Knygoje „Kultūrišku keliu. Juozo Tumo-Vaižganto laiškai“ aptariama Juozo Tumo-Vaižganto (1869-1933) korespondencija, padedanti geriau pažinti šmaikštų, vietoje nenustygstantį rašytoją. Jis gausiai susirašinėjo su XIX a. pabaigos - XX a. pirmos pusės kultūros ir literatūros veikėjais, tad tiriamuose laiškuose atsiskleidžia, kaip lietuvių visuomenė ėjo kultūrišku keliu. Dar 1913 m. Liudas Gira apie epistolinius tekstus rašė: „Ilgainiui gi, kuomet jie galės būti ištisai išspausdinti, bus tai tikrai indomi ir svarbi istorinė medžiaga.“ Monografijoje „Kultūrišku keliu. Juozo Tumo-Vaižganto laiškai“ ši medžiaga leidžia parodyti, kad laiškai gali būti laikomi vienu pagrindinių epochų sandūroje besiformavusio lietuvių literatūros lauko komunikacinių diskursų, turėjusių lemtingos įtakos kultūrinio bendravimo pobūdžiui.