1. Programos vykdytojas - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (toliau – LLTI).

Norminiai etatai, skirti programai - 6,4.

    2. Programos tikslas - remiantis šiuolaikinėmis metodologijomis visapusiškai analizuoti kertinius naujosios lietuvių literatūros (vėlyvojo sovietmečio – XXI a. pradžios) tapsmo bei funkcionavimo estetinius bei socialinius parametrus. 

    3.1. rekonstruoti apibendrintą vėlyvojo sovietmečio literatūros transformacijų modelį, „homo sovieticus“ erozijos ir kritinio sovietinės tikrovės vertinimo aspektais (mokslinės studijos,  straipsniai);

    3.2. ištirti, kaip literatūroje atsiskleidžia pereinamojo laikotarpio mentaliteto, sąmoningumo struktūrų pokyčiai, įtraukiant į tyrimo akiratį ir tuo metu atsiradusius bei stiprėjančius ryšius su egzodo bei moderniąja pasaulio literatūra (moksliniai straipsniai, konferencijos); atskleisti tarptautiškumo dėmenis ir nacionalinių patirčių reikšmę platesniuose kontekstuose; 

    3.3. nuolat analizuoti kintantį šiuolaikinės literatūros procesą, vertinti ryškėjančias estetines tendencijas, literatūros reakcijas į socialinius pokyčius, taip pat netiesioginę socialumo raišką, literatūros lauko dinamiką (konferencijos, straipsniai, kasmetiniai aktualiųjų procesų aptarimai); 

    3.4. plėtoti bei gludinti literatūros ir visuomenės santykių analizės metodologines prieigas, jas taikyti lietuvių literatūros tyrimams, orientuojantis į pasaulines tokio pobūdžio tyrimų tendencijas (kritiniai analitiniai darbų svarstymai, teorinio pobūdžio straipsniai);

    4. Metodologinis tyrimų pagrindimas:    

Atliekamikompleksiniai šio laikotarpioliteratūros tyrimai glaudžiai susiję su ankstesniais Insituto mokslininkų darbais ir daugeliu aspektų pratęsia bei papildo programą „Sovietmečio literatūros istoriniai tyrimai“ (2012-2016 metai). Vykdant pastarąją buvo išanalizuota plati diachroninė medžiaga (maždaug 1940-1988 metai), apimanti centrinius sovietinės literatūros diegimo, raidos, funkcionavimo ir erozijos klausimus Lietuvoje, išgvildenti socrealizmo manipuliaciniai mechanizmai ir individualūs rašytojų kūrybiniai aktai paklūstant arba priešinantis niveliuojančiai komunistinei ideologijai. Taip buvo atverta perspektyva į būsimus aktualius tyrinėjimus. Jie orientuojami į vėlyvuoju sovietmečiu itin sustiprėjusius, o dažnais atvejais dominuojančius naujus kūrybinius modelius, kuriuos lėme kontestacinė rašytojų laikysena sovietinės valdžios atžvilgiu, laisva, dogmų nesuvaržyta meninė raiška, atvertis į moderniąją pasaulio kultūrą. Šie reiškiniai sukūrė patikimas prielaidas vėlesnei literatūros raidai, tapo integralia šiandienos savastimi, - juos būtina nuodugniai analizuoti kaip tautinės kultūros tęstinumo paradigmas. Daugelis iškiliausių dabarties lietuvių autorių kūrė / kuria ir sovietmečiu, ir Nepriklausomoje Lietuvoje, savo kūriniuose reflektuoja ir atgaivina praeitį, vaizduoja dinamiškus dabartinės tikrovės pokyčius. Tokiu būdu literatūra priklauso plačiajam socialinių vyksmų kontekstui, yra jo dalyvė ir liudininkė. Visa tai reikia nagrinėti, aprašyti ir įvertinti analitiniuose darbuose. Naujausiame etape itin aktualūs tapo estetinių bei aksiologinių transformacijų ir „pereinamojo laikotarpio“ (transition) procesai, veikiami politinių virsmų, pasaulio globalizacijos, naujų komunikacijų bei kintančios rašytojų socialinės stratifikacijos. Šių euristinių tikslų įgyvendinimas svarbus ne tik nacionaliniame kontekste, – tai liudija įvairių šalių tyrinėtojų darbai, teikiantys nemaža turiningų inspiracijų. Tad Programoje vykdomų mokslinių tyrimų pagrindu pasiekti apibendrinimai, teorinės analitinės įžvalgos turi atsiskleisti ir tarptautiniais parametrais.

Visapusiška aktualiųjų lietuvių literatūros vyksmų stebėsena, aktualiųjų poslinkių diagnozė bei vertinimas, taip pat priskirtina prie Programos tikslų (tęstiniai akademiniai seminarai, skirti dabarties procesams).  Bendram sovietinės bei posovietinės literatūros ir kultūros problemų kompleksui analizuoti taip pat labai svarbus ryšių su egzodo bei su kitų šalių literatūromis tyrimas

Siekiant kuo adekvačiau analizuoti XX a. antrosios pusės – XXI a. literatūros ir kultūros reiškinius būtina pasitelkti visapusišką šiuolaikinės literatūrologijos, kultūrologijos ir kitų disciplinų patirtį, sukauptą įvairiose pasaulio šalyse. Didžiulę reikšmę turi panašius socialinius procesus patyrusių Vidurio ir Rytų Europos literatūrų tyrinėjimai, kuriuose atskleidžiami viso buvusio sovietinio bloko ir Sovietų Sąjungos kultūrų transformacijos, socrealizmo kritinė analizė. Jie šiandien aktyviai vykdomi tiek šiose šalyse, tiek Vakarų Europoje ir JAV, naudojant plačią empirinę medžiagą bei daugiakrypčius metodologinius rakursus (plg., pvz.: Frow, John, The Practice of Value: Essays on Literature in Cultural Studies. Crawley: UWAP, 2013; [serija] Kultura po przejściach, osoby z przeszłością. Polski dyskurs postzależnościowy – konteksty i perspektywy badawcze (red. Ryszard Nycz), Kraków: Universitas, t. 1-5, 2011-2015; Zimma, Pierre, Texte et société, Paris: L’Harmattan, 2011; Yourchak,Alexei, Everything Was Forever Until It Was No More. The Last Soviet Generation, Princeton and Oxford: Princetins University Press, 2005; Jeffrey C. Alexander, Trauma: A Social Theory: Polity Press, 2012). Tokio pobūdžio darbus kūrybingai pritaikant ir adaptuojant atsiveria esminiai literatūrinio lauko ypatumai, taip pat kultūriniai-sociologiniai sąlygotumai, būdingi ir lietuvių literatūroje. Šiuose tyrinėjimo baruose simbiotiškai derinamos kuo įvairiausios  metodologinės prieigos, iš kurių svarbiausios:

    visuminė (holistinė) perspektyva, apjungianti literatūrinius, antropologinius ir sociokultūrinius tyrinėjimo aspektus;

  diachroniniai atskirų literatūrinio proceso etapų tyrinėjimai; tradicijų – novatoriškumo – konvencijų kaitos klausimai;

  individualių meninių manifestacijų analizė bei interpretacija; literatūrinės grupuotės, kartos, meninių įtakų ir „galios centrai“;

  poetikos modelių, naratyvinių tipų ir kitų raiškos būdų tyrinėjimas;

  komparatyvinė perspektyva, leidžianti atskleisti nacionalinės literatūros sąveikas bei santykius su platesniais kūrybos arealais.

Remiantis plačiaisias teoriniais arealais, Programoje pasitelkiamos konkrečios metodologinės procedūros. Priklausomai nuo analizuojamo reiškinio ir objekto specifikos jose taikomos konkrečios analitinės procedūros: empirinė literatūrinio gyvenimo faktų analizė; hermeneutinė literatūros kūrinių interpretacija, siekianti iškelti ir apibūdinti estetinę raišką; sociokritiniai literatūros tekstų tyrimai socialumo rakursais; praeities vaizdavimo, atminties įprasminimo būdų deskripcija, memuarinių liudijimų tyrimai; literatūrinės „mados“ ir konjuktūros; šių reiškinių analizė sociumo kontekste; „naujojo istorizmo” ir feminizmo prieigos; postkolonialinės studijos, „centrų“ ir „periferijų“ santykių analizė.

   Minėti metodologiniai rakursai taikomi rengiant ir svarstant konkrečius analitinius darbus, skirtus tiek platesnei teorinei problematikai, tiek atskiriems meniniams fenomenams (žanrams, poetikos kategorijoms, kūrinio struktūros komponentams, iškiliesiems autoriams ir pan.).

Programą vykdant, atliekant teorinius-analitinius darbus būtini empiriniai tyrimai; bus renkama, klasifikuojama ir nagrinėjama medžiaga (literatūriniai tekstai ir rankraščiai, faktografinė-archyvinė dokumentika, rašytojų prisiminimai, recepcijos liudijimai etc.). Dabartinio proceso stebėsenai ir analizei svarbūs nuolatiniai akademiniai seminarai, skirti aptarti naujausios grožinės literatūros kūriniams bei reiškiniams.  

Programa turėtų būti įgyvendinima taip pat tikslingai pasitelkiant ir vykdomus istorijos, politologijos, sociologijos tyrimus, kurie skirti panašaus laikotarpio reiškinių analizei. Numatomas bendradarbiavimas su kitų sričių bei atinkamų institucijų ir mokslo įstaigų mokslininkais Lietuvoje ir užsienyje (visų pirma – su VU ir LII filologais, kultūrologais, istorikais).

    5. Tyrimų planas ir jų charakteristika; detalus įgyvendinimo planas

2017 metais

    5.1. Teoriniai ir sklaidos darbai:

    5.1.1. Sintetinis mokslo darbas „Socrealizmas / kūryba be krantų“ (darbinis pavadinimas; visa apimtis 12 a. l. , atsakingas dr. S. Daugirdaitė) koncepcijos aptarimas, pavadinimo ir problematikos tikslinimas bei preliminaraus turinio sudarymas; „pilotiniai“ straipsniai (S. Daugirdaitė, G. Bernotienė, metinė apimtis 1 a.l. darbinis pavadinimas –  „Atminties pavidalai dabartinėje literatūroje“ ).

    5.1.2. Mokslo šaltinių rinkinio „Iš archyvų: Lietuvos ir egzodo rašytojų ryšiai laiškuose ir dokumentuose“ (atsakinga dr. D. Mitaitė)  koncepcijos formavimas ir darbų pradžia (metinė apimtis 1. a. l.).

    5.1.3. Dr. L. Mačianskaitės monografija „Literatūra be sprogimų“ (rašymas, 4 a. l.)

    5.1.4. Dr. D. Satkauskytės monografijos  „Sociokritiniai literatūros tyrimai“, koncepcijos aptarimas ir svarstymas, 1 a.l.)

    5.1.5. Rašytojai Aldonai Liobytei skirtų straipsnių ir dokumentų rinkinys (atsakinga dr. Solveiga Daugirdaitė)aptarimas, parengiamieji darbai (2 a.l.)

    5.1.6. Akademinis mokslinis seminaras, skirtas naujausiai literatūrinei kūrybai aptarti (atsakinga D. Satkauskytė; programos vykdytojai).

    5.1.7. „Kūrybiškiausių metų knygų“ rinkimai (R. Kmita I. Vedrickaitė)

Bendradarbiavimas su kitais subjektais (be kita ko, sutartis su LGGRTC Tuskulėnų skyriumi rengiant projektą „Homo sovieticus”.

2018 metai

    5.2. Teoriniai ir sklaidos darbai:

    5.2.1. Sintetinis mokslo darbas „Socrealizmas be krantų“ rašymas, svarstymas (4. l.) – atsakingas S. Daugirdaitė  (autoriai - J. Sprindytė, E. Baliutytė, I. Vedrickaitė, G. Bernotienė – gvildenama „pereinamojo laikotarpio“ problematika; „Prozos transformacijos. Stalinizmas-Atgimimas"; J. Baltušis, J. Avyžius, J. Bubnys).

    5.2.2. Aldonai Liobytei skirtų straipsnių ir dokumentų rinkinys (redagavimo darbai, Solveiga Daugirdaitė, 4. a.l.);

    5.2.3. L.Mačianskaitės monografija „Literatūra be sprogimų“ (rašymas, rengimas spaudai).

    5.2.4. D. Satkauskytės monografija (rašymas – 2 a.l.).

    5.2.5. Mokslo šaltinių rinkinio „Iš archyvų: Lietuvos ir egzodo rašytojų ryšiai laiškuose ir dokumentuose“ (atsakinga dr. D. Mitaitė) rengimas (2 a.l.).

    5.2.6. Baltijos literatūrologų konferencija  (atsakinga habil. dr. A. Jurgutienė).

    5.2.7. Akademinis seminaras, skirtas dabartiniam procesui („Metų knygų“) aptarimui (I. Vedrickaitė, L. Mačianskaitė).

    5.2.8. „Kūrybiškiausių metų knygų“ rinkimai (G. Bernotienė).

Bendradarbiavimas su kitais subjektais (be kita ko, sutartis su LGGRTC Tuskulėnų skyriumi rengiant projektą „Homo sovieticus”.

2019 metai

    5.3. Teoriniai ir sklaidos darbai:

    5.3.1. Sintetinis mokslo darbas „Socrealizmas be krantų“  (atsakingasS. Daugirdaitė , autoriai – S. Daugirdaitė, J. Sprindytė, R. Kmita, A. Jurgutienė - rašymas, svarstymas – 4. a. l. – nagrinėjama programoje numatyta tematika: vėlyvojo sovietmečio literatūros virsmai  "Žmogiškumo domenas J. Apučio, B. Radzevičiaus, R. Granausko, B. Vilimaitės, J. Mikelinsko, H. Čigriejaus prozoje", „Poezijos modernėjimo problemos“).

    5.3.2. L.Mačianskaitės monografija „Literatūra be sprogimų“ (redagavimas).

    5.3.3. Dalios Satkauskytės monografija (rašymas – 2 a.l.).

    5.3.4. Šaltinių rinkinys „Iš archyvų: Lietuvos ir egzodo rašytojų ryšiai laiškuose ir dokumentuose“ (atsakinga dr. D. Mitaitė)  rengimas (2 a.l.) 

    5.3.5. Akademinis seminaras, skirtas dabartiniams procesui („Metų knygų“) aptarimui (J. Sprindytė, S. Daugirdaitė).

    5.3.6. „Kūrybiškiausių metų knygų“ rinkimai (G. Bernotienė).

    5.3.7. Mokslinės publikacijos (1 a. l. ).

    5.3.8. Mokslo populiarinimo ir sklaidos darbai.

Bendradarbiavimas su kitais subjektais (be kita ko, sutartis su LGGRTC Tuskulėnų skyriumi rengiant projektą „Homo sovieticus”.

2020 metai

    5.4. Teoriniai ir sklaidos darbai:

    5.4.1. Sintetinis mokslo darbas „Socrealizmas be krantų“ (baigiamieji darbai – 2 a.l.,  bendra apimtis – 12 a. l.) visumos svarstymas, atsakingas S. Daugirdaitė, J. Sprindytė, E.  Baliutytė, G. Bernotienė, I. Vedrickaitė R. Kmita, A. Jurgutienė -– nagrinėjama programoje numatyta tematika: „Vėlyvojo sovietmečio literatūros socialumas ir estetinė raiška“

    5.4.2. Dalios Satkauskytės monografija (baigiamasis etapas, rašymas, redagavimo darbai – bendra apimtis – 8 a. l.).

    5.4.3. Straipsnių rinkinys anglų kalba (atsakinga habil.dr. Jūratė Sprindytė, 2 a.l.)  Rinkinys „Iš archyvų: Lietuvos ir egzodo rašytojų ryšiai laiškuose ir dokumentuose“ (atsakinga dr. D. Mitaitė)  rengimas, 2 a.l. )

    5.4.4. Akademinis seminaras, skirtas dabartiniams procesams („Metų knygų“) aptarimui (A. Jurgutienė). 

    5.4.5. „Kūrybiškiausių metų knygų“ rinkimai ( R. Kmita).

    5.4.6. Mokslo populiarinimo ir sklaidos darbai.

Bendradarbiavimas su kitais subjektais (be kita ko, sutartis su LGGRTC Tuskulėnų skyriumi rengiant projektą „Homo sovieticus”.

2021 metai

    5.5. Teoriniai ir sklaidos darbai:

    5.5.1. Sintetinis mokslo darbas „Socrealizmas be krantų“ rengimas spaudai (redagavimo darbai,

12 a.l.).

    5.5.2. Šaltinių rinkinys „Iš archyvų: Lietuvos ir egzodo rašytojų ryšiai laiškuose ir dokumentuose“ (atsakinga dr. D. Mitaitė)  redagavimo darbai (8 a.l.) 

    5.5.3. Akademinis seminaras, skirtas dabartiniam procesui („Metų knygų“) aptarimui (S. Daugirdaitė)

    5.5.4. „Kūrybiškiausių metų knygų“ rinkimai (D. Mitaitė).

    5.5.5. Mokslo populiarinimo ir sklaidos darbai.

Bendradarbiavimas su kitais subjektais (be kita ko, sutartis su LGGRTC Tuskulėnų skyriumi rengiant projektą „Homo sovieticus”.

    6.1. Rekonstruoti apibendrintą vėlyvojo sovietmečio literatūros transformacijų modelį, „homo sovieticus“ erozijos ir kritinio sovietinės tikrovės vertinimo aspektais (mokslinės studijos,  straipsniai); Programos 3.1 papunktyje nurodytų uždavinių įgyvendinimui 2017  – 2021 metais skiriama po 2,0 n.e./19,2tūkst.Eur

    6.2. Ištirti, kaip literatūroje atsiskleidžia pereinamojo laikotarpio mentaliteto, sąmoningumo struktūrų pokyčiai, įtraukiant į tyrimo akiratį ir tuo metu atsiradusius bei stiprėjančius ryšius su egzodo bei moderniąja pasaulio literatūra (moksliniai straipsniai, konferencijos); atskleisti tarptautiškumo dėmenis ir nacionalinių patirčių reikšmę platesniuose kontekstuose; Programos 3.2 papunktyje nurodytų uždavinių įgyvendinimui 2017 – 2021 metais skiriama po  1,5 n.e./14,4tūkst.Eur

    6.3. Nuolat analizuoti kintantį šiuolaikinės literatūros procesą, vertinti ryškėjančias estetines tendencijas, literatūros reakcijas į socialinius pokyčius, taip pat netiesioginę socialumo raišką, literatūros lauko dinamiką (konferencijos, straipsniai, kasmetiniai aktualiųjų procesų aptarimai); Programos  3.3. papunktyje nurodytų uždavinių įgyvendinimui 2017 – 2021 metais skiriama po 1,5 n.e./14,4tūkst.Eur

    6.4. Plėtoti bei gludinti literatūros ir visuomenės santykių analizės metodologines prieigas, jas taikyti lietuvių literatūros tyrimams, orientuojantis į pasaulines tokio pobūdžio tyrimų tendencijas (kritiniai analitiniai darbų svarstymai, teorinio pobūdžio straipsniai);Programos  3.4 papunktyje nurodytų uždavinių įgyvendinimui 2017 – 2017 metais skiriama po 1,4 n.e./13,4tūkst.Eur

3 monografijos (dr. Loretos Mačianskaitės monografija „Literatūra be sprogimų“, 8 a. l. ; dr. Dalios Satkauskytės monografija „Sociokritiniai literatūros tyrimai“, 8 a. l.), sintetinis mokslo darbas „Socrealizmas be krantų“ (preliminarinis pavadinimas, atsakinga dr. Solveiga Daugirdaitė  , 12 a. l. ), mokslo šaltinių rinkinys „Iš archyvų: Lietuvos ir egzodo rašytojų ryšiai laiškuose, dokumentuose“ (atsakinga dr. Donata Mitaitė, 8 a. l. ), rašytojai Aldonai Liobytei skirtų straipsnių ir dokumentų rinkinys (atsakinga dr. Solveiga Daugirdaitė, 8 a. l. ), 6 mokslinės publikacijos recenzuojamuose Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose (3 a. l.),

Straipsnių rinkinys anglų kalba „Lietuvių literatūra pereinamuoju laikotarpiu“ (darbinis pavadinimas, atsakinga habil.dr. Jūratė Sprindytė, 8 a. l.),

 Bus surengtos 5 Mokslinės konferencijos: „Žemės karta: Kazio Bradūno darbai ir dienos“ (atsakinga D. Mitaitė, 2017 metai); „Baltijos tautų literatūros šiuolaikiniame kontekste“ (tarptautinė, darbinis pavadinimas, atsakinga A. Jurgutienė, 2018 metai); „Literatūros socialumo raiška“ (darbinis pavadinimas, atsakingi D. Satkauskytė,  R. Kmita, E. Baliutytė, 2019 metai); „Išlaisvėjęs“ „Homo sovieticus“ (darbinis pavadinimas, atsakingi S. Daugirdaitė, J. Sprindytė, 2020 metai); „Tradicijos ir novatoriškumas – ar dar aktualios šios kategorijos?“(darbinis pavadinimas, atsakingi I. Vedrickaitė, G. Bernotienė, S. Daugirdaitė, 2021 metai). 

Kasmetinio programos vykdytojų atliekamo monitoringo, svarstomų ir renkamų „Kūrybiškiausių metų knygų“,  pristatymas Vilniaus knygų mugėse, visuomenės informavimo priemonėse.

Skelbiami mokslo populiarinimo straipsniai programoje vykdomų tyrimų pagrindu, viešinami tarpiniai tyrimo rezultatai, TV ir radijos laidos, įvairiuose renginiuose.

Metodinė pagalba, mokslinis bendradarbiavimas su muziejais, mokslo ir švietimo įstaigomis (su LGGRTC Tuskulėnų skyriumi rengiant projektą „Homo sovieticus”). 

  9. Preliminarus programos lėšų paskirstymas (tūkst. Eur):