LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
Naujienos
2024-02-21
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės dr. Daivos Vaitkevičienės kalba
 
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės dr. Daivos Vaitkevičienės kalba
 
Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės, dr. Daivos Vaitkevičienės pagerbimo renginys. Premija laureatei suteikta už giluminius mitologinio pasaulėvaizdžio tyrimus, prigimtinės kultūros įprasminimą, puoselėjimą ir sklaidą. Dalijamės laureatės kalba sakyta pagerbimo renginyje. 
 
Brangūs kolegos ir svečiai! 

Dėkoju už aukštą mano darbų įvertinimą ir už palaikymą. Tai priimu kaip mitologijos ir prigimtinės kultūros tyrimų svarbos pripažinimą. Kaip mokslininkei toks tiriamosios srities įvertinimas suteikia gilų prasmės jausmą. Šis jausmas kyla ne dėl mokslo pasiekimų, bet dėl lietuvių prigimtinės kultūros ir mitologijos reikšmės mūsų tautai įsisąmoninimo. Neabejoju, kad daugelis žmonių, dirbančių folkloro ar etninės kultūros darbą, patiria tokį prasmės jausmą.
Šią džiugią dieną, būdama tarp kolegų ir bendraminčių, noriu tarti keletą žodžių apie mitologiją: kodėl nepaprastai svarbu yra ją tyrinėti ir dalintis žiniomis, ir koks ryšys yra tarp mitologijos ir kultūros.
Prigimtinė kultūra – tai mūsų paveldas, apimantis ir gyvąją tradiciją, ir tūkstančio metų senumo dokumentus, ir šiuolaikines kultūros paveldo formas bei rekonstrukcijas. Taip pat ir lietuvių kalbą, kuri išsaugojo skambesius ir reikšmes iš seniausiųjų indoeuropiečių bendrystės laikų. Kai kurie mūsų tariami žodžiai, tokie kaip ugnis, diena ar dievai, virpa erdvėje ne vieną tūkstantmetį – ištisą saulės amžių, kaip sakydavo senobiniai žmonės. Ir šiandien mes tebevadiname upes ir ežerus vardais, kurie skambėjo prieš 3–4 tūkstančius metų. Jie perduoda mums tuo metu tekėjusių upių čiurlenimą: Varuonė, Almaja, Elbentas, Sermas, Limenė, Bremena, Aujėda...
Ypatingas vaidmuo prigimtinės kultūros lauke tenka mitologijai, kurios ilgaamžė tradicija nekelia abejonių. Marija Gimbutienė yra sakiusi: „Man baltų mitologija nėra 19 a. ūkininko gyvenimo kopija, įkelta į dangų. <...> Mitologija yra buvusių amžių kūrinys. Toli gražu ji nebuvo sukurta nuskurdusių 19 a. kaimiečių sopulingųjų motinų laikais. Pagrindinės deivės ir dievai yra paveldėti iš laikų prieš baltų susikūrimą. Mitinių įvaizdžių ir dievų prasmė išryškėja, kai jie yra nagrinėjami tos simbolių struktūros rėmuose, iš kurios jie paveldėti.“
 
Kas gi yra toji mitologija? Tai poetinė, metaforiška pasaulio pagava, ankstesnė net už kalbą. Mitologijos kalba – vaizdiniai ir simboliai. Dievai pirmiausia pasirodo regėjimuose ar sapnuose, ir tik vėliau jų veikimas sugula į pasakojimus. Ikikalbinį mitologijos pasaulį lengviausia įsivaizduoti kaip sapno simbolių kalbą, kuriai reikalingi įžodintojai ir išaiškintojai. Kaip teigė semiotikas ir mitologas Algirdas Julius Greimas, mitologijos negalime suprasti be lietuviškos teologijos – abstrakčia kalba suformuluoto tekstų rinkinio, kuriame figūratyvinė kalba būtų išversta į dvasinių tiesų kalbą. Mitologo darbas kaip tik ir yra toks vertimas iš vienos kalbos į kitą.
Kam toks vertimas reikalingas? Ar jis šiandien dar gali būti svarbus visuomenei, kuri žodį „mitas“ pirmiausia supranta kaip fantaziją, apgaulingą pasakojimą arba tiesiog melą?
Mitologijos reikšmė yra dviguba. Ji ne tik simboline kalba perduoda žmonijos išmintį, sukauptą per tūkstančius metų, bet yra ir esminė kultūrinės tapatybės dalis. Dvasinės tiesos (sekuliarėjančioje visuomenėje jas vadiname vertybėmis) sudaro tautos gyvenimo pagrindą ir suteikia prasmę. Visuomenė be dvasinio metmens neturi ateities.
Žvelgdami į Lietuvos istoriją matome, kaip nuo 14 a. pabaigos, kartu su naujos religijos įvedimu, atsivėrė tapatybinė praraja, per kurią mitologai bando tiesti kabančius tiltus. Kalbu apie tai, kadangi dvasinę išmintį perteikiantys mitai ir apeigos buvo išstumti iš viešojo ir netgi privataus gyvenimo. Šventųjų girių kirtimas ir šventųjų žalčių žudymas suardė baltų religijos dvasinį pagrindą, suaugusį su kalba ir prigimtine kultūra. Tai didžiulė trauma, kurios masto iki šiol mes dar nesame pajėgūs suvokti. Ji suformavo įsitikinimą, kad tauta nėra iš savęs pakankama, kad iki krikščionybės įvedimo ji neturėjo tinkamų priemonių išreikšti aukštąsias, dvasines vertybes. Tokio įsitikinimo pavyzdžiu šiandien yra senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ politinis nepripažinimas. Šis liūdnas faktas turi skaudžias pasekmes ne tik baltų religijos tęsėjams; jis giliai sužeidžia tautos kultūrinę tapatybę. Jei nepripažįstame protėvių religijos lygiavertiškumo, argi galime tikėti, kad mūsų kultūra, mūsų dvasinė tradicija yra lygiavertė kitoms tautoms ir valstybėms?
 
Todėl mitologijos tyrimai, mitologų atliekamas „vertimas“ iš simbolinės į abstrakčią kalbą, per amžius sukauptos dvasinės išminties atskleidimas yra ne tik mokslo, bet ir kultūros darbas. Jo pradžia mokslo institucijose susijusi su Lietuvių folkloro archyvu (šiuo metu – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dalis), kuriame iki 1940 m. (o vėliau emigracijoje JAV) darbavosi Jonas Balys. Išeivijoje pasaulinio garso mokslininkų Algirdo Juliaus Greimo ir Marijos Gimbutienės lietuvių mitologijos tyrimai tapo būdu garsinti Lietuvą; jų darbai lietuvių mitologijos tyrimus pakreipė nauja vaga. Lietuvoje tuo pat metu buvo rašomos mitologo Norberto Vėliaus, dirbusio Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, knygos. 20 a. pab. – 21 a. pradžioje čia susiformavo baltų mitologijos tyrimų židinys, sutelkęs Nijolę Laurinkienę, Dainių Razauską, Radvilę Racėnaitę. Nuo 1991-ųjų čia tenka darbuotis ir man pačiai. Pastaraisiais metais mitologijos tyrimus stiprina Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mitologų išugdyti jaunieji mokslininkai – Vita Džekčioriūtė, Asta Skujytė-Razmienė, Ignas Šlajus. Nuoširdžiai dėkoju Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorei prof. dr. Aušrai Martišiūtei-Linartienei ir visiems brangiems kolegoms už išmintį ir palaikymą puoselėjant mitologijos ir prigimtinės kultūros tyrimus.
 
2024 m. vasario 20 d. dr. Daivos Vaitkevičienės kalba publikuota portale LRT.lt
 
 
SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt