1939 m. pradėta, pavadinimu „Lietuvių sutartinių priegiesmiai: jų prasmės klausimu“ čia skelbiama Rimutės Rimantienės studija – vienas pirmųjų sutartinių tyrimų. Jos autorė nemanė, kad sutartinių tekstai tokie senoviški, o pasikartojantys priegiesmiai tokie paslaptingi, kad nebeįmanoma jų paaiškinti. Ji jautėsi dar nenutolusi nuo žemę dirbusių mūsų protėvių, tad galinti pabandyti suprasti jų mąstyseną.

 

Reikėtų tik atidžiau patyrinėti pačias seniausias (pvz., laukų lankymo) sutartines, kurių giedojimo tikslas – skatinti derlingumą, ir "beprasmiai garsažodžiai" įgautų gana nuspėjamą prasmę. 1958 m., kai autorė ketino paskelbti savo studiją, sutartinės buvo beveik išnykusios, bet po dešimtmečio jų giedojimo tradiciją imta gaivinti. 2010 m. lapkričio 16 d. lietuvių polifoninės sutartinės įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.