Ši knyga yra bene pirmasis žingsnis atveriant Lietuvių tautosakos archyvo rankraščiuose glūdintį nepadorios pasakojamosios liaudies kūrybos klodą. Tokie pasakojimai buvo skirti ne vien pramogai, bet ir atlikę tam tikrą lytinio švietimo funkciją. Yra liudijimų, kad tokios istorijos buvo itin paplitusios tarp bernų ir pusbernių. Šmaikštumo nestokojantys jaunuoliai vakaruškose nepadorias istorijas pasakodavo garsiai, nesidrovėdami merginų. Svarbu į šiuos pasakojimus žiūrėti atlaidžiai, su humoru ir turėti omenyje, kad daugelis jų užrašyti beveik prieš šimtą metų. Nepadorumo galima rasti daugelyje tautosakos žanrų: liaudyje plačiai paplitusios nešvankios dainuškos, gausu mįslių ir patarlių su erotinėmis užuominomis, nešvankių motyvų gausa pasižymi anekdotai, buitinės pasakos, sakmės.