Naujienos
Naujienos
2025-06-16
Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija laukia publikacijų straipsnių rinkiniui „Acta litteraria comparativa“
Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija laukia publikacijų straipsnių rinkiniui „Acta litteraria comparativa“
Pratęsiamas terminas teikti publikacijas straipsnių rinkinio „Acta litteraria comparativa“ 11 tomui „Literatūra konfliktų epochose: ideologija ir etika“. Straipsnių konfliktų, ideologijos ir etikos problematikomis laukiame iki 2025 m. rugsėjo 15 d. el. paštu: info@llla.lt
Publikacijos apimtis – iki 30 000 spaudos ženklų (4 000–6 000 žodžių), kalba – anglų. Išsamią straipsnio pateikimo instrukciją rasite čia: https://www.llla.lt/reikalavimai-publikacijoms
Siūlomos teminės gairės:
- Katastrofos ir katastrofizmas: nauja kalba naujiems laikams;
- Literatūros vaidmuo, vertė ir statusas socialinių-politinių lūžių laikotarpiu;
- Karų atmintis ir atminties karai literatūroje;
- Stilių kaita, vertybinių pasirinkimų radikalizacija, literatūros kanono peržiūra;
- Literatūrinė konjunktūra ir atminties politiką iškraipantys tekstai;
- Įvairios sovietmečio literatūros kontrolės ir jos įveikos formos: propaganda, cenzūra, vidinis cenzorius, Ezopo kalba;
- Literatūra kaip kultūrinės rezistencijos forma ideologinės indoktrinacijos sąlygomis
- Autentiškos / neautentiškos egzistencijos įrašymo į meną variantai;
- Susikalbėjimo, idėjų polilogo galimybės ir negalimybės (miscommunication);
- Kolonijinio mąstymo recidyvai postkolonijiniuose diskursuose;
- Cancel kultūra literatūros lauke;
- Literatūra konfliktų epochose: etinio vertinimo terpė
- Konfliktai ir socialinės medijos literatūros lauke (įtampa tarp grožinės literatūros ir socialinių medijų, tarp profesionaliosios kritikos ir bookstagramerių ir kt.);
- Ateities konfliktai: dirbtinio intelekto iššūkiai autentiškai literatūrai ir literatūros kūrėjams.
- Distopijų žanro suklestėjimas; apokaliptiniai ir postapokaliptiniai vaizdiniai; katastrofų išgyvenimo ir valdymo tematika literatūroje.
Plačiau apie straipsnių rinkinio tematiką
1940 m. po sukrečiančios karo patirties Czesławas Miłoszas paskelbė esė „Apmąstymai apie gaisrų sezoną“, kurioje svarstė apie Europos pralaimėjimą ir pasaulio apokalipsę. Šiandienos suiručių akivaizdoje vėl aktualu grįžti prie šių klausimų refleksijos, aktualizuojant istorinių ir dabartinių konfliktų patirtis literatūroje.
Mąstant apie konfliktų literatūrą, pirmame plane atsiduria etinės ir ideologinės dichotomijos, komplikuoti santykiai tarp tiesos ir melo, autokratijos ir demokratijos, išlikimo ir mirties, humanizmo ir blogio, žmogaus kūno ir politinės galios, kolektyvinės ir individualios tragedijos, agresijos ir heroizmo, totalitarinės kontrolės ir kūrybinio gaivalo, etc. Siūlome pažvelgti į grožinę literatūrą kaip į mediumą, kuris padeda perteikti šias morališkai ir psichologiškai sudėtingas patirtis. Taip pat akivaizdu, kad kinta patirties įrašymo į tekstus mechanizmai ir literatūros funkcijos, literatūra ima gravituoti link moralinės filosofijos ar istorinės edukacijos arba suklesti nauji žanrai, tokie kaip distopija, karo reportažas, aktualioji karo poezija.
Tarp konfliktų patirties ir jos verbalinės išraiškos veriasi didžiulis diskursyvinis plyšys, kuriame esminį vaidmenį vaidina ideologiniai ir etiniai aspektai. Kaip politinis diskursas ir totalitarinė kontrolė formuoja literatūrinį naratyvą? Koks santykis tarp literatūros estetinės vertės ir jos ideologinės funkcijos? Kaip literatūrinę kalbą veikia konfliktų tematikos vaizdavimas ir kokias retorines bei stilistines strategijas renkasi rašytojai? Ar literatūrinė raiška yra pajėgi adekvačiai perteikti traumą, jeigu autorius jos tiesiogiai nepatyrė?
Kviečiame svarstyti konfliktų literatūros problematiką neapsiribojant vien karinių konfliktų ir skirtingų politinių galių susidūrimo išprovokuotais literatūros tematikos ir raiškos klausimais. Organizatorių idėja – įtraukti į dialogo lauką ir literatūrines kovas, aktualizuojant literatūrinių srovių ir paradigmų sandūras, kurios keičia literatūrinį peizažą. Postmodernizmo epochoje, kai atrodo, kad nugalės vertybinis reliatyvizmas, ironija ir žaidimas, ir konfliktai atrodo iš principo negalimi, vis dėlto jie vyksta. Kaip socialinės medijos keičia literatūros vertinimą ar bendrai jos recepciją?
