Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę (1928-2020), pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję teatro, dailės, muzikos, žodžio meno ir mokslo atstovai, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš Lietuvos, Estijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, kitų šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knyga skirta plačiajam skaitytojų ratui, kartu gali pasitarnauti kaip šaltinis tarpdalykiniams atminties, tapatumų, traumos pasakojimų, kultūrų saveikų, biografinių žanrų tyrimams.