tebesiglemžia nuoširdžias savaimines dainas nežymiąsias dainas, institucijų balsų choras nuolat garsiai prikaišioja dėl jų nerefleksyvumo, abejotinos kokybės, siūlo įvairias selekcijos procedūras ir net abejoja jų teise būti. Bet autentiška savaiminė nežymioji daina ir tie, kieno patirtį ji perteikia, neprivalo tenkinti jokio prašalaičio lūkesčių, nepaisant to, kaip Mes (Kiti) juos analizuojame, įvertiname ir kokias rekomendacijas jiems teikiame. 

 

Aušra Žičkienė

 

Kultūrologams, etnomuzikologams, folkloristams vertingiausi pasirodys knygoje aprašyti dainų plitimo dėsningumai, naujų prasmių ir funkcijų atsiradimo ypatumai, liaudies, klasikinės ir populiariosios muzikos hibridizacijos procesai, tačiau platesniam skaitytojų ratui turbūt bus patrauklus laisvojo kūrybiškumo, individualaus kūrėjų indėlio atskleidimas. Knygoje tam skirta daug dėmesio, jos puslapiuose – daugybė nežymių autorių kūrybinių portretų (XX a. jie buvo kaimo šviesuoliai, o šiais laikais – sostinėje gyvenantys ir valstybės įstaigose dirbantys asmenys, pvz.: gitara skambinantis teisininkas ar dainuojanti redaktorė. 

 

Austė Nakienė

 

Įsigykite mūsų knygas internete:

 

 

 
 
SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt