Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, buvusiuose P. Vileišio rūmuose, Lietuvos visuomenė pirmąkart išvydo M. K. Čiurlionio tapybos ir grafikos kompozicijas. Pirmoji lietuvių dailės paroda atidaryta 1906–1907 m. sandūroje, tačiau jos organizatoriai jau nuo rudens vidurio čia rinkosi į pasitarimus. Viename iš jų menininkas susipažino su lietuvių kultūros žadintojų branduoliu, čia prasidėjo jo visuomeninė veikla Vilniuje.

 

Kviečiame apsilankyti Vilniuje, Antakalnio g. 6, pastato priekyje, pirmajame aukšte esančioje menėje, kur ant sienų nušvis M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų darbų galerija, lydima parodos rengėjų pašnekesio. M. K. Čiurlionio debiutas Lietuvoje buvo ryškus − ar spauda jį tinkamai įvertino? Nustebins A. Žmuidzinavičiaus darbai, atvežti iš Paryžiaus, ir kitų parodos dalyvių kūriniai, atsiųsti iš Miuncheno, Varšuvos, Liepojos, Ventspilio ir kitų miestų. Iš tąkart eksponuotų bemaž 450 kūrinių apie pusė užėmė tautodailės skyrių.

 

Projekcijas į tris menės sienas papildo Pirmosios lietuvių dailės parodos dokumentų, artefaktų, nuotraukų, leidinių ekspozicija. Sužinosite, kas dalyvavo atidaryme, ką J. Basanavičius teigė ir taisė viešos kalbos rankraštyje, kas lankėsi parodoje, kiek kainavo bilietai, kur spausdinti katalogai ir afišos, turėsite progos išsiaiškinti, ar raštelis lietuvių kalba su M. K. Čiurlionio autografu – jo paties rašytas ir kt.

 

Vykstant Pirmajai lietuvių dailės parodai suformuluoti Lietuvių dailės draugijos įstatai. Šios organizacijos surengtos parodos, konkursai, įkurta Čiurlionio kuopa, rinkta meno kolekcija, puoselėta tautinio muziejaus idėja tapo pagrindu steigiant mūsų nacionalinės kultūros institucijas.

 

Parodą lydės viešų paskaitų ciklas ir ekskursijos po ekspoziciją.