Martyno Mažvydo premija už nuopelnus valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui šiemet paskirta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus mokslininkei doc. dr. Astai Vaškelienei. Sveikiname kolegę! Kviečiame skaityti laureatės padėkos kalbą.

Nuoširdžiai dėkoju už aukštą mano darbo įvertinimą. Man šis apdovanojimas yra be galo svarbus, nes jis vainikuoja ilgamečio ir tikrai nelengvo darbo rezultatus. Pasiryžusi ištirti viso XVIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniškąją literatūrą, prisipažįstu, neįsivaizdavau, su kokiais iššūkiais susidursiu ir kiek laiko tai užims. Kai jau buvo visai sunku, sakydavau sau: turiu padaryti, juk ir dukrą mokau, kad pradėtus darbus reikia pabaigti. XVIII amžius man atsivėrė kaip spalvingas ir intriguojantis kultūrinės ir estetinės vėlyvojo Baroko ir Apšvietos sankirtos laikas, inspiravęs permainas visuomenės mentalitete ir edukacijoje. Stebino veik iki pat XVIII a. pabaigos kartu su lotyniškąja kultūra buvęs gyvas Palemono mitas ir Gedimino legenda. Lietuva to meto kūriniuose iškyla kaip Palemono žemė, Palemono krantai, o Vilnius vadinamas Gedimino miestu, kuris, vaizdžiai lyginant jį su Roma, stūksančia ant septynių kalvų, yra įsikūręs po septyniomis Grįžulo Ratų žvaigždėmis. Taigi ir mano knygos antraštę pasufleravo citata iš to meto kūrinio „Palemono miestui ir pasauliui“. Viliuosi, kad nuveikti darbai bus pravartūs ir tyrėjams, ir skaitytojams. 

Baigdama noriu padėkoti man lydėjusiems, konsultavusiems ir drąsinusiems – profesorei Eugenijai Ulčinaitei, dr. Sigitui Narbutui, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kolegoms ir mano šeimai. 
 

Martyno Mažvydo premija įsteigta LR Kultūros ministerijos ir teikiama nuo 1996 metų. Premijos tikslas – įvertinti geriausius Lietuvos literatūros, kalbos istorijos, kultūros bei knygotyros tyrinėjimus ir studijas, jų išleidimą ir/ar šaltinių publikavimą.