„Pelynais švytintis laikas“ yra pomirtinė poeto, prozininko ir tapytojo Leonardo Gutausko (1938–2021) poezijos rinktinė. Kūrybinis intensyvumas ir įspūdinga paliktų eilėraščių gausa nulėmė, jog ši rinktinė buvo sudaroma ne kaip reprezentuojanti Gutausko poetinės kūrybos visumą, ne kartojanti geriausius ankstesnių jo kūrybinių etapų pavyzdžius, o yra orientuota į vėlyviausio laikotarpio (apytiksliai 1991–2021) neskelbtą lyriką, kurioje atpažįstama svarbiausių Gutausko poezijos, prozos ir tapybos temų bei rūpimų klausimų tąsa, įgavusi naujas poetines ir kompozicines formas.

Rinktinėje pirmą kartą publikuojami eilėraščiai, ciklai ir poemos atrinkti iš mašinraščiais autoriaus archyve likusių jo paties sudarytų poezijos rinkinių Kalendoriaus lapeliai, Sobilių žodynas, Visos knygos – viena knyga, Laiškai iš Kuršių nerijos, Tunelis po Lamanšu. Ypatinga Gutausko pagarba jau išėjusiems, pasireiškianti paskyrimų, epigrafų gausa, cituojamais ir permąstomais lietuvių ir užsienio autorių kūriniais, dariusiais įtaką visai 1960-aisiais debiutavusiųjų kartais, į šią rinktinę leidžia žvelgti kaip į iškristalizuotą asmeninį Gutausko kanoną, kurio veikėjai ir kūriniai buvo sovietmečiu moralinio konformizmo vengusių menininkų intelektualinis ariergardas. 

Rinktinėje juntamos ir atsisveikinimo tonacijos, ir patirčių harmonizavimo pastangos, tačiau bene giliausiai nusmelkia sudėtingų istoriosofinių ir ezoterinių idėjų fone Gutausko išskleisti apmąstymai apie jo gyvento laiko dvasinę erdvę kūrusius žmones, apie poeziją, kraštovaizdį, kalbą, literatūrą, istoriją jungiantį reikšmių tinklą, apie tautą kaip neišardomą gyvųjų ir mirusiųjų bendriją.
Rinktinė iliustruota keliais stilistiškai artimais poeto žmonos Loretos Skriptutės-Gutauskienės tekstilės darbais.
 

Gintarė Bernotienė