LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Leidiniai
Naujausi leidiniai
Sigitas Parulskis. Subjektyvi kronika
Sudarė, įvadinį straipsnį parašė Dalia Satkauskytė, garso įrašus įskaitė Sigitas Parulskis. LLTI, 2018. – 256 p.
 
 

Ši Sigito Parulskio poezijos rinktinė - jau trečioji. 2004 m. išėjo Marmurinis šuo, trijų poezijos rinkinių (Iš ilgesio visa tai, 1990; Mirusiųjų, 1994; Mortui sepulti sint, 1998) sąvadas su keliais likusiais eilėraščiais; paskutinis rinktinės poskyris taip ir pavadintas - Likusieji. 2015 m. pasirodė rinktinė Be teisės sugrįžti, į kurią įtraukti ir rinkinio Pagyvenusio vyro pagundos (2009) eilėraščiai, ir likę likusieji. Sudarinėti šią rinktinę ankstesnių Parulskio knygų kontekste buvo ir lengva, ir sunku.

 

Lengva, nes Parulskis, ačiū Dievui, nėra labai produktyvus poetas. Vos keturi poezijos rinkiniai ir keletas likusių eilėraščių. Sunku, nes sunku pasirinkti - mat tie keturi rinkiniai yra motyvuotos struktūros, griežtai suveržti, tad ištraukiant eilėraštį iš rinkinio visumos gali dingti dalis jo prasmės. Rinkinį Mirusiųjų, Parulskio poezijos centrą ir išskirtinį lietuvių literatūros reiškinį, apskritai norisi - ir tenka - į rinktinę įtraukti kone visą. 

 

Sunku, nes esu neišvengiamai veikiama ankstesnių, autorinių, rinktinių pasirinkimų ir struktūros. Todėl nusprendžiau nesilaužti pro atviras duris, neapsimesti, kad galiu į juos neatsižvelgti. 

 

Kodėl sumaniau tokį rinktinės pavadinimą - Subjektyvi kronika (taip pavadintas vienas iš rinkinio Mirusiųjų eilėraščių)? Subjektyvi todėl, kad Parulskio eilėraštis, kaip ir bet kokia gera poezija, yra asmeniškas, tiksliau - jo atsiradimo aplinkybės asmeniškos. Jis kilęs iš konkrečių gyvenimo situacijų, patirties konfigūracijų - iš vaikystės ir paauglystės sovietmečio provincijos miestelyje, tarnybos sovietinėje armijoje, universiteto ir skaitytų knygų, kasdienybės ritualų, aplankytų šalių, sutiktų žmonių.

 

Sigito Parulskio galima prisibijoti ne dėl to, kad jis piktas cinikas. Paties poeto aiškinimu, tai, kas jo atveju laikoma cinizmu, tėra viso labo kritiškas požiūris į visas didžiąsias teorijas. 

 

Jo galima prisibijoti, nes kritiškas požiūris, kurį jis mums siūlo, nėra patogus.

 

Bet kas sakė, kad poezija turi būti patogi?

 

Sudarytoja Dalia Satkauskytė

 

SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt