„Literatūros salos“ – tradicinis literatūrą tyrinėjančių mokslininkų ir filologijos studentų sambūris. Akademinę vasaros stovyklą nuo 2006 metų organizuoja doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Kvietimas dalyvauti „Literatūros salose“ skelbiamas kiekvienų metų pavasarį LLTI puslapyje ir „Facebook“ paskyroje.
Akademinio vasaros seminaro dosjė
2006 metai. Salų dvaras, Rokiškio raj.
Raktas: Salos metafora ir Bronius Radzevičius.
Citata: Vienas esminių seminaro tikslų – tvirtinti lietuvių literatūrą tyrinėjančių, dėstančių ir ją studijuojančių bendriją, jos savivoką. Tad vienas pagrindinių seminaro leitmotyvų buvo Mindaugo Kvietkausko pasiūlyta salos metafora, kuria bandyta nusakyti dabartinę, apie literatūrą mąstančių žmonių savijautą. (Tomas Andriukonis, „Literatūra ir menas“)
2007 metai. Kėdainiai
Raktas: Literatūra ir vieta.
Citata: Kas mums svarbu iš praeities ir istorijos? Kokios būtų šiomis aplinkybėmis mūsų tyrimų, akademinės ir pedagoginės veiklos gairės? Kelti štai tokius klausimus, sėdus aiškintis, regis, kur kas „menkesnių“ temų, tokių kaip lituanistinio darbo prasmė, jo gairės, senosios raštijos tyrimų perspektyvos, lituanisto profesijos apibrėžtys ir kt., mus paskatino viena priežastis. Atrodo, juo toliau, juo daugiau šiais klausimais vėl diskutuojama gausioje lituanistų bendruomenėje. Pavyzdžiui, birželio mėnesį apie tai buvo kalbama literatūrologų vasaros seminare „Literatūros salos“, surengtame Kėdainiuose. (Sigitas Narbutas, „Senoji Lietuvos literatūra“)
2008 metai. Užventis, Kelmės raj.
Raktas: Žemaitė ir Šatrijos Ragana, Povilo Višinskio „literatūrinė akademija“, žemaitiškoji literatūros klasika.
Citata: „Literatūros salose“, ieškant naujų kūrybinių formų, vystomas dialogas tarp jaunosios kartos, studentų ir profesionalų. (Gintarė Petuchovaitė, „Metai“)
2009 metai. Puvočiai, svečiuose pas J. Aputį, Varėnos raj.
Raktas: Dzūkijos klasikai, literatūros sociologija, literatūra ir vaizdo kultūra, populiariosios literatūros problemos.
Citata: Atrodo, pradeda formuotis bendruomenė, žinanti, ką reiškia būti ir norinti būti saloje. (Jūratė Čerškutė, „Metai“)
2010 metai. Vinkšniniai, Biržų raj.
Raktas: Radvilos.
Citata: Mindaugas Kvietkauskas, pradėjęs pranešimų sesiją, pabrėžė, jog mums nuolat reikia komunikacijos – universitetuose ji pernelyg mechanizuota, automatizuota, bendravimas daugiausiai formalus, o humanistikai reikalingas ryšys, susitikimas, išėjimas iš įprastinių rėmų. Seminaro pavadinimas – Salos – tai simbolinis archipelagas: nuolatinė atskirtis, nes kiekvieno santykis su literatūra individualus, subjektyvus, skaitymo ypatybių nulemtas. (Giedrė Kazlauskaitė, „Bernardinai.lt“)
2011 metai. Krasnagrūda, Seinų raj. (Lenkija)
Raktas: Czesławas Miłoszas.
Citata: Seminare pirmąkart dalyvavo studentai baltistai ir mokslininkai polonistai iš Varšuvos universiteto. Seminare buvo aptariama Č. Milošo kūryba, jos aktualumas, LDK kultūrinės ir politinės tradicijos teikiami orientyrai bei atramos. (Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Ernesta Juknytė, „Literatūra“)
2012 metai. Klumpė, Jurbarko raj.
Raktas: Maironis.
Citata: Vingiuotu žvyrkeliu, besileidžiančiu Dubysos link, vingiuoja mašinos, gabenančios būrelius jaunesnių ir vyresnių akademikų. Kai kuriems jų tai pirmoji dalyvavimo vasaros seminare patirtis, kitiems – eilinis vasaros potyris, tačiau beveik kiekvienam – naujiena vietos atžvilgiu. „Literatūros salos“ – seminaras, nesusietas su viena konkrečia vieta, kasmet vykstantis vis kitame Lietuvos krašte. Trumpą seminaro istoriją įžanginiame žodyje primindamas dr. Mindaugas Kvietkauskas teigia, kad „niekas neįpareigoja („Literatūros salų“, – aut. past.) tęstis, bet šito reikia“. (Justina Katkevičiūtė, „Bernardinai.lt“)
2013 metai. Andrioniškis, Anykščių raj.
Raktas: Literatūrinis maištas.
Citata: [K]asmetinėse „Literatūros salose“ būta ne tik įsimintinų sugrįžimų į rašytojų gimtuosius kraštus, bet ir reikšmingų susitikimų. Šiame seminare įvyko bene paskutiniai lietuvių literatūros grandų Juozo Apučio ir Marcelijaus Martinaičio pasimatymai su akademine bendruomene, ne vieno studento gyvenime tapę vieninteliais susidūrimais su šiais kūrėjais ir galvoje palikę savitą pėdsaką. (Justina Katkevičiūtė, „Bernardinai.lt“)
2014 metai. Kaliningrado sritis (Rusija)
Raktas: Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejus.
Citata: Ar vis dėlto grįžtama prie nuolatinio didžiojo tautos naratyvo gaivinimo? Mokslininkų skaitytuose pranešimuose mėginta kelti įvairių klausimų, užminti mįslių, į kurias, deja, galėtų atsakyti, anot D. Kuolio, nebent lakštingalos. (Alius Avčininkas, „Literatūra ir menas“)
2015 metai. Žadvainiai, Rietavo raj.
Raktas: M. K. Oginskio 250 metų ir M. K. Čiurlionio 140 metų gimimo metų jubiliejus.
Citata: Ko gero, tai tikrojo salono, sambūrio, dvasinės bendrystės ženklai: gebėjimas ne tik kalbėti, klausyti ir išgirsti, bet ir bičiuliautis, žaisti, linksmintis, netgi varžytis. Penktadienio rytą vykusioje diskusijoje visi kone vienbalsiai sutiko, kad buvimas kartu nėra vien terapinis humanitaro vaistas nuo dažnų nusivylimų ir „intelektualinių depresijų“, bet ir nauji mąstymo impulsai kitiems ir pačiam sau, diskutanto pažinimas, kito žmogaus mąstymo įdomumas, intelektualinių partnerių radimas, natūralus, išgyventas tarpdiscipliniškumas. (Elžbieta Banytė, „Šiaurės Atėnai“)
2016 metai. Jašiūnai, Vilniaus raj.
Raktas: Pietryčių Lietuva ir periferija.
Citata: [Ž]mogui iš šalies gali būti keblu suprasti, kodėl literatūros tyrėjai ir studentai aukoja lengvabūdišką vasaros laiką steigdami improvizuotas auditorijas sodybos kluone ar dvaro rūmuose, kad darytų daugmaž tą patį, ką daro universitetuose – skaitytų pranešimus ir diskutuotų apie dvarą kaip „archyvą“, aptartų lietuvių skaitymą pramogai daugiau kaip prieš šimtą metų arba smulkiai knebinėtų litvakų rašytojo Chaimo Grades romaną „Mano mamos šabai“. Jiems to reikia. Netgi vasaromis, parduotomis akademinei minčiai. (Marijus Gailius, „Delfi.lt“)
2017 metai. Jūrmala, Kaltenė (Latvija).
Raktas: Baltistika.
Citata: Šauniausias dalykas šių metų „Literatūros salose“ – dialogas. Juo, regis, ir buvo užpildytas visas seminaro laikas. Pokalbiai apie įvairius lituanistikos rūpestėlius lengvai keliavo iš lūpų į lūpas. Temos iš akademinių pranešimų persikėlė į neformalius pašnekesius prie vyno taurės, o paskui grįžo atgal. Tokia dialogo apytaka kūrė brėžiamo apskritimo, salos pojūtį, salos, kurios centre atsiduria atvira, naujų idėjų ieškanti bendruomenė. Bičiuliška „Salų“ atmosfera tikrai paliko įspūdį ir įkvėpė tolimesnei akademinei veiklai. (Mantas Toločka, „Literatūra ir menas“)
2018 metai. J. Basanavičiaus tėviškė (Ožkabaliai)
Raktas: Šimtmetis
Citata: Viena vertus, tai literatų profesinė bendrija, tam tikri neformalūs literatūros meistriškumo kursai. Tačiau kita vertus, juose kasmet dalyvauja ir kitų sričių žmonės, kuriems sava humanitarinė dvasia. (Monika Bertašiūtė, Delfi.lt)
2019 metai. Juodonių k. ir Rokiškis
Raktas: Juozo Tumo-Vaižganto 150-metis
Citata: Istorija ir literatūra dažnai yra atsiejamos (dėl to mes turime istorinio romano žanrą, atsiejame jį nuo fiktyvaus romano, neparemto istorine medžiaga). Bet iš tiesų, beveik neįmanoma nei viename žanre, nei viename laikotarpyje atskirti literatūrinio kalbėjimo ir literatūrinės vaizduotės nuo istorinio kalbėjimo ir istorinės vaizduotės. (Aistė Kučinskienė, interviu LRT radijui)
Bus daugiau. Ne visos salos dar atrastos.