Gimusi Šančiuose, Kaune, Janina Degutytė (1928-1990) priklauso karo ir pokario laiku brendusiai kartai. Degutytė išleido devynis poezijos rinkinius, tris savo kūrybos rinktines, apie 11 eilėraščių knygelių vaikams ir vieną rinktinę, poetinių pasakų ir pasakojimų vaikams knygas, užsiėmė užsienio autorių poezijos vertimais. Visas jos kūrybos kelias telpa į sovietų okupacijos laiką: prasidėjęs, kai tik lietuvių lyrika prasiveržė pro totalitarinę apsuptį, ir pasibaigęs beveik prieš pat Nepriklausomybės paskelbimą. Degutytė visą savo poetinį kelią įvardijo lėtu ėjimu į save, t.y. į tai, kas svarbiausia. Pasak V. Daujotytės, jos kūryba iškyla kaip „neišsakomai svarbios ir gražios“ sovietmečiu kurtos poezijos pradžia. Pirmoji poetės knyga „Ugnies lašai“ (1959) greitai dingo iš knygynų. Pastaroji rinktinė „Sugrįžtu“ sudaryta derinant chronologinį ir teminį principus, daugiausia šioje rinktinėje vėlyviausių eilėraščių – iš paskutinio rinkinio „Purpuru atsivėrusi“ (1984).