3.1. Fundamentinės lietuvių dainų, pasakų, sakmių ir patarlių bei priežodžių publikacijos leis šiuos lietuvių dvasinės kultūros šaltinius įvesti į aktyvią mokslinę apyvartą ir padaryti prieinamus visuomenei.

    3.2.Teoriniai lietuvių folkloro, mitologijos ir tradicinės folklorinės kultūros tyrimai leis kompleksiškai ištirti atskirų šios unikalios lietuvių dvasinės kultūros sričių istoriją.

    3.3. Šiuolaikinių folkloro procesų analizė leis įvertinti kintantį folkloro vaidmenį dabarties visuomenėje ir jo raidos tendencijas.

    3.4. Tarptautinių konferencijų organizavimas ir publikacijos anglų kalba parengimas leis adekvačiai pristatyti lietuvių folkloristiką tarptautiniame akademiniame kontekste.

Programa konsoliduoja ir toliau  tęsia dvi ilgalaikes 2012-2016 metais LLTI vykdytas mokslines programas: „Dainų šaltiniai ir tyrimai“ bei „Baltų mitologijos ir lietuvių sakytinio folkloro tyrimai“, siekdama įtraukti naujus mokslinių tyrimų aspektus, padidinti analizės kompleksiškumą ir suaktyvinti tyrimų rezultatų sklaidą. Siūlomą programą sudaro trys svarbiausios, tarpusavyje glaudžiai susijusios dalys.

Programos rėmuose siekiama užtikrinti nenutrūkstamą tęstinių fundamentinių folkloro šaltinių rengimą, kuris yra LLTI vykdomų mokslinių folkloro tyrimų pagrindas ir vienas esmingiausių šios institucijos veiklos aspektų. Numatoma toliau tęsti „Lietuvių liaudies dainyno“ rengimą (parengti spaudai du jo tomus – darbo ir kalendorinių apeigų dainas), taip pat ankstesnėje programoje pradėtą tęstinio fundamentinio leidinio „Lietuvių pasakojamoji tautosaka“ rengimą (parengiant atitinkamai po antrąjį etiologinių sakmių ir stebuklinių pasakų tomą), atnaujinti pristabdytą sisteminio „Lietuvių patarlių ir priežodžių“ sąvado rengimą (spaudai paruošiant trečiąjį ir ketvirtąjį tomus). Lygiagrečiai bus rengiamos ir populiarios, plačiajai visuomenei skirtos vaišių dainų ir talalinių publikacijos, pristatančios atraktyviąją, į juoko kultūrą orientuotą dainuojamojo paveldo dalį.

 Atsižvelgiant į tai, kad senoji baltų religija ir mitologija, tradicinis folkloras ir folklorinė kultūra net ir moderniaisiais laikais kelia didžiulį susidomėjimą, o šios srities tyrimai ir rekonstrukcijos aktualios visiems, siekiantiems giliau pažinti nacionalinio ir kultūrinio mūsų identiteto ištakas bei dvasinės kultūros raidą, numatoma parengti išsamias teorines šios srities publikacijas, kurios bus aktualios ne tiktai kitų akademinių krypčių mokslininkams, bet ir plačiajai visuomenei, ypač mokykloms. Tai dviejų dalių monografija, kurioje bus aptarti ligi šiol palyginti menkai nagrinėti tradicinės baltų kosmogonijos ir eschatologijos vaizdiniai, esmingai formavę mitinę lietuvių pasaulėžiūrą ir darę įtaką etninei savivokai bei dvasinei kultūrai. Taip pat, ankstesnėje programoje parengus „Lietuvių mįslių rinktinę“, reprezentavusią šio smulkiojo sakytinio folkloro žanro lietuviškąjį paveldą, šioje programoje numatoma teorinė monografija „Lietuvių mįslės: funkcionavimas, stilius, poetika“, kurioje apibūdinamas mįslių žanras, jo istorijos bruožai, funkcionavimas tradicinėje vartosenoje ir individualioje recepcijoje. Folkloras kaip sintezuojantis kultūros reiškinys šiuo metu pasaulyje tiriamas pasitelkus įvairiopus diskursus, stengiantis atskleisti visuminį tradicinės folklorinės kultūros vaizdą. Programoje pristatoma keletas šios kultūros sričių. Monografijoje „Sapnas kaip folklorinis naratyvas“ analizuojamas oneirinės būsenos tapsmas tradiciniu naratyvu, jo folklorinės raiškos ir kultūrinės prasmės, vaidmuo individo gyvenimo istorijoje ir savitoje bendruomeninėje komunikacijoje; akcentuojamos adekvačių tyrimo metodologijų paieškos ir tarpdiscipliniškumo problemos. Monografijoje „Ugdymo kultūra žemdirbių viuomenėje“, atsiremiant į istorikų, etnologų, literatūrologų atliktus lietuvių šeimos kultūros tyrimus, stengiamasi juos svariai papildyti atidžia tautosakinės medžiagos analize, išryškinančia pedagoginius, edukacinius, terapinius tautosakos bruožus, įvairiais aspektais aptarti lietuvių ir kaimyninių tautų vaikų folklorą, būdingą agrarinėms visuomenėms, tokiu būdu atskleidžiant bendruosius šeimos kultūros bruožus XIX a. bei XX a. pradžios Lietuvoje. Monografijoje „Pučiamųjų instrumentų ansambliai tradicinėje Lietuvos kultūroje“ diachroniškai apžvelgiama pučiamųjų instrumentų ansamblių / orkestrų raida Lietuvos kaimų ir miestelių muzikiniame kultūriniame gyvenime, jų paplitimas per kariuomenę, dvarų ir vyskupijų centrų muzikinę kultūrą ir vėlesnė įtaka liaudiškajai pamaldumo tradicijai (naudojimas bažnytinėse šventėse, apeinant kryžiaus kelią ir pan.), ypatingą dėmesį skiriant Žemaitijai, kur ypatingai stipri ir unikali pučiamųjų tradicija tebegyvuoja dar ir XXI a. pradžioje.

 Tradicinės folklorinės kultūros raidos tyrimai natūraliai pagrindžia šiuolaikinių folkloro procesų analizę, tad folkloras modernioje ir postmodernioje visuomenėje – dar viena svarbi programoje numatomų tyrimų kryptis. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas folkloro gyvavimui šiuolaikinės kultūros ir elektroninių medijų sąlygomis, folkloro transformacijoms skirtingose epochose. Pirmiausia bus analizuojamas folkloro vaidmuo ir kaita rašto kultūros istorijoje, atsižvelgiant į tai, kad intensyviausias, pastaruosius du šimtmečius trukęs lietuvių folkloro fiksavimo darbas vyko rašytinės kultūros sąlygomis. Bus tiriama, kaip tradicinis kultūrinis naratyvas ne tik išlaikė archajinio mąstymo elementų, bet ir perėmė, adaptavo įvairias individualias kultūrines formas bei patirtis. Iš antropologinių prieigų bus aktualizuojama folkloro kaip kasdienybės kultūros objekto, egodokumento, bendruomenės komunikacijos priemonės samprata. Numatomas atskiras šiai problematikai skirtas mokslinių straipsnių ciklas. Lygiagrečiai bus siekiama analizuoti ir pačias naujausias folklorinės raiškos formas – tradicinių folkloro žanrų transformacijas, naujai kuriamus „anti-žanrus“ (antipatarles, antisakmes ir pan.), žanrų parodijas, internetinį folklorą ir kt., parengiant šiai tematikai skirtą straipsnių rinkinį, kuris, gavus papildomą finansavimą, bus verčiamas į anglų kalbą ir leidžiamas tarptautinėje leidykloje.

Dar vienas svarbus iššūkis, kylantis lietuvių folkloro tyrėjams – tarptautinė tyrimų rezultatų sklaida. Šiuo tikslu bus rengiamos dvi tarptautinės mokslinės konferencijos: 2018 m. – Baltijos ir Šiaurės šalių folkloro archyvų tinklo konferencija, skirta trijų Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmečiui, o 2019 metais – Tarptautinės baladžių komisijos metinė konferencija. Skirtinga konferencijų teminė aprėptis leis kuo plačiau pristatyti įvairiopą LLTI folkloristų veiklą tarptautinei akademinei bendruomenei..Programoje numatomi moksliniai tyrimai bus atliekami remiantis kompleksine metodologija ir solidžiu moksliniu folkloristikos bei kitų humanitarinių mokslų šakų įdirbiu.

Fundamentinių tautosakos šaltinių rengimo etalonu (tiek savo apimtimi, tiek ir medžiagos atrankos bei pateikimo lygiu) jau daugelį metų (nuo 1980 metų, kai pasirodė pirmasis jo tomas) yra daugiatomis lietuvių dainų sąvadas – „Lietuvių liaudies dainynas“, visą iki šiol užfiksuotą lietuvių dainavimo tradiciją reprezentuojantis fundamentinis leidinys. Pagal dainų žanrus sudarytuose jo tomuose skelbiamos ne tik pačios dainos, bet pateikiami ištirti ir nustatyti įvairūs dainų struktūriniai ir tekstologiniai dėsningumai, susiję su istorine dainų raida bei variantų sklaida ir jos kontekstais. Visi Dainyno tomai turi vienodą bendrą struktūrą, kuriai sukurti reikia parengiamųjų metodologinio pobūdžio darbų: būtina atlikti kelių lygmenų tyrimus (tipologinius, tekstologinius, melodinius ir kt.), kaip rezultatą pateikiant visuomenei visuminį istoriškai susiklosčiusį dainuojamosios tradicijos diachroninį vaizdą, kuris pristatomas net tik konkrečiais tekstais ir jų melodijomis atskleidžiant atskiro žanro dainų sistemą, bet jos reprezentavimą gerokai praplečiant privalomu moksliniu aparatu (rengiami įvadai, kelių lygmenų komentarai, pridedami garso įrašai, sudaromos rodyklės, bent į dvi užsienio kalbas verčiamos plačios santraukos). Paprastai prie vieno tomo dirba po du parengėjus (tekstų ir melodijų), jiems talkina redaktoriai ir konsultantai. Paskelbus visą šį dainų šaltinių korpusą, atsivers naujos galimybės tolesnėms įvairiakryptėms lietuvių dainų, kaip turtingo ir savito europinio paveldo, studijoms. Dėl panašių rengimo principų sąvadui gali būti prilyginamos ir naujai sudaromos neskelbtų dainų rinktinės. Panašią nusistovėjusią, ilgalaikiais mokslo tyrimais bei medžiagos sisteminimo darbu pagristą rengimo praktiką turi ir kitas fundamentinis sąvadas – „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“, kurio rengimo grupė, vadovaujama patarlių klasifikavimo sistemos kūrėjo prof. K. Grigo, 2000 m. pasirodžius pirmajam leidinio tomui, pelnė Lietuvos mokslo premiją (2001). Po K. Grigo mirties kurį laiką pristabdytus sąvado rengimo darbus planuojama atnaujinti šioje programoje, pasinaudojant ir paremiologės, ilgametės sąvado rengėjos L. Kudirkienės sudarytu patarlių ir priežodžių katalogo prospektu. Analogišku mokslinės tipologijos bei žanrinių tyrimų ir klasifikacijų įdirbiu (tarptautine Aarne-Thompsono sukurta pasakų klasifikacija (AT), prieš kurį laiką dar atnaujinta ir išplėtota H. J. Utherio (ATU), taip pat AT pagrindu sudarytu J. Balio „Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogu“ (1936) ir B. Kerbelytės sukurtu „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogu“ (T. 1–4, 1999–2009)), jau išplėtotais mokslinio šaltinių rengimo (tekstų atrankos, tekstologinio bei dialektologinio redagavimo, mokslinių komentarų, rodyklių ir kt. pateikimo) principais remiasi ir ankstesnėje LLTI vykdytoje ilgalaikėje programoje pradėtas fundamentinio „Lietuvių pasakojamosios tautosakos“ leidinio rengimas. Jis bus tęsiamas toliau rengiant lietuvių etiologines sakmes ir stebuklines pasakas reprezentuojančius tomus.

Baltų mitologijos ir lietuvių folkloro tyrimai LLTI jau ne vieną dešimtmetį vykdomi kaip tęstinė mokslinė programa ir turi solidžias akademines tradicijas: minėtinos prof. N. Vėliaus, akademiko L. Saukos, prof. B. Kerbelytės, prof. K. Grigo ir kitų mokslininkų atliktos studijos, šaltinių publikacijos, taip pat daugelio toliau šiame bare besidarbuojančių mokslininkų tyrimai, nuosekliai gilinantys ir plėtojantys pradėtus darbus bei taikantys ne tiktai tarptautiniuose folkloro tyrimuose, bet ir kitose humanitarinių mokslų srityse diegiamas naujas metodologijas. Numatomos individualios mokslinės monografijos remiasi išsamiu įvairialypių (istorinių, etnografinių, archeologinių, tautosakinių, kalbinių, literatūrinių ir kt.) šaltinių pažinimu bei gilia kompleksine jų analize ir sintetiniais apibendrinimais. Siekiama ne tik nustatyti empiriškai lengvai pastebimas folkloro kūrybos tęstinumo bei kaitos tendencijas, bet ir išryškinti jas išprovokavusias daug platesnio pobūdžio kultūrines ir socialines transformacijas. Analizuojant su dabartiniu folkloro procesu siejamus kultūros aspektus, atsižvelgiama į šiuolaikinę folkloro būklę, ryškėjančią iš pastarųjų metų lauko tyrimų, vykdytų taikant naujausias folkloro metodologijas. Visais atvejais siekiama metodologinio vientisumo: tiek sisteminant tiriamą medžiagą, tiek ją kritiškai vertinant bei nustatant dėsningumus. Ištirtumo laipsniui padidinti pasitelkiami ne tik Lietuvos, bet daug platesni ir ne vien areališkai artimi (ypač Rytų Europos) tradicinės kultūros kontekstai.

Analogiški moksliniai folkloro tyrimai ir publikavimas vykdomi visame pasaulyje, kadangi tradicinė kultūra, folkloras, jo pažinimas – neatsiejama nacionalinio bet kurios tautos identiteto dalis. Neginčytina folkloristikos mokslo lyderė pasaulyje – Suomija, kur jau šimtą metų leidžiama mokslinių studijų serija Folklore Fellows Communications (FFC), ligi šių dienų apimanti daugiau nei 300 tomų. Vokietijoje, Getingene, neseniai baigta rengti pasaulinė pasakų enciklopedija Enzyklopädie des Märchens – mokslinis folkloristikos leidinys, kurio nuo 1960 m. išleista 15 tomų. Vykdant mokslinius mitologijos ir folkloro tyrimus, galima remtis ir rusų mokslininkų įdirbiu šioje srityje: minėtina dvitomė enciklopedijа Мифы народов мира, taip pat žinomų baltistų V. Ivanovo, V. Toporovo ir kt. studijos.

Pasaulinė folkloro tyrimų sklaida ir mokslininkų tarpusavio bendradarbiavimo skatinimas yra pagrindinis daugelio tarptautinių folkloro organizacijų tikslas. Lietuvių folkloristai jau kuris laikas sėkmingai įsitraukia į šių draugijų veiklą kaip lygiaverčiai akademinės bendruomenės nariai ir įvairių projektų partneriai. Antai 2013 metais Vilniuje surengus Tarptautinės folkloro naratyvų tyrimų draugijos (International Society for Folk Narrative Research – ISFNR) 16-ąjį pasaulinį kongresą, toliau pasaulinį Lietuvos mokslininkų žinomumą planuojama didinti 2018 metais organizuojant tarptautinio Šiaurės ir Baltijos šalių folkloro archyvų tinklo, o 2019 metais – Tarptautinės baladžių komisijos (dainų tyrėjų) mokslines konferencijas.

    5. Tyrimų etapai ir jų charakteristika; detalus įgyvendinimo planas:

    2017 metai

Vykdomi galutiniai fundamentinio daugiatomio mokslinio leidinio „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“ (LPP) t. 3 parengimo darbai, tomas parengiamas spaudai. Pagrindinė vykdytoja – m. d. dr. D. Zaikauskienė, vykdytojos – jaun. m. d. R. Kašėtienė, jaun. m. d. V. Džekčioriūtė-Medeišienė (numatoma apimtis – apie 50 a. l.).

Rengiamas fundamentinio daugiatomio mokslinio leidinio „Lietuvių liaudies dainynas“ (LLD) tomas „Darbo dainos“ (3 knyga). Vykdytojai: jaun. m. d. P. Krikščiūnas (dainų tekstų parengėjas) ir jaun. m. d. Ž. Ramoškaitė-Sverdiolienė (melodijų parengėja), mokslinė redaktorė – vyresn. m. d. dr. B. Stundžienė, melodijų redaktorė – vyresn. m. d. dr. A. Žičkienė; leidinio rengimo procese taip pat dalyvauja kiti LLTI Dainyno skyriaus mokslininkai (numatoma apimtis – apie 25 a. l.). Pradedamas rengti LLD tomas „Kalendorinių apeigų dainos“ (2 knyga). Vykdytojai: – m. d. dr. J. Ūsaitytė (dainų tekstų parengėja) ir vyresn. m. d. dr. A. Žičkienė (melodijų parengėja), mokslinė redaktorė –m. d. dr. V. Daugirdaitė, melodijų redaktorė – jaun. m. d. Ž. Ramoškaitė-Sverdiolienė; leidinio rengimo procese taip pat dalyvauja kiti LLTI Dainyno skyriaus mokslininkai (numatoma apimtis – apie 25 a. l.).

Pradedamas rengti fundamentinio daugiatomio mokslinio leidinio „Lietuvių pasakojamoji tautosaka“ (LPT) tomas „Etiologinės sakmės“ (t. 2). Pagrindinė vykdytoja – vyresn. m. d. dr. R. Racėnaitė ir kiti LLTI skyriaus mokslininkai (numatoma apimtis – apie 30 a. l.).

Pradedamas rengti LPT tomas „Stebuklinės pasakos“ (t. 2). Pagrindinė vykdytoja –m. d. dr. J. Šlekonytė ir kiti LLTI skyriaus mokslininkai (numatoma apimtis – apie 30 a. l.).

Rengiamas populiarus folkloro leidinys – lietuviškų vaišių dainų rinktinė. Vykdytojos – vyresn. m. d. dr. V. Ivanauskaitė-Šeibutienė, jaun. m. d. Ž. Ramoškaitė-Sverdiolienė (numatoma apimtis - iki 10 a. l.).

Rengiama dviejų dalių monografija apie tradicinę mitinę baltų kosmogoniją ir eschatologiją (vyresn. m. d. dr. D. Razauskas); numatoma apimtis apie 20 a. l., planuojama parengti 2021 m.

-Rengiama monografija „Lietuvių mįslės: funkcionavimas, stilius, poetika“ (m. d. dr. A. Kensminienė); numatoma apimtis – apie 12 a. l.,.

Pradedama rengti monografija „Sapnas kaip folklorinis naratyvas“ (darbinis pavadinimas; vyresn. m. d. dr. V. Ivanauskaitė-Šeibutienė); numatoma apimtis – apie 10 a. l.,

Pradedama rengti monografija „Ugdymo kultūra žemdirbių visuomenėje“ (darbinis pavadinimas; m. d. dr. J. Sadauskienė); numatoma apimtis – apie 10 a. l.,

Pradedama rengti monografija „Pučiamųjų instrumentų ansambliai tradicinėje Lietuvos kultūroje“ (darbinis pavadinimas; vyresn. m. d. dr. R. Žarskienė); numatoma apimtis – apie 10 a. l.,.

Organizuojami moksliniai seminarai iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ – ne mažiau kaip 6 seminarai per metus; pagrindinė vykdytoja – vyriaus. m. d. habil. dr. N. Laurinkienė.

Organizuojami seminarai iš ciklo „Prigimtinė lietuvių kultūra“ – 2 seminarai per metus; pagrindinės vykdytojos – vyresn. m. d. dr. D. Vaitkevičienė, m. d. dr. G. Šmitienė.

Organizuojama mokslinė konferencija iš ciklo „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“; pagrindinė vykdytoja - vyriaus. m. d. habil. dr. N. Laurinkienė.

Organizuojama nacionalinė mokslinė folkloro tyrimų konferencija. Pagrindinės vykdytojos – m. d. dr. V. Daugirdaitė, m. d. dr. J. Ūsaitytė.

2018 metai

Vykdomi galutiniai LLD tomo „Darbo dainos“ (3 knyga) parengimo darbai; tomas parengiamas spaudai.

Rengiamas LLD tomas „Kalendorinių apeigų dainos“ (2 knyga).

Rengiamas LPT „Etiologinės sakmės“ t.2.

Rengiamas LPT „Stebuklinės pasakos“ t.2.

Pradedamas rengti LPP t. 4. Pagrindinė vykdytoja – m. d. dr. D. Zaikauskienė, vykdytojos – jaun. m. d. R. Kašėtienė, jaun. m. d. V. Džekčioriūtė-Medeišienė (numatoma apimtis – apie 50 a. l.).

Vykdomi galutiniai populiaraus folkloro leidinio – lietuviškų vaišių dainų rinktinės – parengimo darbai; leidinys parengiamas spaudai.

Pradedamas rengti populiarus folkloro leidinys – lietuviškų talalinių rinktinė. Vykdytojai – vyresn. m. d. dr. B. Stundžienė, jaun. m. d. P. Krikščiūnas, vyresn. m. d. dr. A. Nakienė (numatoma apimtis – iki 10 a. l.).

Toliau rengiamos penkios teorinės monografijos.

Organizuojami moksliniai seminarai iš ciklų „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ (ne mažiau kaip 6 seminarai per metus) ir „Prigimtinė lietuvių kultūra“ (2 per metus).

Organizuojama mokslinė konferencija iš ciklo „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“; pagrindinė vykdytoja – vyresn. m. d. dr. R. Racėnaitė.

Organizuojama tarptautinė mokslinė Šiaurės ir Baltijos šalių folkloro archyvų tinklo konferencija „Trys Baltijos šalys: šimtmečio istorija archyvuose“, skirta visų trijų Baltijos šalių  nepriklausomybės šimtmečiui (numatoma surengti 2018 m. rugsėjo mėn. Vilniuje); vykdytojos – vyresn. m. d. dr. L. Būgienė, vyresn. m. d. dr. R. Žarskienė, vyresn. m. d. dr. A. Nakienė, jaun. m. d. G. Kadžytė ir kiti LLTI Sakytinės tautosakos, Dainyno ir Tautosakos archyvo skyrių mokslininkai.

2019 metai

Rengiamas LLD tomas „Kalendorinių apeigų dainos“ (2 knyga).

Rengiamas LPT „Etiologinės sakmės“ t.2.

Rengiamas LPT „Stebuklinės pasakos“ t.2.

Rengiamas LPP t. 4.

Rengiama lietuviškų talalinių rinktinė.

Vykdomi galutiniai monografijos „Lietuvių mįslės: funkcionavimas, stilius, poetika“ (m. d. dr. A. Kensminienė) parengimo darbai; monografija parengiama spaudai.

Toliau rengiamos keturios teorinės monografijos.

Organizuojami moksliniai seminarai iš ciklų „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ (ne mažiau kaip 6 seminarai per metus) ir „Prigimtinė lietuvių kultūra“ (2 per metus).

Organizuojama mokslinė konferencija iš ciklo „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“; pagrindinė vykdytoja – m. d. dr. J. Šlekonytė.

Organizuojama metinė mokslinė asociacijos „Tarptautinė baladžių komisija“ (International Ballad Commission / Kommission für Volksdichtung) konferencija Vilniuje. Vykdytojos – m. d. dr. J. Ūsaitytė, vyresn, m. d. dr. B. Stundžienė, m. d. dr. G. Šmitienė, jaun. m. d. M. Liugaitė-Černiauskienė ir kiti LLTI Dainyno skyriaus mokslininkai.

2020 metai

Rengiamas LLD tomas „Kalendorinių apeigų dainos“ (2 knyga).

Rengiamas LPT „Etiologinės sakmės“ t.2.

Rengiamas LPT „Stebuklinės pasakos“ t.2.

Rengiamas LPP t. 4.

Vykdomi galutiniai populiaraus folkloro leidinio – lietuviškų talalinių rinktinės – parengimo darbai; leidinys parengiamas spaudai.

Pradedamas rengti straipsnių rinkinys anglų kalba apie naujausias folklorinės raiškos formas – tradicinių folkloro žanrų transformacijas, naujai kuriamus folkloro „anti-žanrus“ (antipatarles, antisakmes ir pan.), tradicinio folkloro žanrų parodijas, internetinį folklorą ir pan. Vykdytojai – vyresn. m. d. dr. L. Būgienė (rinkinio sudarytoja), m. d. dr. D. Zaikauskienė, m. d. dr. J. Šlekonytė, vyresn. m. d. dr. R. Racėnaitė, m. d. dr. A. Kensminienė, jaun. m. d. P. Krikščiūnas, kiti LLTI Sakytinės tautosakos, Dainyno ir Tautosakos archyvo skyrių mokslininkai. Numatoma apimtis – iki 10 a. l., rinkinį vertimui į anglų k.

Toliau rengiamos keturios teorinės monografijos.

Organizuojami moksliniai seminarai iš ciklų „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ (ne mažiau kaip 6 seminarai per metus) ir „Prigimtinė lietuvių kultūra“ (2 per metus).

Organizuojama mokslinė konferencija iš ciklo „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“; pagrindinis vykdytojas – vyresn. m. d. dr. D. Razauskas.

Organizuojama nacionalinė mokslinė folkloro tyrimų konferencija; pagrindinės vykdytojos – m. d. dr. G. Šmitienė, vyresn. m. d. dr. A. Žičkienė.

2021 metai

Vykdomi galutiniai LLD tomo „Kalendorinių apeigų dainos“ (2 knyga) parengimo darbai; tomas parengiamas spaudai.

Vykdomi galutiniai LPT „Etiologinės sakmės“ t.2 parengimo darbai; tomas parengiamas spaudai.

Vykdomi galutiniai LPT „Stebuklinės pasakos“ t.2. parengimo darbai; tomas parengiamas spaudai.

Vykdomi galutiniai LPP t. 4 parengimo darbai; tomas parengiamas spaudai.

Baigiamas rengti straipsnių rinkinys apie naujausias folklorinės raiškos formas; rinkinys parengiamas vertimui į anglų k.

Baigiamos rengti spaudai keturios monografijos: apie tradicinę mitinę baltų kosmogoniją ir eschatologiją (2 dalys; vyresn. m. d. dr. D. Razauskas); „Sapnas kaip folklorinis naratyvas“ (darbinis pavadinimas; vyresn. m. d. dr. V. Ivanauskaitė-Šeibutienė); „Ugdymo kultūra žemdirbių visuomenėje“ (darbinis pavadinimas; m. d. dr. J. Sadauskienė); „Pučiamųjų instrumentų ansambliai tradicinėje Lietuvos kultūroje“ (darbinis pavadinimas; vyresn. m. d. dr. R. Žarskienė).

Organizuojami moksliniai seminarai iš ciklų „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ (ne mažiau kaip 6 seminarai per metus) ir „Prigimtinė lietuvių kultūra“ (2 per metus).

Organizuojama mokslinė konferencija iš ciklo „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“; pagrindinė vykdytoja – vyriaus. m. d. habil. dr. N. Laurinkienė.

Organizuojama nacionalinė mokslinė folkloro tyrimų konferencija; pagrindinės vykdytojos – vyresn. m. d. dr. V. Ivanauskaitė-Šeibutienė, vyresn. m. d. dr. B. Stundžienė.

Per visą programos vykdymo laikotarpį:

Rengiami moksliniai straipsniai iš ciklo „Rašytinis folkloras“ (darbinis pavadinimas), reprezentuojantys folklorą kaip rašto kultūros dalį, jo gyvavimą ir sklaidą rašytiniu pavidalu, sąsajas su individualia kūryba ir egodokumentika. Numatoma parengti ne mažiau kaip 10 mokslo straipsnių šia tematika „Tautosakos darbams“ ir kitiems mokslo žurnalams bei internetinei žiniasklaidai. Vykdytojai – vyresn. m. d. dr. B. Stundžienė, vyresn. m. d. dr. A. Nakienė, m. d. dr. J. Ūsaitytė, m. d. dr. G. Šmitienė ir kt. LLTI Sakytinės tautosakos, Dainyno ir Tautosakos archyvo skyrių mokslininkai.

Vykdomi programos rezultatų viešinimo darbai: knygų pristatymai, anotacijos spaudoje ir internetinėje žiniasklaidoje, viešos paskaitos, pasisakymai, interviu ir kt. Vykdytojai – jaun. m. d. G. Kadžytė ir kiti programoje dalyvaujantys LLTI Sakytinės tautosakos, Dainyno ir Tautosakos archyvo skyrių mokslininkai.

    6.1. Fundamentinės lietuvių dainų, pasakų, sakmių ir patarlių bei priežodžių publikacijos leis šiuos lietuvių dvasinės kultūros šaltinius įvesti į aktyvią mokslinę apyvartą ir padaryti prieinamus visuomenei.

Programos 3.1 papunktyje nurodytų uždavinių įgyvendinimui skiriama:

2017 metais – 6 n.e./ 57,5tūkst. Eur

2018 metais – 6 n.e./ 57,5tūkst. Eur

2019 metais – 6 n.e./ 57,5tūkst. Eur

2020 metais – 6 n.e./ 57,5tūkst. Eur

2021 metais – 6 n.e./ 57,5tūkst. Eur

    6.2.Teoriniai lietuvių folkloro, mitologijos ir tradicinės folklorinės kultūros tyrimai leis kompleksiškai ištirti atskirų šios unikalios lietuvių dvasinės kultūros sričių istoriją.

Programos 3.2 papunktyje nurodytų uždavinių įgyvendinimui skiriama:

2017 metais – 4 n.e./ 38,4tūkst. Eur

2018 metais – 4 n.e./ 38,4tūkst. Eur

2019 metais – 4 n.e./ 38,4tūkst. Eur

2020 metais – 4 n.e./ 38,4tūkst. Eur

2021 metais – 4 n.e./ 38,4tūkst. Eur

    6.3. Šiuolaikinių folkloro procesų analizė leis įvertinti kintantį folkloro vaidmenį dabarties visuomenėje ir jo raidos tendencijas.

Programos 3.3 papunktyje nurodytų uždavinių įgyvendinimui skiriama:

2017 metais – 2 n.e. / 19,2tūkst. Eur

2018 metais – 0,92 n.e./ 8,8tūkst. Eur

2019 metais – 0,92 n.e./  8,8tūkst. Eur

2020 metais – 0,92 n.e./  8,8tūkst. Eur

2021 metais – 0,92 n.e./  8,8tūkst. Eur

    6.4. Tarptautinių konferencijų organizavimas ir publikacijos anglų kalba parengimas leis adekvačiai pristatyti lietuvių folkloristiką tarptautiniame akademiniame kontekste.

Programos 3.4. papunktyje nurodytų uždavinių įgyvendinimui skiriama:

2017 metais – 0,92 n.e./ 8,8tūkst. Eur

2018 metais – 2 n.e.     / 19,2tūkst. Eur

2019 metais – 2 n.e.    / 19,2tūkst. Eur

2020 metais – 2 n.e.    / 19,2tūkst. Eur

2021 metais – 2 n.e.    / 19,2tūkst. Eur

Planuojama parengti:

„Lietuvių liaudies dainyno“ tomas „Darbo dainos“ (kn. 3) – 2017-2018 metais;

„Lietuvių liaudies dainyno“ tomas „Kalendorinių apeigų dainos“ (kn. 2) – 2017-2021 metais;

„Lietuvių patarlių ir priežodžių“ t.3 – 2017 metais;

„Lietuvių patarlių ir priežodžių“ t.4 -2018-2021 metais;

„Lietuvių pasakojamoji tautosaka: Etiologinės sakmės“ t.2. - 2017-2021 metais;

„Lietuvių pasakojamoji tautosaka: Stebuklinės pasakos“ t.2. - 2017-2021 metais;

Lietuvių vaišių dainų rinktinė -2017-2018 metais;

Talalinių rinktinė - 2018-2020 metais;

Monografija apie tradicinę mitinę baltų kosmogoniją ir eschatologiją (2 dalys; vyresn. m. d. dr. D. Razauskas) - 2017-2021 metais;

Monografija „Lietuvių mįslės: funkcionavimas, stilius, poetika“ (m. d. dr. A. Kensminienė) – 2017-2019 metais;

Monografija „Sapnas kaip folklorinis naratyvas“ (darbinis pavadinimas; vyresn. m. d. dr. V. Ivanauskaitė-Šeibutienė) - 2017-2021 metais;

 Monografija „Ugdymo kultūra žemdirbių visuomenėje“ (darbinis pavadinimas; m. d. dr. J. Sadauskienė) - 2017-2021 metais;

Monografija „Pučiamųjų instrumentų ansambliai tradicinėje Lietuvos kultūroje“ (darbinis pavadinimas; vyresn. m. d. dr. R. Žarskienė) - 2017-2021 metais;

Straipsnių rinkinys apie naujausias folklorinės raiškos formas (parengiamas vertimui į anglų k.) – 2020-2021 metais;

Straipsnių ciklas „Rašytinis folkloras“ (darbinis pavadinimas; ne mažiau kaip 10 straipsnių) – 2017-2021 metais.

Siekiant kuo platesnės rezultatų sklaidos, numatoma surengti:

    8.1. dvi tarptautines mokslines konferencijas: Baltijos ir Šiaurės šalių folkloro archyvų tinklo - 2018 metais ir Tarptautinės baladžių komisijos – 2019 metais;

    8.2. tris nacionalines mokslines folkloro tyrimų konferencijas (2017 metais, 2020 metais ir 2021 metais), penkias mokslines konferencijas iš ciklo „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“ (2017-2021 metais);

    8.3. seminarų ciklą „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ (ne mažiau kaip po 6 seminarus kasmet 2017-2021 metais); dešimt prigimtinės kultūros seminarų (2017-2021 metais).

Bus vykdomi ir kiti programos rezultatų viešinimo darbai: knygų pristatymai, anotacijos spaudoje ir internetinėje žiniasklaidoje, viešos paskaitos, pasisakymai, interviu ir kt.

Eil.

Nr.

Išlaidų pavadinimas

2017

metais

2018

metais

2019

metais

2020

metais

2021

metais

Visai programai (suma)

 

1.

Programai skirti norminiai etatai, lėšos

12,92/

123,9

12,92/

123,9

12,92/

123,9

12,92/

123,9

12,92/

123,9

 

619,5

 

2.

Kitos lėšos planuojamos programai vykdyti (iš kitų, institutui skirtų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų)

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

123,9

123,9

123,9

123,9

123,9

619,5

 

Programos pradžia 2017 - 2021 metai

    11. Programos vadovas: Dr. Lina Būgienė, LLTI direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, LLTI Sakytinės tautosakos sk. vyresnioji m. d., tel. +370 656 68207; lina@llti.lt