LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Mokslinės programos
MODERNIOSIOS LIETUVOS LITERATŪRINIS KANONAS

  PATVIRTINTA

 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
 ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu
                                                                                      Nr. V-273
 
MODERNIOSIOS LIETUVOS LITERATŪRINIS KANONAS
    1. Programos vykdytojas - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (toliau – LLTI).
Norminiai etatai, skirti programai - 6,4.
    2. Programos tikslas – tirti lietuvių literatūros kanono formavimą(si) kaip modernios nacionalinės savivokos išraišką ir normatyvinės jos reikšmių sistemos kūrimą.
    3. Programos uždaviniai:
    3.1. nuosekliai ištirti XIX a. pab. – XX a. I pusėje vykusį nacionalinės lietuvių literatūros kanono formavimo(si) procesą;
    3.2. analizuoti įvairias kanonizacijos praktikas (švietimo institucijų, literatūros kritikos, leidybos, memorializacijos, švenčių kultūros ir kt.), nagrinėti kontrkanonines iniciatyvas ir alternatyvas, etninių, socialinių grupių ir lyčių atstovavimo kanone problemiką;
    3.3. vykdyti tęstinius XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros kanoną formuojančių fundamentinių šaltinių tekstologinio rengimo ir akademinių raštų leidybos darbus;
    3.4. skleisti ir viešinti kanono steigties, raidos ir institucionalizacijos tyrimų rezultatus.
    4. Metodologinis tyrimų pagrindimas:
    Orientuojantis į artėjantį Lietuvos Respublikos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, siekiama atskleisti literatūros kanono formavimą(si) kaip vieną iš moderniosios Lietuvos kultūrinės savikūros mechanizmų. Iki šiol lietuvių literatūros moksle nepakankamai apmąstytos nacionalinio kanono poreikio sąsajos su besiformuojančia moderniosios lietuvybės koncepcija. Sistemiškai nebuvo tirtas ir per Lietuvos Respublikos švietimo, literatūros mokslo, kritikos, leidybos ir kitas institucijas skleidžiamo bei įtvirtinamo nacionalinio kanono poveikis to meto tautiniam kultūriniam identitetui ir istorinei atminčiai.
    Nacionalinės literatūros kanonu įtvirtinamas valstybės tapatumas, todėl jo tyrimai tiesiogiai atliepia 1918 metų sukakčiai skirtų mokslinių darbų, socialinės-kultūrinės ir tarptautinės jų sklaidos poreikį. Kanono kaip istoriškai kintančio, socialiniu susitarimu grįsto kultūrinio artefakto tyrimai yra susiję su tautinio ir kultūrinio tapatumo bei istorinės atminties klausimais, todėl jie svarbūs ne tik literatūros istorijai, bet ir kitiems humanitariniams bei socialiniams mokslams, taip pat plačiajai visuomenei.
    Programa nauju, konceptualesniu lygiu pratęsia 2012–2016 metų LLTI vykdytą ilgalaikę programą „Maironis ir jo epocha: literatūros kanono kaita“, išplėsdama jos tyrimų objektą iki moderniojo literatūros kanono problemikos ir istorinių tyrimų sintezės uždavinių. Išnaudodama sėkmingai vykdytos maironistinės programos įdirbį, LLTI Naujosios literatūros ir Tekstologijos skyrių darbuotojų grupė 2017–2021 metas išsamiai tirs XIX a. pab. – XX a. I pusėje vykusius nacionalinės literatūros kanono steigimo, institucionalizavimo ir kanono dinamikos procesus ir rengs fundamentinius literatūros mokslo šaltinius
    Kanono tyrimai yra palyginti nauja tarpdalykinė tyrimų kryptis, integruojanti literatūros ir kultūros sociologijos, literatūros ir kultūros istorijos, literatūros didaktikos, recepcijos ir poveikio istorijos, atminties tyrimų, mediotyros ir knygotyros metodologinius impulsus.
Vakarų Europoje ir JAV literatūrinio kanono tyrimai intensyviausiai imti plėtoti XX a. 9–10 dešimtmetyje ir tebėra aktyvūs iki šiol. Stiprų impulsą jiems suteikė pokolonializmo, lyčių studijų ir neomarksizmo atstovai, inicijavę diskusiją dėl nepakankamo tam tikrų socialinių grupių (moterų, taip pat rasinių, etninių mažumų, žemesniųjų socialinių sluoksnių) atstovavimo nacionaliniuose literatūros kanonuose. XX a. pabaigoje Vakarų literatūrologijoje vyko intensyvus teorinis ginčas tarp teigiančiųjų, kad kanonas formuojamas atsižvelgiant į objektyvią estetinę vertę, ir jiems oponuojančiųjų, esą kanonas yra kultūrinis artefaktas, socialinio susitarimo reikalas. Su prancūziškąja kultūros sociologijos tradicija susijusi kanono kritika, besiremianti Pierre‘o Bourdieu literatūros lauko teorija, metodologiniu požiūriu laikytina produktyviausia, nes leidžia ne tik nurodyti specifinių literatūros lauko ir platesnių nacionalinių, klasinių, grupinių interesų sąsajas, bet ir suteikia įrankių šias sąsajas išsamiai nagrinėti. Todėl vykdant ilgalaikės programos veiklas bus remiamasi literatūros sociologijos siūloma metodologine kanono tyrimų išeities pozicija  kanono  formavimą traktuoti kaip socialinį kultūrinį procesą, kurio metu politinis kultūrinis elitas atrenka tradicijos požiūriu reikšmingų tekstų korpusą ir suformuoja praktikas, užtikrinančias tų tekstų perdavimą ateinančioms kartoms. Metodologiniu požiūriu šios programos tyrimams yra svarbūs šie veikalai:  John Guillory, Cultural capital: The Problem of Literary Canon Formation, 1993; Kanon Macht Kultur: Theoretische, historische und soziale Aspekte ästhetischer Kanonbildungen, hrsg. von Renate von Heydebrandt, 1998; Trevor Ross, The Making of English Literary Canon: From the Middle Ages to the Late Eighteenth Century, 2000; E. Dean Kolbas, Critical Theory and the Literary Canon, 2001; Wadda C. Ríos-Font, The Canon and the Archive: Configuring Literature in Modern Spain, 2004; Pascale Casanova, The World Republic of Letters (trans.), 2007, Rethinking National Literatures and the Literary Canon in Scandinavia, ed. by A.-S. Lönngren et al, 2015 ir kt.
Lietuvių literatūros kanono tyrimai prasidėjo tik XXI a. pradžioje. Prieš keliolika metų Šiaulių universitete surengtos kanono problemikai skirtos tarpdalykinės konferencijos pranešimų pagrindu parengta keletas literatūrologinių (Birutės Meržvinskaitės, Marijaus Šidlausko) publikacijų straipsnių rinkinyje Kanonai lietuvių kultūroje (2001). Pastaraisiais metais pasirodė vertingų (Sigito Narbuto, Živilės Nedzinskaitės, Astos Vaškelienės) Lietuvos senosios literatūros kanono tyrimų ir svarstymų šia tema periodiniame leidinyje Senoji Lietuvos literatūra (2008, t. 25). Teorinę kanono problemiką yra svarsčiusi Solveiga Daugirdaitės straipsnyje „Kūrybiškumas kaip kriterijus: viena literatūrinė premija“ (2010). Moterų atstovavimo nacionaliniame kanone ir rašytojų moterų kanonizavimo atvejai tiriami Ramunės Bleizgienės straipsnyje „Kokia moteris gali būti rašytoja? Rašančios moters įvaizdis XIX a. pab.-XX a. pr. moterų rašytojų biografiniuose pasakojimuose“ (2010) ir Solveigos Daugirdaitės straipsnyje „Lietuvių modernizmas be feminų“ (2012). Etninių mažumų atstovavimą nacionaliniame kanone aptaria Taisija Laukkonėn straipsnyje "Mažumos literatūra kaip iššūkis nacionaliniam literatūros kanonui: Lietuvos specifika" (2015). Konkretaus autoriaus kanonizacijos mechanizmus tyrė Marijus Šidlauskas straipsnyje „Kas gi sukūrė Radauską? (Iš sociokultūrinių dirbtuvių žvelgiant)“ (2010) ir  Aistė Kučinskienė straipsnyje „Ankstyvasis Maironis literatūros lauke: įsišventinimas, kanonizavimas, pozicijų užėmimas“ (2014). Su kanono tyrimais tiesiogiai susijusi teorinė literatūros istoriografijos recepcija Jūratės Sprindytės, Loretos Jakonytės straipsnyje „Writing literary history: an overview of debates“ (2005), Ramutės Dragenytės straipsnyje „Vinco Mykolaičio-Putino literatūros istorija: metodologiniai pasakojimo ypatumai“ (2014).
    Įvertinus ligšiolinius lietuvių literatūros kanono žvalgymus, tenka konstatuoti, kad stinga sisteminių nacionalinio kanono tyrimų, rimta spraga laikytina XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje vykusio nacionalinio kanono steigties tyrimų stoka. Kol nėra išsamiai išnagrinėtas tautinio atgimimo epochoje ir tarpukariu vykęs nacionalinės literatūros sampratos ir kanono formavimo(si) procesas, negalimi ir nuoseklūs sovietinių bei posovietinių kanono transformacijų tyrimai. Suvokdami kanono tyrimų aktualumą ir siekdami užpildyti esamas spragas, šios programos tyrėjai imsis išsamiai tirti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vykusius nacionalinio kanono ir konkrečių rašytojų kūrybos kanonizacijos procesus, taip pat sieks suaktyvinti ir sutelkti lietuvių literatūros kanono tyrimus į bendrą diskusijų erdvę, sudarysiančią sąlygas gretinimui, atversiančią naujus požiūrio taškus ir tyrimų perspektyvas bei praversiančią tolesnei mokslinei ir visuomeninei šios temos refleksijai.
    Istorinius kanono tyrimus programoje darniai papildo tekstologiniai kanoninių šaltinių rengimo darbai. Vienintelio tekstologijos centro Lietuvoje, LLTI Tekstologijos skyriaus, darbuotojai vykdydami tęstinius kanoninių lietuvių literatūros autorių akademinių raštų leidybos darbus remsis naujausiais tekstologiniais metodais. Lietuvių literatūros klasikinis palikimas bus tiriamas ir skelbiamas pagal šiuolaikinius tekstologijos mokslo reikalavimus, remiantis apibendrinamaisiais ir teoriniais lietuvių ir užsienio tekstologijos veikalais. Programos metu atliekamais tekstologiniais tyrimais sudaromas ir parengiamas konkretaus rašytojo kūrybinio palikimo korpusas, nustatomi autentiški tekstai, parengiami mokslinio publikavimo principai ir pagal juos rengiami bei publikuojami patys šaltiniai akademinėse Raštųserijose.
    5. Tyrimų etapai ir jų charakteristika, detalus įgyvendinimo planas, kuriame numatomas skirtų lėšų preliminarus paskirstymas uždaviniams vykdyti:
    2017 metai
    3.1 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Monografijos Nacionalinės literatūros kanono formavimas, socializacija ir kultūrinė galia(preliminarus pavadinimas, numatyta apimtis 10 a. rašymas (V. Šeina-Vasiliauskienė); per 2017 metais ketinama parašyti 2 a. l.;
    3.2 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Kolektyvinės monografijos Literatūrinės kanonizacijos praktikos XIX a. pab. – XX a. I pusės Lietuvoje (preliminarus pavadinimas) koncepcijos parengimas, preliminarus turinio sudarymas, metodologinių kriterijų aptarimas, darbų paskirstymas (bendraautoriai: B. Speičytė (apie tarpukario Lietuvos ir Lenkijos švietimo institucijų vykdytas lenkakalbių Lietuvos rašytojų kanonizacijos praktikas), A. Kučinskienė (apie asmeninių rašytojų ir kritikų tinklų kanonizacines praktikas), R. Bleizgienė (apie rašytojų moterų kanonizavimo specifiką), M. Žvirgždas (apie XX a. 4 dešimtmečio eseistikos konstruojamą kultūrinį kanoną), B. Avižinienė (apie performatyviąsias literatūros kanonizacijos praktikas tarpukario Lietuvoje), V. Šeina-Vasiliauskienė (sudarymas, įvadinis, metodologinis straipsnis); planuojama leidinio apimtis 15 a. l.;
Studijos Žemaitės raštų tekstologinės problemos rengimas, parengimas leidybai (I. Čiužauskaitė); planuojama leidinio apimtis 7 a. l.;
    3.3 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Maironio Raštų (t. 1: Eilėraščiai) parengiamieji darbai (koncepcijos parengimas, bibliografijos sudarymas, turinio sudarymas, rengimo principų parengimas) (M. Žvirgždas, G. Olsevičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
Balio Sruogos Raštų (t. 12: Kultūros klausimai) rengimas (L. Arnatkevičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
Balio Sruogos Raštų (t. 16: Laiškai) rengimas (N. Markevičienė, K. Sakalavičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
Vaižganto Raštų (t. 25: Laiškai) rengimas (I. Čiužauskaitė, K. Sakalavičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
Putino Raštų (t. 13,14) rengimas (D. Krištopaitienė, K. Sakalavičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
    3.4 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
2017 metais minint jubiliejinius Ievos Simonaitytės metus, bus surengtas mokslinis seminaras-diskusija, skirta apsvarstyti Ievos Simonaitytės vietą nacionaliniame literatūros kanone (seminaras-diskusija organizuojama kartu su LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriumi, už organizavimą atsakinga Viktorija Šeina-Vasiliauskienė).
    2018 metai
    3.1 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Monografijos Nacionalinės literatūros kanono formavimas, socializacija ir kultūrinė galia (XIX a. pab. – XX a. I p.) rašymas (V. Šeina-Vasiliauskienė); ketinama parašyti 4 a. l.;
    3.2 uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Kolektyvinės monografijos Literatūrinės kanonizacijos praktikos XIX a. pab. – XX a. I pusės Lietuvoje rašymas (sudarytoja V. Šeina-Vasiliauskienė);
Tarptautinės konferencijos pranešimų pagrindu rengiamo mokslinių straipsnių rinkinio anglų kalba National Literary Canon Revisited (preliminarus pavadinimas) turinio sudarymas, straipsnių rašymas (sudarytojai: B. Speičytė, A. Kučinskienė); planuojama, kad šiam leidiniui straipsnius be kitų autorių pateiks taip pat B. Speičytė, V. Šeina-Vasiliauskienė, A. Kučinskienė, B. Avižinienė; planuojama leidinio apimtis 8 a. l.
    3.3 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Maironio Raštų (t. 1: Eilėraščiai) rengimas (M. Žvirgždas, G. Olsevičiūtė);
Balio Sruogos Raštų (t. 12: Kultūros klausimai) rengimas, parengimas leidybai (L. Arnatkevičiūtė);
Balio Sruogos Raštų (t. 16: Laiškai) rengimas, parengimas leidybai (N. Markevičienė, K. Sakalavičiūtė);
Vaižganto Raštų (t. 25: Laiškai) rengimas, parengimas leidybai (I. Čiužauskaitė, K. Sakalavičiūtė);
Putino Raštų (t. 13: Laiškai) rengimas (D. Krištopaitienė, K. Sakalavičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
    3.4 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Kaip vienas iš LLTI planuojamų Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui dedikuotų renginių 2018 metų II ketvirtį vyks tarptautinė mokslinė konferencija, skirta nacionalinės literatūros kanono ir tautinio kultūrinio identiteto bei istorinės atminties sąsajoms (konferencijos organizacinis komitetas: B. Speičytė, A. Kučinskienė, B. Avižinienė). Konferenciją numatoma siūlyti įtraukti į valstybingumo atkūrimo šimtmečio renginių planą.
    2019 metai
    3.1 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Monografijos Nacionalinės literatūros kanono formavimas, socializacija ir kultūrinė galia (XIX a. pab. – XX a. I p.) rašymas (V. Šeina-Vasiliauskienė); per 2019 metus planuojama parašyti 4 a. l.;
    3.2 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Kolektyvinės monografijos Literatūrinės kanonizacijos praktikos XIX a. pab. – XX a. I pusės Lietuvoje rašymas (sudarytoja V. Šeina-Vasiliauskienė);
Straipsnių rinkinio National Literary Canon Revisited straipsnių recenzavimas, taisymas (sudarytojai: B. Speičytė, A. Kučinskienė).
    3.3 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Maironio Raštų (t. 1: Eilėraščiai) rengimas (M. Žvirgždas, G. Olsevičiūtė);
Balio Sruogos Raštų (t. 13: Publicistika) rengimas (L. Arnatkevičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
Balio Sruogos Raštų (t. 17: Laiškai) rengimas (N. Markevičienė, K. Sakalavičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
Vaižganto Raštų (t. 26: Laiškai) rengimas (I. Čiužauskaitė, K. Sakalavičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
Putino Raštų (t. 13: Laiškai) rengimas (D. Krištopaitienė, K. Sakalavičiūtė).
    3.4 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Įvyks trys moksliniai seminarai iš ciklo Moderniosios Lietuvos literatūrinis kanonas (pranešimus skaitys ilgalaikės programos vykdytojai ir kviestiniai lektoriai; už seminarų organizavimą atsakinga V. Šeina-Vasiliauskienė, B. Avižinienė).
2019 metais minint jubiliejinius Juozo Tumo-Vaižganto metus, bus suorganizuota nacionalinė konferencija, skirta naujausiems Vaižganto biografijos, literatūrinio, publicistinio, epistolinio ir kt. paveldo bei visuomeninės veiklos tyrimams. Viena iš konferencijos sekcijų bus skirta Vaižganto kaip įtakingo literatūros kanono formuotojo (kritiko, dėstytojo, literatūros istoriko) veiklai aptarti (už konferencijos organizavimą atsakinga Aistė Kučinskienė).
Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami recenzuojamame mokslo žurnale Colloquia.
    2020 metai
    3.1 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Monografijos Nacionalinės literatūros kanono formavimas, socializacija ir kultūrinė galia (XIX a. pab. – XX a. I p.) pirmo varianto svarstymas, koregavimas (V. Šeina-Vasiliauskienė);
    3.2 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Kolektyvinės monografijos Literatūrinės kanonizacijos praktikos XIX a. pab. – XX a. I pusės Lietuvoje pirminio varianto svarstymas, teksto koregavimas (sudarytoja V. Šeina-Vasiliauskienė);
Straipsnių rinkinio National Literary Canon Revisited parengimas leidybai (sudarytojai: B. Speičytė, A. Kučinskienė).
    3.3 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Maironio Raštų (t. 1: Eilėraščiai) rengimas (M. Žvirgždas, G. Olsevičiūtė);
Balio Sruogos Raštų (t. 13: Publicistika) rengimas, parengimas leidybai (L. Arnatkevičiūtė);
Balio Sruogos Raštų (t. 17: Laiškai) rengimas, parengimas leidybai (N. Markevičienė, K. Sakalavičiūtė);
Vaižganto Raštų (t. 26: Laiškai) rengimas, parengimas leidybai (I. Čiužauskaitė, K. Sakalavičiūtė);
Putino Raštų (t. 14: Laiškai. Dokumentai) rengimas, parengimas leidybai (D. Krištopaitienė, K. Sakalavičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
    3.4 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Įvyks trys moksliniai seminarai iš ciklo Moderniosios Lietuvos literatūrinis kanonas (pranešimus skaitys ilgalaikės programos vykdytojai ir kviestiniai lektoriai; už seminarų organizavimą atsakinga V. Šeina-Vasiliauskienė, B. Avižinienė);
2020 metais kovo mėn. minint 100-ąsias Juliaus Kaupo gimimo metines bus surengta nacionalinė mokslinė konferencija skirta literatūrinės pasakos žanrui. Vienas iš konferencijos teminių aspektų – literatūrinės pasakos vieta žanriniame kanone (už konferencijos organizavimą atsakinga Viktorija Šeina-Vasiliauskienė);
Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami recenzuojamame mokslo žurnale Tautosakos darbai.
    2021 metai
    3.1 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Monografijos Nacionalinės literatūros kanono formavimas, socializacija ir kultūrinė galia (XIX a. pab. – XX a. I p.) parengimas leidybai (V. Šeina-Vasiliauskienė);
    3.2 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Kolektyvinės monografijos Literatūrinės kanonizacijos praktikos XIX a. pab. – XX a. I pusės Lietuvoje parengimas leidybai (sudarytoja V. Šeina-Vasiliauskienė);
    3.3 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Maironio Raštų (t. 1: Eilėraščiai) rengimas, parengimas leidybai (M. Žvirgždas, G. Olsevičiūtė);
Balio Sruogos Raštų (t. 18: Laiškai) rengimas (N. Markevičienė, K. Sakalavičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
Vaižganto Raštų (t. 27: Laiškai) rengimas (I. Čiužauskaitė, K. Sakalavičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.
Putino Raštų (t. 14: Laiškai. Dokumentai) rengimas, parengimas leidybai (D. Krištopaitienė, K. Sakalavičiūtė).
    3.4 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui bus atlikti šie darbai:
Įvyks trys moksliniai seminarai iš ciklo Moderniosios Lietuvos literatūrinis kanonas (pranešimus skaitys ilgalaikės programos vykdytojai ir kviestiniai lektoriai; už seminarų organizavimą atsakinga V. Šeina-Vasiliauskienė, B. Avižinienė);
2021 metais birželio mėn. minint 70-ąsias almanacho „Žemė“ ir 100-ąsias Vytauto Mačernio gimimo metines, bus surengta nacionalinė konferencija, skirta žemininkų kartos indėliui į lietuvių literatūros raidos procesą aptarti (už konferencijos organizavimą atsakinga Viktorija Šeina-Vasiliauskienė);
Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami recenzuojamame mokslo žurnale Colloquia.
Programos 3.1 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui 2017 – 2021 metais skiriama po 0,6 n.e./5,8 tūkst.Eur
Programos  3.2 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui 2017 – 2021 metais skiriama po 1,7 n.e./16,3 tūkst.Eur
Programos  3.3 papunktyje nurodytų uždavinio įgyvendinimui 2017 – 2021 metais skiriama po 4,0 n.e./38,3 tūkst.Eur
Programos  3.4 papunktyje nurodyto uždavinio įgyvendinimui 2017 – 2021 metais skiriama po 0,1 n.e./1,0 tūkst.Eur
    6. Numatomi rezultatai:
Įvykdžius ilgalaikę mokslo programą, būtų parengti leidybai šie leidiniai:
    6.1. kolektyvinė monografija Literatūrinės kanonizacijos praktikos XIX a. pab. – XX a. I pusės Lietuvoje (bendraautoriai: B. Speičytė, A. Kučinskienė, R. Bleizgienė, M. Žvirgždas, B. Avižinienė, sudarytoja V. Šeina-Vasiliauskienė; planuojama leidinio apimtis 15 a. l.);
    6.2. monografija Nacionalinės literatūros kanono formavimas, socializacija ir kultūrinė galia (XIX a. pab. – XX a. I p.) (V. Šeina-Vasiliauskienė; numatyta apimtis 10 a. l.);
    6.3. studija Žemaitės raštų tekstologinės problemos (I. Čiužauskaitė; planuojama leidinio apimtis 7 a. l.);
    6.4. straipsnių rinkinys anglų kalba National Literary Canon Revisited (sudarytojai: B. Speičytė, A. Kučinskienė; straipsnių autoriai: B. Speičytė, V. Šeina-Vasiliauskienė, A. Kučinskienė, B. Avižinienė; planuojama leidinio apimtis 8 a. l.);
Maironis, Raštai, t. 1: Eilėraščiai (M. Žvirgždas, G. Olsevičiūtė; planuojama leidinio apimtis 20 a. l.);
Balys Sruoga, Raštai, t. 12: Kultūros klausimai (L. Arnatkevičiūtė; planuojama leidinio apimtis 20 a. l.);
Balys Sruoga, Raštai, t. 13: Publicistika (L. Arnatkevičiūtė; planuojama leidinio apimtis 20 a. l.);
Balys Sruoga, Raštai, t. 16: Laiškai ((N. Markevičienė, K. Sakalavičiūtė; planuojama leidinio apimtis 20 a. l.);
Balys Sruoga, Raštai, t. 17: Laiškai (N. Markevičienė, K. Sakalavičiūtė); planuojama leidinio apimtis 20 a. l.);
Vaižgantas, Raštai, t. 25: Laiškai (I. Čiužauskaitė, K. Sakalavičiūtė; planuojama leidinio apimtis 20 a. l.);
Vaižgantas, Raštai, t. 26: Laiškai (I. Čiužauskaitė, K. Sakalavičiūtė; planuojama leidinio apimtis 20 a. l.);
Putinas, Raštai, t. 13: Laiškai (D. Krištopaitienė, K. Sakalavičiūtė; planuojama leidinio apimtis 20 a. l.);
Putinas, Raštai, t. 14: Laiškai. Dokumentai. (D. Krištopaitienė, K. Sakalavičiūtė; planuojama leidinio apimtis 20 a. l.)
    7. Rezultatų sklaidos priemonės:
    Moksliniai darbai, parengti spaudai ilgalaikės programos metu, bus teikiami konkursams siekiant gauti lėšų jų publikavimui. Visuomenei bus rengiami knygų pristatymai, teikiamos anotacijos spaudoje ir internetinėje žiniasklaidoje. Planuojamos programos rezultatus pristatančios viešos paskaitos LLTI, taip pat VU ir LEU studentams, akademinių vasaros seminarų (Literatūros salos ir kt.) dalyviams, radijo klausytojams.
    Programos rėmuose vykdomų tyrimų rezultatai bus pristatyti nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. 2018 metų II ketvirtį bus surengta nacionalinės literatūros kanono problemikai skirta tarptautinė konferencija Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Tiesiogiai su literatūrinio kanono problemika siejamos ir 2017, 2019, 2020, 2021 metais rengiamos nacionalinės konferencijos ar seminarai-diskusijos konkrečioms jubiliejinėms sukaktims (Ievos Simonaitytės, Juozo Tumo-Vaižganto, Juliaus Kaupo, Vytauto Mačernio) paminėti. Šių konferencijų pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus publikuojami recenzuojamuose mokslo žurnaluose Colloquia ir Tautosakos darbai. Straipsnių rinkinys anglų kalba pristatys ilgalaikės programos tyrimų rezultatus tarptautinei akademinei auditorijai.
    8. Preliminarus programos lėšų paskirstymas (tūkst. eurų):
Eil.Nr.
Išlaidų pavadinimas
2017 metais
2018 metais
2019 metais
2020 metais
2021 metais
Visai programai (suma)
1.
Programai skirti norminiai etatai,
lėšos
6,4/
61,4
6,4/
61,4
6,4/
61,4
6,4/
61,4
6,4/
61,4
 
307,0
2.
Kitos lėšos planuojamos programai vykdyti (iš kitų, institutui skirtų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų)
 
 
 
 
 
 
 
Iš viso
61,4
61,4
61,4
61,4
61,4
307,00
    9. Programos trukmė:
2017–2021 metai
    10. Programos vadovas:
dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, LLTI mokslo darbuotoja, l. e. Naujosios literatūros skyriaus vadovo pareigas, tel.: +370 670 61117, el. p. seina.vasiliauskiene@gmail.com
_________________________

 

SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt