Išliko 124 lietuvių rašytojo klasiko Balio Sruogos laiškai žmonai istorikei Vandai Daugirdaitei-Sruogienei. Laiškai rašyti nuo 1924 m. (santuokos) iki 1946 m. (sąlygiškai – gyvenimo pabaigos). Juose atsiskleidžia Sruogos gyvenimas tarpukariu (1924-1938), Antrojo pasaulinio karo metu (1939-1945), pokariu (1946). Laiškuose atsispindi rašytojo gyvenimas po vedybų (santykis su žmona, dukra), dėstytojo darbas Lietuvos universitete, kelionės su studentais po Vakarų Europą, įkalinimas Štuthofo koncentracijos stovykloje, grįžimas į pokario Lietuvą.

 

Balio Sruogos laiškai žmonai ir dukrai – istoriškai svarbūs dokumentai, pasiekę mus iš pragaro žemėje – Štuthofo lagerio. Jie gali būti skaitomi kaip atsiminimų knygos „Dievų miškas“ prologas, atspindintis  ne lagerio išorinį vaizdą su klipatų komandomis, krematoriumu, lazdų ir kumščių smūgiais, bet rašytojo vidinius išgyvenimus. Todėl Štuthofo laiškai – ir vienas gražiausių liudijimų lietuvių literatūroje apie artimų žmonių meilę karo metu. Štuthofo laiškai šiandien ypač aktualūs dėl stipraus logoterapinio poveikio. Būtent jie, atsidūrus siaubingose sąlygose, įsakmiai ragina rasti vidinių jėgų, kad kantriai pakeltume visus likimo išbandymus.