Renesanso poetas, vertėjas ir dramaturgas, lenkų literatūrinės kalbos ir humanistinės Europos kultūros kūrėjas, rašęs lenkų ir lotynų kalbomis, Janas Kochanowskis (Jan Kochanowski; 1530–1584) plačiai žinomas literatūros pasaulyje. Gyvenęs ATR laikais, jis įvairiais ryšiais susijęs ne tik su gimtąja Lenkija, bet ir su Lietuva: pirmiausia kaip talentingas kūrėjas, daręs didelę įtaką mūsų literatams, rašiusiems lotynų, lenkų, vokiečių ir lietuvių kalbomis. Antra, kaip karaliaus sekretorius Kochanowskis dažnai vykdavęs į dvarą Vilniuje, nes Žygimantas Augustas labiau linko prie savosios lietuviškos sostinės ir stengėsi praleisti daugiau laiko būtent čia. Kochanowskis apsistodavo, kaip galima spręsti iš kūrybos, ir Radvilos Juodojo dvare Buivydiškėse, taigi jis iš vidaus pažino lenkų ir lietuvių gyvenimą, kultūrinio ir politinio elito užkulisius, kiaurai matė dvariškių gyvenimo būdą. Poetas dažniau rinkosi akylo stebėtojo, o ne dalyvio poziciją, tačiau su tokia nuostata: esu žmogus, ir visa, kas žmogaus, man nėra svetima. Epigramose tas žmogus ir matyti – ne tik siela, bet ir atvira prigimtimi, nepridengtu kūnu. Būdamas Vilniuje ar studijuodamas Karaliaučiaus universitete, poetas plačiau pažino lietuvių ir žemaičių kraštą, žmonių būdą, tai atsispindi ir kūryboje. Todėl jį savu laikė mūsų krašto garsieji poetai: Poška, Valiūnas ir kiti. Jau vien ko verta Adomo Mickevičiaus pagarba ir dėmesys Kochanowskiui: juk jo garsiąją epigramos „Sveikatai“ iš NIEKŲ posmą jis įterpė į Pono Tado įžangą, kuri dažnam lietuviui iki pat XIX a. buvo Mickevičiaus ir drauge Kochanowskio atpažinimo ženklas, bet dabar, kai to meto lenkiškas realijas mažai kas besupranta, tas posmas tarsi nebeturi Kochanowskio žymės. Lietuvos literatūros mokslui Kochanowskis kiek labiau žinomas kaip psalmių kūrėjas, bet beveik nebepažįstamas kaip epigramų FRASZKI, arba NIEKŲ, – šio mokslinio projekto objekto – poetas. Tris epigramų knygas iš viso sudaro 320 kūrinių lenkų kalba. Numatoma leisti dvikalbę knygą, kurią sudarys biografinė (gyvenimo ir kūrybos) analizė, epigramų genezės, jų tyrimo ir eiliavimo technikos pristatymo studija, epigramos bus pateiktos su vertimu į lietuvių kalbą ir moksliniais komentarais.

 

Jan Kochanowski (1530–1584), 16th century Renaissance poet, translator and playwright, creator of the Polish literary language and humanist European culture, who wrote in Polish and Latin, is widely known in the literary world. While living in Rzeczpospolita, he was associated in various ways not only with his native Poland, but also with Lithuania: above all as a talented writer who had a great influence on our writers, who wrote in Latin, Polish, German, and Lithuanian. Secondly, as the king’s secretary, Kochanowski often travelled to the court in Vilnius, as Sigismund Augustus was more attached to his Lithuanian capital and tried to spend more time there. Kochanowski stayed at the Radziwiłł ‘the Black’ mansion in Bujvydiškės, as his works suggest, so he had an inside view of Polish and Lithuanian life, the backstage of the cultural and political elite and the way of life of the courtiers. The poet more often chooses the position of attentive observer rather than participant, but with this attitude: I am human, and everything human is not alien to me. In the epigrams this man is visible – not only his soul, but also his open nature, his uncovered body. While living in Vilnius or studying at the University of Konigsberg, the poet became more familiar with the Lithuanian and Samogitian land and way of life, which is also reflected in his work. That's why it was considered by famous poets of our region – Poška, Valiūnas and others. Adam Mickiewicz’s respect and attention to Kochanowski alone is worth mentioning after all, he inserted his famous epigram “Na zdrowie” (“On the health”) in the preface to Pan Tadeusz, which for many Lithuanians was a sign of recognition for Mickiewicz and Kochanowski up to the 19th century at the same time. But now that Polish realities of the time are little understood, it is as if the poem no longer bears the mark of Kochanowski. He is somewhat better known to Lithuanian literary scholarship as the author of psalms, but almost unknown as the poet of epigrams (Fraszki), which is the subject of this research project. Three books of epigrams comprise a total of 320 pieces in Polish. A bilingual book is planned, with a biographical study (life and work), a study of the genesis, analysis and verse technique of the epigrams, translations into Lithuanian, scholarly commentaries.