LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Leidiniai
Naujausi leidiniai
Maironio balsai. Kūryba, veikla, atmintis
Kolektyvinė monografija. Sudarė Manfredas Žvirgždas, redagavo Erika Valčiukienė, santrauką į anglų kalbą vertė Diana Barnard, asmenvardžių rodyklę sudarė Gytis Vaškelis, apipavidalino Rokas Gelažius. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. ISBN 978-609-425-251-8
 
 

Per tragiškąjį ir egzistencine įtampa pulsuojantį XX a. išsaugota Maironio kaip tautinės tapatybės kūrėjo atmintis ir tam tikrais svarbiais etapais atgimstanti jo retorika šiandien susiduria su suvokimo ir aktualizacijos iššūkiais. Poeto pažadas Paimsime arklą, knygą, lyrą, konsolidavęs tautinio atgimimo laikų bendruomenę, interneto eroje skamba lyg nostalgiškas aukso amžiaus anachronizmas. Kita vertus, net jei poezijoje jau seniai galioja kita estetinių verčių sistema, o simboliškas poėtos – tautos dainiaus ir pranašovaidmuo nepatikliam postmodernistui tėra abejotinas kultūros simuliakras, vis vien maironiškieji įvaizdžiai, poeto sukurtas herojų kultas ir eilėdaros modeliai, balso ir atsako schemos tebeveikia kūrėjus, skaitytojus ir klausytojus, kartais net nenujaučiant <...>.

(M. Žvirgždas)

 

Maironis - viena centrinių lietuvių rašytinės kultūros figūrų, estetinės vertės etalonas ir tautinio bei pilietinio sąmoningumo architektas, į kurį žvalgomasi kaip į pavyzdį, atsinaujinimo, įkvėpimo šaltinį, dvasinį tautinės bendruomenės vienytoją. Jo kūryba deklamuojama, giedama, perfrazuojama politikų, aktorių ir kitų viešųjų oratorių, įtraukta į mokyklinius elementorius ir chrestomatijas, jo romantizuota Lietuvos istorijos interpretacija buvo itin svarbi integruojant tautinės tapatybės dėmenis.

   Ši kolektyvinė monografija – Maironio kūrybos, veiklos ir atminties problemų spektrą pretenduojantis aprėpti tyrimas. Joje panoraminiu žvilgsniu įvertinami Pavasario balsai kaip ypatingas žanrinis atvejis, tiriamos epinės Maironio poemos, jų siužetinių jungčių poetinė logika, o nagrinėjant poeto draminius kūrinius kyla būtinybė priminti įvairiausius stilistinius dramos modelius. Sureikšminami Maironio tekstai, kuriais jis įsitvirtino kaip kultūrinės atminties steigėjas – iš kelių perspektyvų aptariami jo istoriografijos darbai, išryškinamos Maironio parašytų visuotinės ir lietuvių literatūros istorinių apžvalgų estetinės linkmės.

   Atkreipiamas dėmesys į Maironio kaip teologo, viešųjų kultūros renginių (muzikinių ir teatro spektaklių) įkvėpėjo ir tautinio sąjūdžio rūpesčiams atidaus visuomenininko vaidmenis. Naujai pažvelgiama į lemtingą tarpukario laikotarpį, kai Maironis tapo kanonizuotu tautos dainiumi, brandžios, savo kultūrinę tradiciją puoselėjančios valstybės simboliu. Šioje knygoje taikoma keliakryptė interpretacijos perspektyva, kai greta įprastinio agrarinio, romantinio, patriotinio pasaulėvaizdžio atsiveria europinės kultūros ženklų, egzistencinių apmąstymų, religinės metafizikos, istorinės raidos refleksijų lygmenys. Siekiama atnaujinti klasikos skaitymą, paskatinti domėjimąsi poaušrio epochos literatūra. 

 

Monografijos autoriai: Manfredas Žvirgždas, Brigita Speičytė, Ramunė Bleizgienė, Aušra Martišiūtė-Linartienė, Aurelijus Gieda, Eugenijus Žmuida, Ramunė Dragenytė, Gediminas Mikelaitis, Viktorija Šeina.


Viršelyje: Prelatas Mačiulis-Maironis. XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaiga. Žemaičių vyskupystės muziejus.

SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt