Žmogaus tapatinimas su medžiu arba medžio su žmogumi sudaro ryškią dendromitologijos (medžių mitologijos) temą, o vienas iš dviejų jos „kamienų“ kaip tik yra moters-medžio, arba medžio-moters, vaizdinys. Jis knygoje ir nagrinėjamas, remiantis baltų, slavų ir pagal išgales kitais lyginamaisiais duomenimis.

Dėstant medžiagą pasirodė paranku išskirti kelis motyvus, nors tekstuose jie neatskiriamai persipynę, todėl ne visuomet pasiduoda griežtai klasifikacijai: 1) medžių lytys; 2) medis-mergina; 3) medžių santuoka; 4) medis-motina; 5) medžio krūtys ir pienas; 6) moteris, paversta medžiu.

Medį blindę apipynę mitiniai vaizdiniai ir Lietuvoje XIX a. užrašytos pagarsėjusios legendos savaime priveda mus prie klausimo apie vieno plačiai paplitusio rusiško nešvankaus žodžio, keiksmažodžio kilmę, kuri, regis, gali būti tiesiogiai susijusi su senąja baltų  ir baltų-slavų dendromitologija.