Sausio 22 d. LLTI vyko seminaras iš ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918-1940)“. Pranešimą tema „Literatūrinė Kauno savimonė (XX a. – XXI a. pr.)“ skaitė doc. dr. Aurelija Mykolaitytė (VDU) ir doc. dr. Indrė Žakevičienė (VDU).
Vasario 14 d. LLTI vyko Tautosakos archyvo skyriaus surengtas seminaras iš ciklo „Tautosakos šaltiniai lietuvių tautosakos rankraštyne ir kitur“. Ramunė Driaučiūnaitė skaitė pranešimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus Tremties rinkinio Raštijos fondas: nuo laiško ant beržo tošies iki pilietinio memorandumo", Birutė Panumienė skaitė pranešimą tema „Lietuvos gyventojų genocidas: Nuotraukos iš „Tremties ir kalinimo vietų“ programos ir Genocido aukų muziejaus fondų".
Vasario 21-24 d. LLTI dalyvavo Vilniaus knygų mugėje.
Vasario 26 d. LLTI vyko Tautosakos archyvo skyriaus seminaras iš ciklo „Tautosakos šaltiniai Lietuvių tautosakos rankraštyne ir kitur“ - „Tradiciniai ir šiuolaikiniai giedojimai. Giedotojo vieta laidotuvių apeigose“. Seserys Vida Baronienė ir Rima Tarutienė giedojo iš savo močiutės „Kantičkų“ išmoktas giesmes, pateikė dabartinio laidotuvių repertuaro pavyzdžių, pasakojo apie šiuolaikines laidotuvių madas bei tradicijas.
Kovo 5 d. LLTI vyko Sakytinės tautosakos skyriaus organizuota profesoriaus Ulrich Marzolph (Getingenas, Vokietija) paskaita apie „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakas What "Nights"? Expert knowledge vs. lay perception of the world's most famous story collection/Kokios „naktys“? Mokslinis žinojimas vs. populiari samprata apie garsiausią pasaulio pasakų rinkinį. Profesorius Ulrich Marzolph – garsus Rytų pasakų tyrėjas komparatyvistas, persų ir arabų žodinės kultūros žinovas, vienas iš pasaulinės „Pasakų enciklopedijos“ (Enzyklopädie des Märchens) leidėjų ir autorių. Paskaitoje jis apžvelgs garsiųjų „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakų kelią nuo jų ištakų Indijoje ir Irane, per musulmoniškąją arabų kultūrą, įvairiakalbius Europos tautų vertimus į nūdienę populiariąją kultūrą.
Kovo 8 d. LLTI vyko kasmetinės Instituto premijos už kūrybiškiausią pernai išleistą knygą įteikimo ir Kovo 11-osios paminėjimo iškilmės. Renginyje dalyvavo laureatas poetas Gytis Norvilas, Kultūros ministras Šarūnas Birutis, UAB "BOD Group" Plėtros ir vystymo direktorė Jolanta Žotkevičienė, Rašytojų sąjungos pirmininkas A.A. Jonynas, „Kitų knygų“ leidyklos vadovas Gediminas Baranauskas.
Kovo 12 d. 17 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekoje (Maironio g. 12) konferencijų salėje įvyko kraštiečio diplomato, vertėjo, mokytojo Motiejaus Miškinio knygos „Rinktiniai raštai“ sutiktuvės. Dalyvavoknygos redaktorė Ilona Čiužauskaitė, LLTI Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, Utenos A. Šapokos gimnazijos mokytojas ekspertas Stepas Eitminavičius, A. ir M. Miškinių literatūrinės etnografinės sodybos muziejininkė Rimanta Gaidienė. Renginį vedė kraštietė etnologė Gražina Kadžytė. Poeziją Juknėnų kaimo tarme skaitė poetė Regina Katinaitė - Lumpickienė,muzikavo Adofo Driuko styginis kvartetas.
Kovo 14 d. 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos (Trakų g. 10) skaityklos salėje įvyko pedagogo, diplomato, vertėjo Motiejaus Miškinio knygos „Rinktiniai raštai“ sutiktuvės. Dalyvavo LLTI Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, Miškinių giminės atstovai ir kraštiečiai - Vilniaus uteniškiai. Renginį vedė etnologė Gražina Kadžytė. Motiejaus Miškinio tekstus skaitė aktorius Ferdinandas Jakšys, dainavo uteniškių kraštiečių Vilniuje klubo choras „Indraja“.
Kovo 21 d. LLTI vyko seminaras iš ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918-1940)“. Pranešimą tema „Vilniaus miesto centras 1920-1939 m.: ‘suteikti didvyrių pagarbai matomą ženklą’“ apie tarpukario Vilniaus centro pertvarkymus – paminklus, aikštes, paminklosaugos iniciatyvas ir statybas – skaitė VDA dokt. Rasa Antanavičiūtė.
Kovo 28 d. LLTI vyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus organizuojamas sovietmečio seminaras. Dr. Vladas Sirutavičius (Lietuvos istorijos institutas) skaitė pranešimą „Ar buvo J. Paleckis tautinis komunistas?“.
Kovo 29 d. LLTI vyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus organizuota mokslinė konferencija „Pavasario keleivis: Sigitui Gedai – 70“.
Konferencijos programa.
Balandžio 4 d. LLTI Senosios literatūros skyriaus darbuotoja Živilė Nedzinskaitė skaitė pranešimą "Regina animorum eloquentia": rankraštinių LDK literatūros teorijos veikalų tyrimai.
Balandžio 9 d. LLTI vyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus organizuojamas sovietmečio seminaras. Europos humanitarinio universiteto profesorė Almira Usmanova skaitė pranešimą „Privatumo įgijimas septinto dešimtmečio sovietiniame kine “.
Balandžio 16 d. LLTI vyko Naujosios literatūros skyriaus viešas seminaras, kuriame pranešimus skaitė mokslininkai, pirmą kartą pretenduojantys į vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas tame pačiame skyriuje. Doc. dr. Gintaras Lazdynas: Meninio metodo problema Antano Baranausko poemoje Anykščių šilelis; dr. Eugenijus Žmuida: Mitinis matmuo literatūroje: Vincas Mykolaitis-Putinas.
Balandžio 17 d. LLTI vyko Tautosakos archyvo skyriaus seminaras iš ciklo „Tautosakos šaltiniai lietuvių tautosakos rankraštyne ir kitur“. VUB Rankraščių skyriaus specialistė Loreta Vinclovienė skaitė pranešimą „Lietuvių mokslo draugijos dokumentai VUB Jurgio ir Marijos Šlapelių fonde“, kurio metu supažindino klausytojus su Šlapelių fondu, jame saugomais LMD rinkiniais, palygino VUB Rankraščių skyriaus originalius rankraščius su LLTI Tautosakos rankraštyno LMD nuorašais.
Balandžio 18 d. LLTI vyko seminaras „„Aušros“ ir „aušrininkų“ paveldas Vileišių rūmuose", skirtas „Aušros“, pirmojo lietuviško laikraščio, pasirodymo 130 m. jubiliejui paminėti. Pranešimą „„Aušra“ ir kiti pirmieji lietuviškos spaudos leidiniai bei su jais susiję rankraščiai LLTI mokslinės bibliotekos fonduose" skaitė Rūta Pleskačiauskienė. Pranešimą „„Aušrininkų“ darbai Lietuvių mokslo draugijai ir tautosakos rankraštynui" skaitė Gražina Kadžytė. Seminaro dalyviai – Vilniaus turizmo informacijos centro gidų ir ekskursijų vadovų mokyklos klausytojai – turėjo progos apžiūrėti senųjų leidinių parodą, susipažinti su Lietuvių tautosakos rankraštynu, dalyvauti ekskursijoje po Vileišių rūmus.
Balandžio 25 d. LLTI vyko šeštoji konferencija „Norberto Vėliaus skaitymai“, skirta prof. Norberto Vėliaus 75-čiui pažymėti. Šiomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos, archeologijos, etnologijos, kalbotyros ir kt. – tyrinėtojus ir tuo paskatinti įvairių sričių tyrinėjimų sintezę mitologijos pagrindu. Konferencijos programa.
Gegužės 3 d. LLTI vyko Tautosakos archyvo skyriaus seminaras iš ciklo „Tautosakos šaltiniai lietuvių tautosakos rankraštyne ir kitur“. Klaipėdos universiteto prof. dr. Rimantas Sliužinskas skaitė pranešimą „Klaipėdos krašto liuteroniškųjų giesmių tekstai antkapiniuose paminkluose“.
Gegužės 8 d. LLTI vyko viešas Konkurso seminaras. Pranešimus skaitė: Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja dr. Brigita Speičytė „Lietuvių literatūros modernizacija XIX a.: kultūrinės poetikos galimybės“; Tekstologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Kristina Sakalavičiūtė „Utopijos žanras lietuvių literatūroje: neskelbta Mykolo Vaitkaus drama Amazoniada (1923)“; Tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Eligija Garšvienė „Lietuvių folkloro duomenų bazės kūrimas: šaltinių inventorinimas ir skaitmeninimas“.
Gegužės 9 d. LLTI, minint Vinco Mykolaičio-Putino (1893–1967) 120 gimimo sukaktį, vyko mokslinė konferencija „Vincas Mykolaitis-Putinas iš laiko perspektyvos“. Konferencijos programa.
Gegužės 16 d. LLTI vyko seminaras iš ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918-1940)“. Pranešimą tema „Laikinosios sostinės mitokūra Birutės Pūkelevičiūtės romane Aštuoni lapai“ skaitė Viktorija Šeina (LLTI).
Gegužės 17 d. LLTI vyko kasmetinė doktorantų konferenciją „Doktorantų
agora: teorinės perspektyvos“.
Konferencijos programa.
Birželio 25–30 dienomis Vilniaus universitete vyko LLTI ir VU surengtas 16-asis Tarptautinės folkloro naratyvų tyrėjų draugijos (ISFNR) kongresas „Folkloro naratyvai šiuolaikiniame pasaulyje: vienovė ir įvairovė“ (Folk Narrative in the Modern World: Unity and Diversity). Kongreso interneto svetainė.
Interviu su ISFNR draugijos prezidentu, Getingeno universiteto (Vokietija) prof. dr. Ulrichu Marzolphu.
Liepos 17-19 d. Andrioniškyje (Anykščių raj.) vyko VIII akademinis vasaros seminaras "Literatūros salos", skirtas sukilimų, maišto ir maištininko temoms aptarti.
Rengėjai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, VU Lietuvių literatūros katedra.
Rėmėjas: Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas.
Rugsėjo 13-15 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2013 m.. organizuotas seminaras „Literatūros salos, kultūros archipelagai: baltistika be sienų“ – 2012 m. įvykusio renginio „Literatūros salos: aktualieji baltistikos dėmenys“, skirto baltistinei literatūros problematikai aptarti, tęsinys. 2013 m. seminaro probleminis laukas išplėstas multikultūrinėmis perspektyvomis.
Rugsėjo 11-16 d. LLTI dalyvavo antrajame Vilniaus knygų festivalyje (Vilniaus dailės akademijos dizaino inovacijų centre "Titanikas").
Rugsėjo 18 d. LLTI vyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus organizuotas sovietmečio seminaras, skirtas I. Mero ir A. Aramino filmams „Kai aš mažas buvau“ ir „Maža išpažintis“. Pranešėja – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Mačianskaitė.
Rugsėjo 26 d. LLTI vyko mokslinis seminaras iš ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918-1940)". Pranešimą tema „Vilniaus ir Kauno lietuvių teatrinis gyvenimas tarpukariu" skaitė prof. habil. dr. Irena Aleksaitė.
Spalio 4 d. LLTI vyko mokslinė konferencija „Biblija ir senoji Lietuvos raštija” (XII Jurgio Lebedžio skaitymai) Konferencija skirta Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui ir Brastos Biblijos (1563) išleidimo 450 metų jubiliejui.
Spalio 4 d. LLTI Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skaitykloje vyko dr. Jono Balio (1909–2011) tautosakos kambario, saugoto Amerikos lietuvių kultūros archyve, pristatymas Lietuvos visuomenei.
Spalio 14-19 d. LLTI vyko tautosakos savaitė „Auginkime tautosakos pažinimo medį“ renginiai.
Spalio 29 d. LLTI vyko tarpdalykinė mokslinė konferencija „Tai kaip kalbėti apie sovietmetį?“ Konferencijoje pranešimus skaitė Ainė Ramonaitė, Aurimas Švedas, Dalia Satkauskytė, Vytautas Rubavičius.
Lapkričio 14 d. LLTI vyko mokslinis seminaras iš ciklo „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918-1940)”
Lapkričio 14-17 d. LLTI viešėjo ir paskaitas skaitė vienas žymiausių sovietinės literatūros ir kultūros tyrinėtojų, knygų „Sovietinio skaitytojo formavimas“, „Sovietinio rašytojo formavimas“, „Socialistinio realizmo politekonomija“, „Revoliucijos muziejus: sovietinis kinas ir Stalino epochos istorinis naratyvas“ autorius, Šefildo universiteto (Didžioji Britanija) profesorius Jevgenijus Dobrenko.
Paskaitų tvarkaraštis
Lapkričio 15 d. LLTI vyko mokslinė konferencija „XVI–XIX a. lietuviško ir kitakalbio rankraštinio paveldo tyrimų ir leidybos problemos“ (XIII Jurgio Lebedžio skaitymai) Konferencijoje siekta aptarti ir išryškinti aktualias įvairiakalbio XVI–XIX a. Lietuvos rankraštinio paveldo tyrimų, rengimo ir publikavimo problemas šių dienų humanitarinių mokslų ir filologinės kultūros kontekste. Pranešimų pagrindu parengti straipsniai spausdinti leidinyje „Senoji Lietuvos literatūra”.
Lapkričio 22 d. LLTI vyko Vytauto Kubiliaus vardo premijos teikimas. Premija už literatūros istorijos ir kasdienio jos gyvenimo kritinę refleksiją įteikta literatūrologui Virginijui Gasiliūnui.
Lapkričio 27 d. LLTI vyko UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimų teikimo šventė. Renginio metu pažymėtas UNESCO sprendimas į minimų sukakčių 2014–2015 m. kalendorių įtraukti Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-ąsias gimimo metines.
Gruodžio 5 d. LLTI vyko tarpdalykinė mokslinė konferencija „Vilnius ir Kaunas lietuvių kultūroje (1918-1940): tapatumo raiška“. Vilniaus ir Kauno istoriniai, kultūrologiniai, literatūrologiniai, menotyriniai etc. tyrimai dažnai vykdomi atskirai vieni nuo kitų. Konferencijos rengėjų tikslas - vienalaikių – prarastos istorinės ir laikinosios – tarpukario Lietuvos sostinių kaip simbolinių erdvių tyrimų sujungimas į vieną bendrą tarpdalykinę mokslinę diskusiją, kuri turėjo sudaryti sąlygas lyginamajai analizei, naujų požiūrio taškų atvertims ir tolemesnių tyrimų perspektyvų praplėtimui.
Gruodžio 12 d. LLTI vyko drauge su Knygos teatru bei Vinco Mykolaičio Putino memorialiniu butu-muziejumi rengit poeto Sigido Gedos minėjimo vakaras.
Naujienų archyvas
