Balys Sruoga laiškus ir atvirlaiškius Valerijai Čiurlionytei rašė 1915–1918 m., studijuodamas Petrograde ir Maskvoje, ilsėdamasis Sočyje, keliaudamas po Kaukazo kraštą. Šie laiškai atskleidžia naujų faktų apie Sruogos buitį, ypač būtį Rusijoje. Tai pirmieji išlikę Sruogos draugystės ir meilės laiškai, liudijantys, kaip karo metais gyveno rašytojas – ką jautė, galvojo, mėgo, skaitė, kaip studijavo, dirbo, rašė, kūrė, keliavo, leido laisvalaikį, sprendė egzistencinius rūpesčius, su kuo ir kaip bendravo. Laiškai atveria ir Sruogos kūrybinių dirbtuvių duris. Juose atrandame ne tik gyvu balsu pasakojamą autentiško gyvenimo istoriją, bet kartu iš pirmų – adresanto – lūpų sužinome apie jo parašytų kūrinių tekstų istorijos pradžią.
Neringa Markevičienė
Gamtos įspūdžiai tuose laiškuose – viena pagrindinių temų, dažnai net vienintelė; čia maža konkrečios informacijos apie maršrutus ar kelionių peripetijas, užtat per kraštus liejasi susižavėjimas laukais, kalnais, jūra. Kartais tai tiesiog keli apsvaigimo žodžiai (ypač iš kalnų), kartais – ištisos novelės (dažniausiai apie jūrą). Labai dažnai rašoma ir apie ypatingą dvasinės laisvės, pilatvės užsimiršimo jausmą, kurį poetas tų išvykų metu į gamtą išgyvendavo. Tokiuose laiškuose ne sykį įdėta ir eilėraščių.
Algis Samulionis
Įsigykite mūsų knygas internete: