LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
Reikalavimai publikacijoms

Publikacijos struktūra:

  1. pradmuo:
    1. autoriaus vardas ir pavardė;
    2. straipsnio pavadinimas;
    3. anotacija straipsnio kalba (ne mažiau kaip 1000 spaudos ženklų);
d) raktažodžiai (ne daugiau kaip 6) lietuvių kalba.
  1. pagrindinis tekstas, jo išvados;
  2. santrauka lietuvių kalba (į anglų kalbą ją verčia vertėja):
    1. straipsnio pavadinimas;
    2. raktažodžiai straipsnio ir anglų kalba;
    3. santraukos tekstas (apie 1200 spaudos ženklų), parašytasvengiant beasmenių konstrukcijų (tokių kaip manoma, teigiama), su aiškia teiginių autoryste – kas, kur, ką, apie kokį kūrinį teigia ir pan. Pageidautina paminėti straipsnio autoriaus įnašą tyrimų srityje, iškeltas hipotezes, atradimus atskirti nuo ankstesnių tyrimų išvadų. Santraukos teiginiai pažodžiui nekartoja anotacijos ir išvadų teiginių.
4) duomenys apie straipsnio autorių pridedami atskirame dokumente: mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, įstaiga, kuriai atstovaujama, elektroninio pašto adresas.

Citavimas ir bibliografiniai aprašai:
 
Publikacijoje citatos pateikiamos kabutėse. Kiekviena autorinė korekcija citatoje žymima laužtiniais skliaustais.
 
Įvairiai citatoje ar autoriniame tekste (r e t i n t i, juodintipabraukti) žodžiai publikacijoje skiriami vienu būdu – pagal poreikį arba kursyvu, arba kabutėmis. Citatos kitomis kalbomis pateikiamos išverstos į lietuvių kalbą. Prireikus jos pateikiamos ir originalo kalba, ir greta lietuvių.
 
Lietuviškų ir kitakalbių didesnės apimties (romanų, apysakų, dramų, poemų) literatūros kūrinių, knygų pavadinimai rašomi kursyvu, straipsnių, esė ir mažesnės apimties (apsakymų, novelių, eilėraščių) kūrinių pavadinimai – kabutėse. Nelietuvių autorių kūrinių pavadinimai pateikiami originalo kalba, skliaustuose nurodomas kūrinio pavadinimas lietuvių kalba.
 
Visi asmenvardžiai pateikiami originalo rašybos forma ir pilni, įskaitant ir vardus; jei tik įmanoma, nustatomi šaltinyje inicialais likę vardai. Pirmą kartą tekste minimas pilnas asmenvardis, toliau rekomenduojama rašyti tik pavardę (kai kuriais atvejais su inicialu).
 
Išnašų numeracija tekstuose pateikiama ištisinė. Išnašos ženklas (skaičius, žvaigždutė, raidė) tekste dedamas prieš skyrybos ženklą, pvz., – – –3; „– – –“**, – – –i. Iškeltinėje citatoje išnašos ženklas dedamas po paskutinio skyrybos ženklo.
 
Aprašant leidinį remiamasi antraštinio puslapio, o ne viršelio ar metrikos duomenimis. Išnašose ir bibliografiniuose aprašuose pateikiami pilni knygų, leidinių, straipsnių etc. aprašai.
 
Cituojant ar nurodant kitakalbius leidinius, išnašoje jų aprašas pateikiamas originalo kalba, išskyrus tomų, dalių, sąsiuvinių, puslapių santrumpas t., d., sąs., p., kurios nurodomos lietuviškai. Leidinių kirilikos rašmenimis pavadinimai lotyniškais rašmenimis neperrašomi.

Bibliografiniame apraše nurodoma:
 
knygos, monografijos
 
autoriaus vardas ir pavardė, knygos pavadinimas kursyvu, leidimo vieta: leidykla (leidėjas), metai, puslapis:

Skirmantas Valentas, Lingvistinis pasaulis poezijoje, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, p. 11.

Jei pasirašyta slapyvardžiu, asmenvardis nurodomas prieš jį laužtiniuose skliaustuose:

[Liudas Gira], E. Radzikauskas, Lietuviškos eilėdaros kūrimosi raida, d. 1: 16–18 amžiai, Kaunas: Akc. B-vės „Varpo“ spaustuvė, 1934.

Jei leidinys turi paantraštę, ji nurodoma po pavadinimo ir rašoma kursyvu kaip ir pavadinimas; atskiriama dvitaškiu:

Loreta Jakonytė, Karvės kuolas Pilies gatvėjeRenatos Šerelytės kūrybos studija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011.

šaltinio iš archyvo, rankraštyno
 
[šaltinio] pavadinimas, data, archyvo pavadinimas, fondo numeris, aprašo numeris, bylos numeris, lapo numeris:

LTSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo Justino Marcinkevičiaus raštas, [s. a.], Lietuvos literatūros ir meno archyvas, f. 34, ap. 1, b. 319, l. 24.

straipsnio žurnale
 
autoriaus vardas ir pavardė, straipsnio pavadinimas kabutėse, žurnalo pavadinimas kursyvu, leidimo metai, tomo numeris, puslapiai.

Aleksas Vaškelis, „Pietistinis sąjūdis Mažojoje Lietuvoje ir Kristijonas Donelaitis“, Aidai, 1964, Nr. 3, p. 103–123.

knygos dalies arba straipsnio straipsnių rinkinyje, enciklopedijoje, tęstiniame leidinyje:
 
autoriaus vardas ir pavardė, pavadinimas kabutėse, santrumpa in: (jei leidinys nėra mokslinis tęstinis), leidinio pavadinimas kursyvu, jei yra sudarytojas, nurodomas jo vardas ir pavardė, leidimo vieta: leidykla, leidimo metai, (tęstinio leidinio tomo numeris), puslapiai.

Rimantas Kmita, „Groteskas kaip modernėjimo veiksnys Marcelijaus Martinaičio Kukučio baladėse“, in: Archaika ir modernybė: Marcelijus Martinaitis laikų sąvartoseVilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, p. 95–110.

Colloquia žurnale literatūros sąrašas po straipsnio nėra pateikiamas.
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt